| |
|
|
1985 m. 1 sausis-vasaris
|
|
GIMTOJI KALBA LITURGIJOJE |
 |
 |
 |
LOTYNIŠKŲJŲ MALDŲ VERTIMAS
1
Leidimą atlikinėti liturginius veiksmus gimtąja kalba esame įpratę laikyti didžiausia Vatikano II susirinkimo reforma. Tad savaime kyla klausimas: kas gi čia yra įvykę? Ką gi reiškia lotynų kalbos pakeitimas gimtąja kalba? Ar iš tikro šiuo pakeitimu kas nors laimėta, o jei taip, tai kas ir kur? Trumpai tariant: kokią vietą užima ir kokį vaidmenį vaidina gimtoji kalba liturgijoje?
Liturgija, kaip sako jau pats jos vardas (leitourgia), reiškia viešą veiksmą: politinį, ekonominį, religinį; leitourgos galima gana tiksliai versti mūsuoju žodžiu veikėjas. Tai atskleidžia du dalyku. Pirma. "Liturgija egzistuoja tik jos vykdymo metą ir įvyksta, tik joje dalyvaujant."1 Liturgija nepasilieka kokiu nors apčiuopiamu pavidalu, ją baigus, kaip nepasilieka suvaidinta drama ar pašoktas šokis. Antra. Liturgija nėra asmeninis, o bendruomeninis veiksmas: "Liturginiai veiksmai nėra privatūs", skelbia konstitucija "Sacrosanctum Concilium".2 Taip yra net ir tuo atveju, jei liturgas esti vienų vienas, kadangi regimasis liturgijos veikėjas yra Bažnyčia kaip "vienybės sakramentas" (plg - Dok I, 133), o neregimasis — pats Kristus. Liturgas visados yra tik Bažnyčios įgaliotinis, veikiąs ne savo, bet Kristaus vardu: in persona Christi, kaip teologijoje įprasta vadinti šį įgaliojimą bei atstovavimą. Užtat ir religinė liturginio veiksmo vertė nepriklauso nuo žmogiškosios liturgo vertės: suspenduoto ar net ekskomunikuoto kunigo Mišios galioja taip lygiai, kaip ir švento kunigo. Liturgijos subjektas, gražiu R. Guardinio posakiu, yra ne Aš, o Mes: "tikinčiųjų visuma".3 Kitaip sakant, "liturginiai veiksmai priklauso visam Bažnyčios kūnui" (Dok I, 133). Nes Bažnyčia pačia savo esme yra liturginė bendruomenė, pagrįsta liturginiu Kristaus veiksmu — jo kryžiaus auka "už visus" (Mišių konsekracijos žodžiai). Tai objektyvinis liturgijos sandas, kurį, pasak Guardinio, reikia gerai suprasti, norint suprasti tiek pačią liturgijos esmę, tiek jos istorines apraiškas (plg. GL, 20).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JAV LIETUVIŲ 1984 METŲ VEIKLOS APŽVALGA |
|
|
|
1984 metų mūsų veiklos apžvalga yra tikras veidrodis, kuriame matome patys save — išeivijos lietuvius, išsisklaidžiusius plačioje šalyje, bet nepakrikusius. Mus į našią lietuvišką bendruomenę sujungė tautinis jausmas, turįs šaknis žmogaus prigimtyje. Jį užslopinti reikštų tapti savo tautos medžio sausa šaka.
Savo veiklą vadiname kultūrine, nes ji aprėpia religiją, literatūrą, plastinį meną, muziką ir kitas kūrybines išraiškas. Prie jos glaudžiasi ir visuomeninės pastangos, aukojamos tautos gerovei. Visa tai iškelta šioje metinėje apžvalgoje, paliečiant pozityviąsias puses, kurios nenuplaukia su laiko srove. Negatyviosios apraiškos, liudijančios išeivijos silpnybes, į tą apžvalgą neįeina. Bandant jas iškelti ar vertinti, reikėtų tapti savotišku teisėju, o tai be galo sunku ir nedėkinga. Pagaliau net ir kai kurie pozityvūs išeiviškos veiklos faktai, pradėjus juos iš pagrindų lukštenti, galbūt pasirodytų nepakankami. Žvelgiant į praėjusius metus, būtų galima klausti, ar mes pakankamai dėmesio skyrėme tikrai išliekančioms kūrybinėms vertybėms, kuriomis po ilgo laiko galėtų didžiuotis visa lietuvių tauta. Nesigilinant į tai, kultūrinis balansas paliekamas vertinti patiems skaitytojams.
