Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1986 m. 3
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Valdemaras M. Cukuras — Išlaisvinimo teologija ................................................................... 153
Vincas Stonis — Nemunui, Rudenį (eil.) ................................................................................... 163
Bernardas Brazdžionis — Magiškasis Vaičiulaičio kūrybos pasaulis ..................................... 164
Antanas Vaičiulaitis — Iš kelionių Portugalijon ........................................................................ 169
Jurgis Žalkauskas — Lietuvos baletas ..................................................................................... 177
Gilės ąžuolas — Eilėraščių ciklas, skirtas kun. Antanui Mackevičiui (1828 - 1863) ............. 194
M. Brakas — Jungtinės Amerikos Valstybės ir Mažoji Lietuva ............................................ 199

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Antanas Dundzila — Lituanistikos katedra ............................................................................. 217
Saulė Jautokaitė — Operos Dux Magnus spektaklis Chicagoje ........................................... 219
Saulius Pašilis — Pasikalbėjimas su Česlovu Milošu ............................................................. 221
Alf. Tyruolis — Marijos Nekalto Prasidėjimo seserys ........................................................... 222
MŪSŲ BUITYJE ...................................................................................................................... 223

KNYGOS
Kęstutis Keblys — Istorija apie senus gerus laikus (Albino Baranausko "Piliakalnio šešėlis") .................................................................................................................................................... 226
Marija Stankus - Saulaitė — Lietuviškos psalmės (Leonardo Andriekaus "Atmink mane, Rūpintojėli") ............................................................................................................................. 228
al — Nauja Pabaltijo dramos antologija anglų kalba ............................................................. 232
ATSIŲSTA PAMINĖTI .......................................................................................................... 232
Skaityti daugiau...
 
IŠLAISVINIMO TEOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas


J
OS KILMĖ IR IŠTAKOS

Tai yra tokia teologija, kuri neapsiriboja vien tik šio pasaulio įvykių apmąstymu, ir po to jau toliau nebeeina, bet stengiasi įsijungti į procesą, kuris siekia pasaulį perkeisti. Tai teologija, kuri visada lieka atvira ir nori tapti protestu prieš nuolatinį žmonių didžiumos apiplėšimą. Tai ji siekia vykdyti per išlaisvinančią meilę ir pastangas kurti naują, teisingą, visuotiniu broliškumu pasižyminčią visuomenę — labai vertingą dovaną Dievo karalystėje.

Gustavo Gutierrez1

Yra būtina saugotis ir budėti akivaizdoje pastangų, kurios siekia visą egzistenciją supolitinti ir, visiškai nesuprantant pačios Dievo karalytstės idėjos bei nuvertinant žmogaus asmens transcendentinį charakterį, iškelti į sakralinę plotmę, tokiu būdu apvilti bei išduoti pačius giliausius religinius lūkesčius ir viską paaukoti revoliuciniams projektams.


Tikėjimo Kongregacijos instrukcija "Kai kurių Išlaisvinimo teologijos aspektų reikalų" — XI, 17.

Paskaita, skaityta Penktajame Lietuvių Mokslo ir Kūrybos simpoziume, Chicagoje, 1985 m. lapkričio 30 d.

Šios dvi pacituotos ištraukos, nors ir ne pilnai, bet pakankamai aiškiai apibūdina dviejų priešingų įsitikinimų nuotaikas, jų atstovų teiginių atspindžius. Sąjūdis, kai kurių dar vadinamas "fenomenu", gimęs ir stipriai besireiškiąs Pietų Amerikos kraštuose, šių pastarųjų dviejų metų bėgyje yra taip supoliarizavęs teologų ir ne teologų nuomones bei reakcijas, kad nebegalima pro jį tyliai praeiti. Iki šiol lietuvių spaudoje, išskyrus A. Maceinos ilgesnę studiją, pavadintą "Reforma ar evoliuciaja", ėjusią nuo 1985 m. rugpjūčio mėn. iki spalio 15 d Tėviškės Žiburiuose, ir porą trumpesnių paskaitų studijiniuose būreliuose, apie šį sąjūdį buvo labai mažai girdėta. Todėl man ir rūpėjo šio simpoziumo rėmuose pakedenti šio fenomeno, pavadinto "Išlaisvinimo teologija", pagrindinius teiginius, pasverti jo prielaidas, jo įtaką plačiosioms masėms ir pateikti reakciją bei vertinimų apžvalgą.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
NEMUNUI

Iš "Kauno sonetų"

Nemune, mano svajotas tiek kartų,
Sveikinu tavo neramiąją srovę, —
Bangos, tiek amžių be ženklo nuplovę,
Kiek pasakytų, jei žodį ištartų!

Jei praeitis tau iš dugno išnertų,
Neščiau gal širdį į Mildos šventovę,
Svaigčiau, regėdamas Vytauto šlovę,
Ar nusilenkčiau prie Margirio vartų.

Gal su Mickevičium, skardį suradę,
Kurtume tavo pašonėj baladę
Ar apdainuotume liūdną Marilę;

Bekalbant miniai, gal rasčiau Valančių...
Nemune, varstai tu savo rožančių,
Amžiai gi ilsis kaip stygos nutilę!..
Skaityti daugiau...
 
MAGIŠKASIS VAIČIULAIČIO KŪRYBOS PASAULIS PDF Spausdinti El. paštas
Vaičiulaitis — jau vien tos pavardės švelnus skambumas nuo pat pirmo karto, kai ją išvydau spaudoje, man kėlė pasigrožėjimo. Skiemenys vai - čiu - lai - man atskambėjo kaip graži daina, kaip ir lietuvių literatūros pamokose išgirstas Vaičaitis, ar vėliau sužinoti Gustaitis, Giedraitis, o dar vėliau — poetas Putinas Mykolaitis, profesorius Dovydaitis. Man, šiaurės Lietuvos vaikui, kur pavardės tokių galūnių nėra matę, buvo kažkas nepaprasta. Gal iš dalies dėl to mokytojų sugestijuojamas gremėzdišką pavardę pakeisti į Brazdys ar Brazdžius (nė kiek negeresnę) bevelijau slapyvardžiu recenzijoms ir kritikai pasirinkti Brazaitį.

Į spaudą Vaičiulaitis įstojo ne proza, bet eilėmis. Ir tai ne kokiame jaunimo ar moksleivių laikraštėly, o kultūros žurnale "Krivūlė", į kurį ir aš bandžiau patekti. Tada buvo mada redakcijoms duoti savo tolimesniems, nepažįstamiems bendradarbiams "Redakcijos atsakymus": "Tamstos eilutes gavome, jos dar silpnos, rašyk proza ..." — taip ir panašiai atšaldydavo jaunus pradedančius poetus. Apie atsakymus man pakalbėsiu kitu atveju. Iš atsakymo Vaičiulaičiui supratau, kad jis buvo nusiuntęs poezijos vertimų — Horacijaus, Virgilijaus ir gal kitų klasėje einamų senųjų lotynų autorių. Vertimų dirvą tuomet buvo užėmęs Motiejus Gustaitis. Jis, be abejo, geriau vertė už kokį gimnazijos mokytoją ar moksleivį, nors tai būtų ir Vaičiulaitis. Jam leido debiutuoti dviem originaliais eilėraščiais. Tai buvo 1925 metais. Aš jo literatūrinio darbo pradžią laikyčiau 1926-tuosius metus, kada "Ateityje" buvo atspaustas jo apsakymas "Paskutinis dėdės pusdienis". Paskui pasirodė, jei neklystu, "Brolio smuikas", "Ponia" ir kiti tartum kokio dėdės pasakojimai, visai nepanašūs į gimnazisto ar jauno studento darbus. Ir po to niekad nebepaleidau Vaičiulaičio iš savo dėmesio.
Skaityti daugiau...
 
Iš kelionės Portugalijon PDF Spausdinti El. paštas
(1982 m. spalio mėnesį)

HENRIKAS NAVIGATORIUS
Aukštai iškilęs ant Tago upės kranto stovi laivas — paminklas tiems portugalų jūreiviams, kurie penkioliktame amžiuje išplaukė ieškoti naujų kelių į saulėtekio kraštus.

Laivo priešakyje, išsikišusiame viršum upės vandenų, į tolimus akiračius žvelgia tų kelionių sumanytojas ir vykdytojas Henrikas, karaliaus sūnus infantas, Kristaus ordino valdytojas ir pirmos jūrų mokyklos steigėjas. Istorija jam davė Navigatoriaus vardą.

Rankose jis laiko laivą, o jo galvą dengia plačiabrylė skrybėlė, ant kurios nutūpęs burkuoja balandis.

Henriko Navigatoriaus paminklas

Už jo paminkle, laivo šonuose, išsirikiavo tų žygių dalyviai: mokslų žmonės, kronikų rašytojai su plunksna rankoje, geografai, kartografai, matematikai, matininkai, vienuoliai su iškeltu kryžium ir pačioje pabaigoje — juos išlydėjęs karalius.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS BALETAS PDF Spausdinti El. paštas
JO 60 METŲ SUKAKČIAI 1925 — 1940

Lietuvos baletas gimė atsikūrusioje Lietuvos valstybėje, praūžus I-ojo Pasaulinio karo bangai.

Iš Rusijos grįžo įvairių profesijų lietuviai, tarp jų scenos artistai. Lenkams užgrobus Vilnių, Lietuvos politiniu ir kultūriniu centru pasidarė Kaunas.

Lietuviai, gyveną toli nuo tėvynės, gali pilnai įsivaizduoti scenos menininkų ir artistų, grįžusių į tėvynę, didžiulį entuziazmą, norą ir pasiryžimą dirbti bei kurti savai, vėl atgimusiai tautai.

Šis profesionalų, scenos menininkų susitelkimas skatino operos, baleto ir dramos teatro kūrimąsi Kaune.

Baletui įsikurti ir tapti pripažintam scenos menu Lietuvoje 1925 m. buvo žymiai sunkiau negu dramai, kuri turėjo tęstinumą ir tradicijas nuo pirmutinio "Amerikapirtyje" pastatymo 1899 m. Opera su pirmuoju "Traviatos" pastatymu 1920 m. iš karto subūrė visą eilę gabių ir pripažintų dainininkų.

Baletas Lietuvoje neturėjo nei tradicijų, nei talentingų žmonių jam suformuoti. Baleto raida buvo lėta ir sunki.
Skaityti daugiau...
 
GILĖS ĄŽUOLAS PDF Spausdinti El. paštas
Eilėraščių ciklas, skirtas kunigui ANTANUI MACKEVIČIUI (1828 - 1863 m.), vienam iš sukilimo Lietuvoje vadų.

Tęsinys

Regėjimas

Matau,
kaip gruodžio rytas
pasveikina Tave,
artėjantį prie Ešafoto,
pakart pasmerktą...

Jaučiu,
kaip krūpteli Tavy žmogus,
mirties išgirdęs žingsnį.

Žinau,
neši Tu kryžių tos Tautos,
kuri aušrų ženkluos
užgimt dar vis negali...

Jau praeini šalia,
papuoštas mirtininko marškiniais.
Aukštai iškėlęs galvą.
Toks pat drąsus, tiktai ramus,
Laisvas!

Sustoji ties manim.
Nusilenki likimui.
Ir ateičiai. Jos nepakars.
Skaityti daugiau...
 
JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTYBĖS IR MAŽOJI LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Harry S. Truman, tapęs JAV prezidentu, įžengė į pasaulinių santykių areną kaip naujokas dvejopa prasme: kaip Stalinui ir Churchilliui asmeniškai nepažįstamas partneris ir kaip diletantas, jokio patyrimo neturįs tarptautinės JAV politikos reikaluose bendrai ir einamojo karo sudėtingoje problematikoje ypatingai.

C
Neišvengiamos tokio nepatyrimo pasekmės ne tik pareikalavo iš netikėtai aukščiausion Amerikos valdymo pozicijon patekusio prezidento didelių greito susiorientavimo gabumų, bet ir veikė jo politinių sprendimų pobūdį kritiškoj karo eigos stadijoj. Trumano padėtį nepaprastai apsunkino faktas, kad Rooseveltas savo įpėdinio - sąmoningai ar nesąmoningai - nebuvo supažindinęs su JAV tarptautiniais reikalais. Nežinia kokių motyvų vedamas, jis to nebuvo padaręs: ar dėl per tris nepertraukiamas savo prezidentūros kadencijas įgyto visagalingumo (JAV konstitucijos kūrėjų bijoto) jausmo, ar dėl viceprezidentūros konstituciniai palyginti menkesnio autoriteto, ar dėl Trumanui jaučiamos asmeniškos antipatijos, ar dėl kokių kitokių priežasčių. Kiekvienu atveju jis Trumaną pastatė prieš sunkumus, kuriuos įveikti jis negalėjo be velionio Roosevelto patarėjų talkos - tačiau tik prezidentūros pareigų pradžioj. Įsigilinti į problemų eibę ir su jomis apsitvarkyti jis sugebėjo greitai, padedamas įgimto ryžtingumo, drąsumo ir mokėjimo taikliai ir įtikinamai "to speak his mind". Jo sprendimo ir nuomonės niekam nereikėjo ilgai laukti.

I
Trumanui dar neišbuvus aukščiausiose pareigose nė keturių savaičių, 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo, ir karas Europoje pasibaigė. Tuo iššauktų problemų aptarimas ir išsprendimas pasidarė neatidėliojamas ir taip pat naujos Trijų Didžiųjų konferencijos sušaukimas būtinas.

Tęsinys iš s. m. Aidų Nr. 1, 2.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTIKOS KATEDRA PDF Spausdinti El. paštas


Lituanistikos Katedra — angliškai The Endovved Chairof Lithuanian Studies" — formaliai žiūrint, yra bebaigianti savo antruosius akademinio darbo metus. Tai reiškia, kad pradiniai planavimo, organizavimo, aukų rinkimo rūpesčiai eina prie galo. Tai irgi reiškia, kad tikslas, kurio siekta, jau yra vykdymo stadijoje.

Trumpai suglaudus, 1984 metų rudenį Illinois Universitete Chicagoje pradėjusi darbą; Katedra šiandieną yra gyvas, pastoviai veikiantis, daug žadantis lietuviškųjų studijų centras. Tai yra akademinis mokymo, tyrinėjimų bei mokslinio publikavimo lietuvių organas, veikiantis dideliame, plačiai žinomame JAV universitete.1 Katedra yra ir unikumas; tokios įstaigos už Lietuvos ribų lietuviai niekad niekur neturėjo. Jai įkurti reikėjo daug pasitikėjimo savim, reikėjo universiteto mums pripažinto visuomeninio bei mokslinio subrendimo, reikėjo mūsų visuomenės aukų — net 600,000 dolerių kapitalo Katedros kraičiui.

Šiandieną reikia tik džiaugtis, kad PLB vadovybė šį darbą privedė prie sėkmingos organizacinių pastangų pabaigos. Kaip žinia, 1986 metų pradžioje buvo surinkta ir universitetui dalinai įmokėta $468.000, įsipareigotos sumos teliko apie $132.000.2

Gi paties sumanymo realizavimas buvo nemenkas. Padarius principinį sprendimą Katedrą kurti, reikėjo ištirti aplinką; įvertinti praktiškai įvykdomų galimybių bei pavojų plotmę, pasirinkti konkrečią kryptį ir, turbūt giliai įkvėpus oro, su Illinois Universiteto vadovybe pasirašyti $600.000 vertės sutartį. Dar pastebėtina, kad su Katedros steigimu už mums įprastinių, savosios visuomenės ribų, buvo einama į daug mažiau mūsų organizaciniams vienetams pažįstamą JAV akademinės bendruomenės erdvę. Pasiryžta terminuotam, dideliam piniginiam užsiangažavimui. Aišku, šalia to buvo ir mums įprasta aplinka: tam tikri nuomonių skirtumai, diskusijos, ar Katedros reikia ar nereikia, ar visuomeninius išteklius nevertėtų kreipti kur kitur ir t.t.
Skaityti daugiau...
 
OPEROS "DUX MAGNUS" SPEKTAKLIS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Šių metų gegužės 31 d. Chicagos Civic teatro salėje įvyko komp. Dariaus Lapinsko operos "Dux Magnus" antroji premjera. Pirmoji buvo 1984 rugsėjo 1 d. Toronte, Kanadoje, Šv. Kazimiero 500 m. sukakties minėjimo suvažiavime.

Neteko matyti šios operos torontiškio pastatymo, todėl negaliu palyginti torontiškės su čikagiške. Galiu tiktai parašyti savo įspūdžius iš antrosios premjeros. Sakau premjeros, nes šis spektaklis pirmą kartą buvo atliktas Chicagoje. Dabar buvo perreformuota operos nauja versija. Opera su trumpinta laiko trukmės ir veikėjų atžvilgiu. Viso: trys veiksmai, šešios scenos.

