Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 6 lapkritis-gruodis



32 - ASIS SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Kiekvienais metais, antrąjį rugsėjo savaitgalį Tabor Farmoje, Michigane, rengiami Santaros - Šviesos Federacijos suvažiavimai, kurie sutraukia gražų būrį lietuvišku intelektualiniu gyvenimu besidominčių ir į jį įsijungusių dalyvių bei svečių, jų tarpe ir nelietuvių.

Šiuose suvažiavimuose yra dalyvavę ir pasaulinio garso rašytojai: Nobelio premijos laureatas Česlovas Milosz, disidentas poetas Joseph Brodsky. Savo kūrybos čia yra skaitę pabaltiečiai rašytojai — latvis poetas Gunars Salins ir kiti. Estė profesorė Ilse Lehiste, buvusi AABS (Baltų studijoms puoselėti draugijos) pirmininkė, šįmet skaitė pranešimą estų kultūros temomis.

Šįmetinis, 32-asis suvažiavimas, kuris įvyko rugsėjo 5-8 dienomis, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo keturi iš Lietuvos svečiai — poetas Marcelijus Martinaitis, prozininkas Vytautas Martinkus, literatūros kritikas poetas bei prozininkas Algimantas Bučys ir aktorius Laimonas Noreika, pagarsėjęs poezijos rečitaliais.

Tai pirmas atvejis, kad mūsiškių išeivių organizacijos pakviestiems literatams būtų pasisekę atvykti iš Lietuvos į Vakarus ne vien tiktai kūrybos skaityti, bet ir svarstybose dalyvauti.
Skaityti daugiau...
 
KAIMO DARBŲ VAIZDAI PDF Spausdinti El. paštas
Chicagoje, Jaunimo Centro Čiurlionio galerijoje, Chicagos Skautininkių Draugovės 35-rių metų veiklos sukakčiai paminėti 1985 m. balandžio mėn. 12 - 21 d. buvo dailės darbų paroda. Toje parodoje dalyvavo šie dailininkai: Dalia Ancevičienė, Danguolė Šeputaitė - Jurgutienė, Magdalena Birutė Stankūnienė, Romualdas Povilaitis ir Ringailė Jonynaitė - Zotovienė.

Visos 4 moterys dailininkės parodė tapybos darbus, daugiausia peizažus, o dr. R. Povilaitis pateikė virtinę vario skardos bei vielų skulptūrinių darinių, daugiausia ornamentinio pobūdžio. Daug metalinių grakščių gėlių. Dalis tų vario derinių padaryta kabinti ant sienos, o dalis — vario skardos gėlės, įjungtos į granito gabalus, kad galima būtų pastatyti ant lygaus paviršiaus. Vario skardos augalų lapų, stiebų, gėlių, lapelių patrauklumą didino metalo atspalvio įvairumas.
Skaityti daugiau...
 
MUSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Mokslo ir kūrybos simpoziumas, įvykęs lapkričio 27 — gruodžio 1 d. Jaunimo centre Chicagoje, buvo įspūdingas mūsų šviesuomenės kultūrinis proveržis. Simpoziumas apėmė 73 sesijas, 240 paskaitų ir apie 200 paskaitininkų. Paskaitų santraukos bei paskaitininkų biografijos pateiktos 543 puslapių knygoje. Be mokslinių paskaitų, simpoziume vyko Petro Kiaulėno dailės paroda. Taip pat literatūros - muzikos vakaras, kuriame įteikta Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija Albinui Baranauskui ir Aloyzo Barono vardo novelės premija — Juozui Toliušiui. Abu laureatai neatvyko. Muzikinėje programoje atlikti komp. Giedros Gudauskienės kūriniai. Atlikėjai: R. Apeikytė ir M. Motekaitis. Apie visa tai plačiau bus ateinančiame Aidų nr.

—    Vysk. Paulius Baltakis, O.F.M., ir kun. Kazimieras Pugevičius lapkričio 8 d. su kitais žymiais dvasininkais dalyvavo privačiame susitikime su JAV prez. Ronald Reaganu, prieš pat jam išvykstant į Genevą tartis su Gorbačovu. Tarp pakviestųjų buvo New Yorko, Bostono, Chicagos ir Philadelphijos kardinolai. Artimiausi prezidento pagalbininkai pirmiausia svečius Baltuosiuose Rūmuose supažindino su pasiruošimu būsimai konferencijai Genevoje. Buvo galima ir klausti. Kun. K. Pugevičius klausė, ar, kalbant apie žmogaus teises, nebus pasitenkinta tik žydų emigracijos klausimais. Atsakyta, jog bus paliestos ir kitų prispaustų tautų problemos. Po pranešimų visi dalyviai buvo pakviesti pietauti su prezidentu ir su juo pasidalyti mintimis. Čia vėl iškelti žmogaus teisių ir religijos laisvės reikalai. Vysk. Baltakis, padėkojęs prezidentui Reaganui už didį palankumą pavergtiesiems, paprašė leidimo jo vardu pasveikinti lietuvių tautą per Amerikos Balso radiją; Prezidentas mielai sutiko.
Skaityti daugiau...
 