Aišku, netiktų jį sumenkinti, ypač atsimenant, jog visa tai atlikta tautiškai silpstančioje išeivijoje, be tikro kontakto su kuriančia tauta, be naujos imigracijos, senstant gi vyresniesiems ir plūduriuojant amerikietiško j e visuomenėje jauniesiems. Vis tiek, nors praėjusiais metais ir nepasiekta ypatingų kūrybinių aukštumų, tačiau gana gyvai veikta visose kidtūriniuose plotuose. Tai patvirtina literatūrinės bei mokslinės knygos, gausi periodinė spauda, tūkstantinės premijos, dažnos meno parodos bei koncertai, religinės ir tautinės šventės, organizacinis triūsas, net pasiekiant šios šalies ir kitų kraštų vyriausybes, labdarybinė šalpa vargstantiems, finansinė pagalba kuriantiems ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.
Šimtmečiui nuo jo mirties suėjus
1983 m. spalio 3 d. sukako 100 metų nuo rusų rašytojo Ivano Turgenevo mirties Burživale, netoli Paryžiaus. Mat rašytojas didelę savo gyvenimo dalį praleido Vakarų Europoje. Jo palaikai grįžo į Rusiją ir buvo palaidoti Peterburge.
Turgenevas gimė 1818 m. Spasskoje, Tūlos gubernijoje, bajorų šeimoje. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą gavo pas namų mokytojus, kurie daugiausia buvo užsieniečiai. Todėl jau vaikystėje būsimasis rašytojas išmoksta prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas. 1850 m. mirus Turgenevo motinai, jis paveldėjimo keliu tampa turtingas ir atsideda vien tik literatūrai, vesdamas iš dalies prabangų gyvenimą. 1842 - 1844 m. Turgenevas dirbo vidaus reikalų ministerijoje Peterburge. Tame laikotarpyje Turgenevo asmeniniame gyvenime pasitaiko įvykis, kuris rašytoją lydi visą gyvenimą. 1843 m. lapkričio mėnesį Turgenevas Peterburge susipažįsta su žymiąja dainininke — sopranu Paulina Viardot-Garcia, kuri 1843-45 m. dainavo Peterburgo operoje. Sakoma, kad Turgenevui susitikimas su šita moterim buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ir rašytojas ją mylėjęs iki paskutinės savo gyvenimo valandos.1
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
— Australijos Lietuvių dienos, rengiamos jau tryliktą kartą, 1984 m. gruodžio 26 — 1985 m. sausio 1 įvyko Canberros mieste, suteikdamos apie 1000 dalyvių iš visos valstybės. Atvažiavo svečių ir iš JAV bei Kanados. Programa apėmė meno ir tautodailės parodą, dainų šventę, šokių šventę, Australijos lietuvių jaunimo sąjungos suvažiavimą, pamaldas ir t.t. Rengimo komitetui vadovavo V. Martišius.
— JAV prezidentas Ronald Reagan išleido proklamacinį raštą, skelbiantį Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės diena. Raštas yra aiškus ir be vingių. Prezidentas rašo: "Americans are united in an enduring belief in the right of peoples to live in freedom. The United States has refused to recognize the forcible incorporation of Lithuania into the Soviet Union. We must be vigilant in the protection of this ideal because we know that as long as freedom is denied to others, it is not truly secure here. We make this anniversary of Lithuanian Independence with a renewed hope that the blessings of liberty will be restored to Lithuania". Ši proklamacija paskelbta, prašant JAV Kongresui. Panašiai išsireiškė ir Valstybės sekretorius George P. Shultz sveikinimo laiške, rašytame Lietuvos atstovui St. Bačkiui. Atstovų Rūmuose Vasario 16-oji paminėta vasario 19 d., vadovaujant kongresmanui Frank Annunzio iš Chicagos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. JADVYGA PAUKŠTIENĖ IR JOS KŪRYBA |
|
|
|
 Dail. Jadvyga Dopkevičiūtė - Paukštienė (g. 1913.VI.13 Liepojoj), kurios darbais iliustruojamas šis Aidų numeris, yra kūrybinga ir visa širdim menui atsidavusi tapytoja bei iliustratorė, gerai pažįstama lietuvių dailės parodų lankytojams. Ji kaip dailininkė stovi ant tvirto pagrindo. 1938 metais baigė Kauno meno mokyklą (Petro Kalpoko tapybos klasėj), o 1939 metais dar gilino meno studijas Paryžiaus Acadėmie de Beaux Arts pas garsų profesorių d'Espagnat. Grįžusi į Lietuvą, kaip pajėgi tapytoja tuojau buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą ir dalyvavo jos metinėse parodose Kaune ir Vilniuje. Dailininkės garsą pakėlė ir 1937 metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje laimėtas aukso medalis už kilimo projektą.
Taip pat ir tremtyje neužgeso jos kūrybinė liepsna. Nuo 1946 metų Jadvygą Paukštienę vėl regime visose lietuvių ir kitataučių tremtinių dailininkų parodose Vokietijoje. Panašiai ir Amerikoje, kai dailininkė apsigyveno Chicagoje. Ten sykiu su dail. Br. Murinu 1955 metais ji surengė savo tapybos darbų parodą. Taip pat jos darbus randame ir 1958 metais pirmojoje reprezentacinėje lietuvių dailės parodoje New Yorke.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