Operos "Dux Magnus" spektaklį dirigavo ir režisavo pats komp. Darius Lapinskas. Veikėjai dainavo beveik ištisai anglų kalba, retkarčiais įterpdami lietuvių ir lotynų kalbas. Atlikėjų sąstate didesnis skaičius buvo kitataučių, mažesnis — lietuvių. Šv. Kazimiero vaidmenį atliko Allan Fast, kuris nustebino klausytojus savo dainavimu, nes dainavo kontratenoru (angliškai countertenor) arba dar vadinamu vyrišku altu (male tenor). Šiandien retai galime išgirsti šios rūšies dainavimą. Nors barokinio periodo muzika buvo dažniausiai rašoma šiam balsui, tačiau šiandien ją dažniausiai dainuoja tenoras arba moteris-kontraltas. Šioje operoje šis kontratenoro dainavimas savotiškai tiko šventajam princui, kurio polinkiai buvo nežemiški, jo žvilgsnis nukreiptas į dangiškuosius dalykus. Allan Fast, kuris kaip tik specializuojasi šiame dainavime, gražiai atliko šventojo rolę. Jis susimąstęs vaikščiojo tarp žemės ir dangaus, nesidomėjo jam peršamais karališkų rūmų malonumais. Vyskupo rolę atliko Robert Smith (baritonas) rimtu ir stipriu dainavimu. Kazimiero tėvus, karalių ir karalienę santūriai ir iškilmingai vaidino Andrew Schultz (baritonas) ir Marytė Bizinkauskaitė (sopranas). Christoper Lorimer tvirtai dainavo vienuolio vaidmenyje. Labai tiko ir gerai atliko burtininkės ir motinos vaidmenis viešnia iš Kanados Slavą Ziemelytė (kontraltas). Laukų mergaitę ir Lietuvos dvasią su liūdesiu ir melancholija dainavo Laima Rastenytė (mezosopranas). Aktorius Tony Mockus, apsirengęs karei-vio-savanorio uniforma, angliškai išsakydavo prieš veiksminius intarpus. Visi dainininkai atlikėjai, puikiai įveikė nelengvas partijas. Visi jie buvo su patyrimu, visi jie buvo stiprūs muzikiniu, balsiniu ir vaidybiniu požiūriu.
Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAS SU ČESLOVU MILOŠU PDF Spausdinti El. paštas
Nobelio literatūrinės premijos laureatas Česlovas Milošas, kuriam šįmet sueina septyniasdešimt penkeri metai, pasisako politiniais, filosofiniais ir religiniais klausimais amerikiečių žurnale "The New York Review of Books" 1986 m. vasario 27 d. išspausdintame pasikalbėjime. Su lenkų kalba rašančiu lietuvių kilmės autorium šnekėjosi amerikiečių žurnalistas Nathan Gardels.

Kodėl Milošo poezija Lenkijoje tokia populiari ir kodėl poezija tenai taip svarbi? Anot poeto, sukrėtimų ir perversmų laikais, poezija pasidaro populiari kaip tautos vilčių, siekių ir tapatybės išraiška. Be to, yra ir labai praktiškų priežasčių. Pavyzdžiui, nacių okupuotoje Europoje poezija buvo labai parankus moralinio pasipriešinimo įrankis, nes eilėraštį buvo galima lengvai nusirašyti ir paleisti iš rankų į rankas.

Šiandienos Lenkijoje, kalbėjo amerikiečių žurnalistas, visuomenė ir kultūra priklauso opozicijai — "Solidarumui", Katalikų bažnyčiai ir poetams, o valstybė priklauso kompartijai. Ar opozicinė kultūra pakirto valstybės pastangas save įteisinti? "Solidarumo" sąjūdžio svarba tame, pabrėžė Milošas, kad jis nėra vien tiktai lenkiška apraiška. Jis iliustruoja svarbią mūsų šimtmečio problemą* pasipriešinimą visuomenės nustelbimui ir valstybės dominavimui. "Solidarumo" Lenkijoje visuomenė atgimsta ir pakyla prieš valstybę.
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS NEKALTO PRASIDĖJIMO SESERYS PDF Spausdinti El. paštas
Kada ir kokiomis aplinkybėmis įsikūrė Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolynas Putname (Conn.), kaip pasireiškė jo veikla, kas sudaro dabartinę vadovybę?