ANAPUS MARIŲ PDF Spausdinti El. paštas

Poeto Venancijaus Ališo (prel. Aleksandro Armino, 1908 - 1975) bičiuliai susibaudę jo mirties 10-mečio proga išleisti jo rinktinės poezijos knygą* kuriai davė vardą "Anapus marių". Rinktinę redagavo poetas Kazys Bradūnas. Redaktoriaus žody skaitome: "Vargu ar tai būtų atsitikę (t. y. ar būtų knyga laiku pasirodžiusi), jei ne Venancijaus Ališo - Armino jaunų dienų bendraklasiai Vilkaviškio gimnazijoje: Antanas Vaičiulaitis ir Petras Kasulaitis. Pirmasis parengė vertingą Rinktinės priedą — poeto gyvenimo ir kūrybos apžvalgą* antrasis yrą leidinio mecenatas, apmokėjęs visas knygos leidybines išlaidas". Knygą išleido "Ateities Literatūros Fondas" (liter. ser. Nr. 29), aplanką piešė dail. Vytautas O. Virkau. Be autoriaus portreto,knygoje dar yra keletas grupinių nuotraukų ir rankraščio faksimilė.

Apie Venancijaus Ališo poeziją jau parašyta nemažai recenzijų, panagrinėta ji literatūros istorijose ar vadovėliuose. V. Ališas — klasikinis simbolinės, egzotinės ir tėvynės ilgesio kūrėjas. Jo vardas mūsų poezijoje yra pakankamai tvirtai įsipilietinęs. Jau pirmuoju savo poezijos rinkiniu "Sao Bento varpai", kurį išleido "Sakalo" leidykla Kaune 1939 m., V. Ališas - Arminas, gyvendamas ir kurdamas Pietų Amerikoje (Brazilijoje, kur buvo išvykęs jau 1936 m.), pasireiškė kaip reminiscencinės ir egzotinės poezijos atstovas. Jau ir tada poetas matė paliktos tėvynės besiniaukiantį dangų:
Skaityti daugiau...
 
TRYS KNYGOS ETNOGRAFIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių etnografijos mokslinė literatūra iš lėto praturtėjo septyniomis monografijomis trijose knygose. Jos išleistos Vilniuje Mokslų akademijos istorijos instituto. Tai yra "Iš lietuvių kultūros istorijos" serijos, pradėtos 1964 metais, 9-asis tomas 1977 m., 10-asis 1979 m. ir 12-asis 1983 metų. Visų knygų atsak. redaktorius yra Vitalis Morkūnas, instituto etnografijos skyriaus vedėjas. Tiražas 4000, leidykla "Mokslas".

9-ajame tome, 232 p., išspausdintos dvi studijos: Angelė Vyšniauskaitė — Lietuvos valstiečių linininkystė, ir Janina Laniauskaitė — Lietuvos valstiečių vasaros transportas. Vyšniauskaitė darbuojasi etnografijoje nuo 1949 metų, o nuo 1961-ųjų jinai yra instituto vyresnė mokslinė bendradarbė, paskelbusi daug studijų ir suredagavusi knygų. Čia minimas darbas apie linininkystę užima daugiau negu pusę tomo (p. 7 - 138). Nagrinėjamas laikotarpis nuo XVIII amžiaus pradžios iki 1940 metų. Peržvelgusi ligšiolinius tyrinėjimus ir šaltinius ne tik etnografiniu, bet ir istoriniu bei agronominiu požiūriu, autorė supažindina skaitytoją su archyvine medžiaga Lietuvoje ir kitur. Ypatingai vertina Šiaulių "Aušros" muziejaus sutelktus atsakymus į 1937 metų anketą. Atsiliepė talkininkai iš 99 valsčių. Pati autorė yra surinkusi 419 aprašus 1950 - 1975 metų ekspedicijose visuose Lietuvos rajonuose. Vyšniauskaitės monografijos turinys: Linų pasėliai ir jų rajonizacija. Dirvos paruošimas. Sėja. Rovimas. Galvučių karsimas ir džiovinimas. Kūlimas. Darginimas. Mynimas. Brukimas. Pluošto šukavimas.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai