|
|
1985 m. 4 liepa-rugpjūtis
|
|
ASMENYBIŠKUMAS IBSENO DRAMOSE II BRANDAS |
 |
 |
 |
8. Mirtis
Peero Gynto klausiamas, ką gi iš tikrųjų reiškia būti savimi?, Sagų Liejėjas jam atsakė: "Būti savimi reiškia nukauti save!"87 Šitas, kad ir tiesus, bet miglotas bei mįslingas jo atsakymas mažai — jeigu iš viso ką — Peerui pasakė. O tai labai gerai žinojo pats Sagų Liejėjas. Todėl jis tuoj pat savo atsakymą kitaip suformulavo, sakydamas, kad būti savimi reiškia "tvirtai stovėti visame kame su Viešpaties tikslais atskleistais, kaip skelbimų lentoje."88
Jeigu buvimas savimi reiškia Viešpaties tikslų atskleidimą, tai tuo pačiu jis reiškia buvimą pavaldžiam realybei už savęs — viešpatingai realybei — jam esant atviram jos atvirumui. Šituo atvirumu kipšiškasis Peero uždarumas neišvengiamai yra panaikinamas — nukaunamas.
Ar čia minimas viešpatingumas reiškia pasaulio, kaip Gamtos atvirumos viešpatingumą, ar antpasaulinės realybės, Dievo, viešpatingumą, vienpusiškai aiškus atsakymas čia dar nėra galimas. Vis dėlto, nors ir gana rezervuotai, galima čia teigti, kad virš minimas viešpatingumas yra Gamtos, kaip dvasingos (pasaulinio bei kultūrinio dvasingumo prasme), viešpatingumas. Tas teigimas remiasi to viešpatingumo susijimo su atvirumu, esant jam atskleistu "kaip skelbimų lentoje". Antpasaulinis viešpatingumas, principiniai būdamas individualus ir suvokiamas to individo tikėjimu, nėra atvirumoje — nėra universaliai pasaulyje visiems prieinamas.
Brandas, reikalaudamas išsižadėjimo bei aukos, ne tik reikalavo iš žmogaus išsižadėti visų pasaulio vertybių, viso to, kas jį riša su pasauliu, bet ir paties savo buvimo pasaulyje: jis reikalavo jo išsižadėti pasaulio. Brandas matė menininko Einaro, ieškojusio grožio ir džiaugsmo, uždarumą nuo pasaulio savame estetiškumo kiaute. Jis matė darbo žmones, siekiančius duonos ir kitų žemiškų vertybių, jiems visiškai ignoruojant viešpatingą Gamtos atvirumą (pasaulį), kurioje viskas, kas yra, tampa prasminga. Jis taipgi matė Gerdą, gerbiančią Gamtą savo didingoje, šventoje esmėje, savo viešpatingoje atvirumoje. Visi tie buvimo būdai buvo klydimai Brando akyse: jie stokojo pilnutinio, Dievo iš žmogaus reikalaujamo, buvimo savimi. Jie turėjo būti nukauti, panaikinti.89
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 M. Stankūnienė — Čiūčia, liūlia (grafika)
Mama perbraukė per jo nosį su savo blakstienomis — taip ji moka, kai reikia čiaudėti. Bet — ne! Tiktai pabudo, akys atsivėrė labai plačiai — ir jis susijuokė: tai gerai išsimiegojo, niekur neskauda, nė galva, nebedega, kaip prieš užmingant.
Jis atsisėdo ir iškėlė rankas apkabinti mamą, tačiau jos nebuvo prie lovos ir jis galvojo, ar ji galėjo taip greit pabėgti? Kas kitas paliestų taip, kaip ji, ar dar švelniau? Kas paleido pūką į jo lūpas, kad kutena? Tai peteliškė, ir ji skraido aplinkui jo galvą, ji šviečia, kaip mamos gintarinė sagutė, tiktai minkšta, sparnai pasipūtę, ir negali ištverti jų nepaglostęs —jis pasišokėjo aukštyn, ir peteliškė buvo jo delne.
— Ai, ai! — sušuko jis iš nuostabos ir džiaugsmo ir priglaudė delną prie skruosto, ir tuojau nusigando, kad per daug suspaudė — jis atgniaužė delną ir sušuko:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOVIETINIS TERORAS PIRMAISIAIS POKARIO METAIS |
|
|
|
(C) Trėmimsi:
Jei gal koks 100,000 Lietuvos gyventojų pateko į sovietinius kalėjimus ir lagerius, tai gerokai daugiau nukentėjo nuo masinių trėmimų, kurie buvo net labiau savavališki. Žmonės buvo areštuojami atskirai; kiekvienam buvo parengta byla ir paskelbtas teismo nuosprendis. Bet j tremtį buvo išvežamos visos šeimos — moterys ir vyrai, vaikai ir seneliai — visi, kurie buvo namie tuo nelemtu momentu, kai atvykdavo baudėjai. Iš viso buvo aštuoni didesnio masto trėmimai. Pirmasis įvyko 1945 m. rugsėjo mėnesį, paskutinysis jau po Stalino mirties, 1953 m. spalio 2 d. Jų apimtis buvo palyginti kukli. Lietuvos gyventojai taip pat buvo tremiami 1946 m. vasario 18 d., 1947 m. gruodžio 19 d. ir 1950 m. kovo mėnesį. Pats didžiausias trėmimas, savo mastu gerokai pralenkęs 1941 m. "baisųjį birželį", įvyko 1948 m. gegužės 22 d., nors nuo jo ne labai atsiliko trėmimai 1949 m. kovo 24 - 27 d. ir tais pačiais metais gegužės 27 - 28 d. 1946 m. trėmimai taip pat buvo itin stambūs.38
Kai kuriais atžvilgiais visi trėmimai buvo vieni į kitus panašūs. Jie niekada nebuvo stichiški reiškiniai, o buvo kruopščiai rengiami. Kelis mėnesius ar savaites prieš trėmimo dieną į Lietuvą atvykdavo papildomi karių daliniai. 1948 m. kovo mėnesį į kiekvieną Lietuvos valsčių atvyko grupė rusų karininkų nuo 10 iki 20 vyrų, kurie pradėjo slankioti po kaimus ir apklausinėti gyventojus, rengdamiesi gegužės trėmimams. 1949 m. kovo mėnesį netoli Lietuvos sienos, Gudijoje, buvo sutelkti kariuomenės daliniai, kurie per Gardiną Sapockinės plentu netikėtai persimetė į Lietuvą ir išvežimais nusiaubė jos pietines sritis.39
Po kelių metų areštų ir trėmimų gyventojai pasidarė labai įtarūs. Pastebėję didesnį karių telkimąsi, gyventojai pradėdavo nemiegoti namie, bet kur nors miške, laukuose, pas kaimyną ir taip toliau. Norėdami pagriebti kuo daugiau trėmimui numatytų žmonių ir nujausdami, kad žmonės slapstosi, 1948 m. bolševikai kelis kartus paleido gandus, kad tokią ir tokią dieną bus išvežami. Po kelių šitokių paskleistų gandų, pervargę žmonės pradėjo juos mažiau paisyti, grįžo į namus ir buvo netikėtai užklupti. Panašiai buvo prieš 1949 m. kovo mėnesio trėmimus. Dažnai trėmimai vykdavo tada, kai žemė buvo sniegu apdengta, tad buvo lengviau susekti miške besislapstančius ar pabėgusius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.
Asmenys yra vedami įvairių motyvų parašyti platesnę studiją. Vienas tokių motyvų yra siekimas daktaro laipsnio išpildant jo įsigijimo sąlygą — parašant dizertaciją, kurioj turi atsispindėti tam tikro šviežumo, naujumo ar originalumo kibirkštis.
Panašų reikalavimą vykdydamas Trejybės teologijos seminarijoj, Newburgh, Ind., neseniai stamboką studiją parašė evangelikų reformatų kunigas Eugenijus Gerulis, už tai įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Studijos tema — "The Essence of Prayer" (Maldos esmė). Ji parašyta anglų kalba. Jos apimtis — 579 puslapiai rašomąja mašinėle.
Apimtis
Studiją kun. Gerulis atitinkamai dedikuoja Dievo garbei ir "įkvėpimui, paskatinimui bei džiaugsmui visų, o ypač mūsų brolių ir seserų, pavergtų už Geležinės uždangos". Įvade jis palygina Einšteino formulę fizikos srityje E = mc2 su formule dvasios srityje G = fp2 (G — grace, malonė; f — faith, tikėjimas; p — prayer, malda).
Stebėjęs maldos vartojimą hinduizme, janinizme, budizme, pas Tibeto gyventojus, kiniečius, japonus, senuosius Amerikos gyventojus, babiloniečius, graikus, romėnus, krikščionis, autorius daro išvadą, kad malda yra centrinė ir universali apraiška tiek monoteistinėse (viendievėse), tiek politeistinėse (daugdievėse) religijose (I skyrius).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PENKTOJI PREMIJŲ ŠVENTĖ CLEVELANDE |
|
|
|
 Red. Vytautas Volertas
Kartu su penktąja premijų švente, įvykusia gegužės 11 d. Clevelande, LB Kultūros taryba baigia ir savo šešerių metų, dviejų kadencijų darbą. Su šia švente užverčiamas įdomus, naujas, anksčiau nepraktikuotas Amerikos lietuvių kultūriniame gyvenime renginių lapas. Gausėjant kultūrinių premijų skaičiui, Ingrida Bublienė, paėmusi Kultūros tarybos vairą į savo rankas, iš pat pradžių galvojo, kad būtų žymiai įspūdingiau ir su didesniu respektu būtų pagerbiami mūsų kultūros kūrėjai ir darbuotojai, įteikiant jiems premijas tuo pačiu laiku ir vienoje vietoje — su geru koncertu ar kitokiu kultūringu renginiu. Tuo buvo siekiama atkreipti didesnį dėmesį į mūsų išeivijos talentus, išsiblaškiusius plačiajame pasaulyje.
Surengtos šventės vienur praėjo su didesniu, kitur su mažesniu pasisekimu. Penktoji premijų šventė, ir jau antroji Clevelande buvo sėkminga. Arti 400 žmonių dalyvavo iškilmingame akte ir koncerte Dievo Motinos parapijos didžiojoje salėje.
Iš anksto sudarytosios premijų komisijos jau buvo atrinkusios devynis laureatus. Lietuvių Bendruomenės 3,000 dol. premija paskirta poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui už eilėraščių rinkinį "Žiemos teologija". Muzikos premiją gavo dirigentas, profesorius ir kompozitorius Vytauttas Marijošius, dailės — skulptorius Vytautas Kašubą. Lietuviškų radijo transliacijų premijos už progines programas teko Genovaitei Plūkienei iš Kalifornijos ir Eduardui Meilui iš Naujosios Anglijos; reportažo premija — Salomėjai Šmaižienei iš Arkanso. Teatro premija paskirta režisieriui ir avangardiškos muzikos kūrėjui Dariui Lapinskui. Kultūros darbuotojų premijos laureatai dr. Juozas Girnius — buv. LE ir Aidų redaktorius, daugelio veikalų bei studijų autorius, ir Juozas Kapočius — Lietuvių Enciklopedijos, Encyclopedia Lituanica ir daugelio knygų leidėjas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