Šiais metais Nekaltai Pradėtos Marijos Seserys, arba Vargdienių Seserys, švenčia 50 metų sukaktį nuo atvykimo į JAV. Pirmosios 5 seserys pasiekė šį žemyną 1936 m. rugpjūčio 18 d. Tai buvo šios seserys: M. Augustina, M. Aloyza. M. Apolonija, M Konsolata ir M. Tarcizija. Iš jų tik ses. Augustina yra mirusi, o kitos dar tebedirba. Anuomet jas iš Lietuvos lydėjo vienuolijos vadovė ses. M. Teresė. Seserys atvyko talkinti marijonams lietuvių berniukų mokykloje (kolegijoje)Thomsone, Conn., kurios rektorius kun. dr. J Navickas, M. I. C, labai rūpinosi lietuvybe. Seserys Marianapolyje dirbo (šeimininkavo) iki 1953 m.

Pirmąjį nuosavą namą jos įsigijo 1939 m. Thompsone. Jis dabar vadinasi Villa Maria. Tai poilsio namai. Dabartinis centrinis namas įsigytas 1943 m. rupjūčio 13 d. Tai buvo aplei-
sti vaikų globos namai.

Kaip pasireiškia veikla?

Pirmiausia anuomet prie Villa Maria vienuolyno pradėjo glaustis seneliai. Pastatas buvo per mažas, todėl greta nupirktas kitas namas ir pavadintas šv. Juozapo vardu. Jis dabar - Villa Maria poilsio namų dalis. Vėliau vasaros metu lietuviai tėvai pradėjo siųsti mergaites, o kai susidaro vaikų būrys, reikia ir programos. Taip prasidėjo mergaičių stovyklos užuomazga. Nupirkus dabartinę vietą, jau 1944 m. suorganizuota mergaičių stovykla Immaculata, kuri 1970 metais perkelta į Vermontą ir pavadinta Neringa. Ji dabar sutraukia gausius būrius ne tik mergaičių, bet berniukų ir jaunuolių.

Dvasinio atsinaujinimo centras. Jau Marijos viloje pradėtos organizuoti uždaros rekolekcijos moterims.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    JAV prezidentas Ronald Reagan birželio 12 d., Baltuosiuose rūmuose priėmęs lietuvių, latvių ir estų centrinių organizacijų pirmininkus, paskelbė Baltų laisvės dieną; liepos 21 d. gi pasirašė proklamaciją, skelbiančią Pavergtų tautų savaitę, t. y. liepos 20 - 27 d.

—    Artėjant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, yra nukaltas labai meniškas medalis, kuris puošia šio Aidų numerio viršelius. Medalis apima visus tris krikštus. Jų iniciatoriai Mindaugas, Jogaila ir Vytautas pavaizduoti su karališkais vainikais. Jų portretų kompozicija labai darni. Atrodo, kad jie visi vieningai siekė to paties tikslo — Lietuvos apkrikštijimo. Kitoje medalio pusėje pavaizduota Vilniaus katedra su keliais simboliais ir įrašais. Medalį suprojektavo skulptorius Vytautas Kašubą, liedinimo darbą atliko Medallic Art Company Danburyje (Conn.). Medaliai — bronziniai ir sidabriniai. Jiems parengti buvo sudarytas komitetas, kuriam vadovauja Loreta Stukienė.


—    Lietuvos krikšto jubiliejaus iškilmė Romoje bus ateinančiais metais birželio 14 d. Tą dieną popiežius laikys iškilmingas mišias Sv. Petro bazilikoje, dalyvaujant diplomatiniam korpusui prie Vatikano, kardinolams ir Europos vyskupijų atstovams. Tą pačią dieną popiežius paskelbs lietuvi arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju. Lietuvos krikšto jubiliejinė iškilmė užtruks visą savaitę — nuo birželio 11 iki 19 d. Į programą įeina lietuvių audiencija pas Sv. Tėvą, istorinis seminaras (organizuoja kun. P. Rabikauskas, S.J.), žymių vietų lankymas ir 1.1. Kelionės išlaidos gana kuklios. Tikimasi Romoje sulaukti bent 2000 lietuvių. Tokia nepaprasta proga tiktų laukti ir daugiau — apie 5000. Kelionėms organizuoti komitetas jau veikia Chicagoje ir teikia informaciją. Adresas: Lithuanian Christianityjubilee, 2636 W. 71stSt., Chicago, IL 60629. Taip pat krikšto jubiliejaus iškilmės vyks visuose lietuvių centruose. Centriniai renginiai bus Chicagoje 1987 m. lapkričio 26 - 29, VVashingtone 1987 m. birželio 28 d., Toronte 1987 m. lapkričio 14 - 15 d. Kitų vietovių iškilmių datos dar nepaskelbtos.
Skaityti daugiau...
 
ISTORIJA APIE SENUS GERUS LAIKUS PDF Spausdinti El. paštas

Jaunatvės dienų prisiminimai visuomet brangūs ir nenusibostamai įdomūs. Toji flora ir fauna, kurioje tarpo mūsų besiplečiantis akiratis, tie fantastiški nuotykiai, tos nepakartojamos tragedijos ir sudužusios meilės — visa tai juo toliau tuo labiau tampa mums tikresne realybe už pilką ir vis pilkėjančia dabartį. Bet tik savi. Kitų prisiminimai, panašūs į kaimyno skaidres iš kelionės po Europos turistines šventoves, visuomet trivialūs ir migdantys. Laimei, jei tuo kaimynu pasitaiko koks Algimantas Kezys. Bet tokia laimė reta, nes savo patirtį paversti menu ar jaunystės sentimentus transformuot į literatūrą yra gana sunku ir retai kam, net gerai rašte išprususiam, tai pavyksta. Tad nėra jokia staigmena, kad ir Albino Baranausko autobiografinis romanas "Piliakalnio šešėlis" labiau migdo, negu linksmina.

Žinoma, gal ir per drąsu sakyti, kad šiuo atveju autorius tikrai pasakojasi savo jaunystės nutikimus. Kadangi Baranauskas yra uždaras žmogus — nelenda spaudon su pokalbiais, nesiveržia į literatūros vakarus ir nevažinėja premijų atsiiminėti (o enciklopedijos žinios šykščios), nėra aiškių faktų, kurie patvirtintų ar paneigtų teigimą, kad šis jo romanas yra autobiografinis. Bet biografinis knygos veikėjų tapatumas su autorium šiam aptarimui nesvarbus. Užtenka, kad "Piliakalnio šešėlis" parašytas autobiografinio romano maniera.

Kad knyga tokia, o ne kitokia, autorius pasako pačioj pradžioj. "Tegaliu užrašinėti, ką matęs pats savo akimis ar girdėjęs savo ausimis..." (p. 6). Taip sako romano veikėjas, kuris už autorių veda visą autobiografinį pasakojimą. Išstumdamas priekin pasakotoją, autorius lyg ir atsiriboja nuo galimo nepasisekimo. Skaitytojas nuolat įspėjamas, kad klausosi ne įgudusio trubadūro, bet kuklaus, ribotų kvalifikacijų šnekoriaus. "Užtat, kai pagalvoju, kokia puiki medžiaga rašytojui, o ypač romanistui!... Visa bėda, kad tai ne mano jėgoms..." (p. 6). "Jau tada žinojau, kad nesu didelis išminčius..." (p. 129).
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOS PSALMĖS PDF Spausdinti El. paštas
Rašyti religinę,krikščionišką poeziją yra sunku. Pačios tiesos nekinta, tai jose nėra įtampos. Dievo ir žmogaus ryšys jau išspręstas: žmogus išganytas, ir jo kelias į amžinybę nubrėžtas. Pasaulis dažnai lyg atitolintas, nes tėra fenomenas, kelionės fonas, o ne turinys. Pačiai kūrybai kliudo aiškūs simboliai — dangus, žemė, kryžius, vanduo, žvakė, kurie apibrėžti ir jau daug kieno panaudoti. Poetui, atrodo, liktų tik savo padėtį pergalvoti ir krikščioniškai santvarkai pritaikyti, apraudant savo menką būtį ir tikintis gailestingumo. Skaitytojas tikėtųsi gal tik vienos variacijos; poeto asmeniško įsiterpimo į jau nustatytą turinį — ką poetas pergyvenęs, kaip priešinasi ar susitaiko. Religinė poezija tad neatrodo patraukli.

Leonardo Andriekaus knyga Atmink mane, Rūpintojėli (rinkinio Saulė kryžiuose antroji versija, išleista Pranciškonų iš prel. Pranciškaus Juro palikimo; Brooklyn, N. Y. 1985; iliustruota Telesforo Valiaus) tačiau yra visai kitokia. Eilėraščiai yra religiniai ir jų poetika be trūkumų: ritmas, rimas, poetinės priemonės visiškai temai tinka ir su ja derinasi. Tai svarbu ir reta, nes ideologinei poezijai lengva pasiduoti lėkščiai retorikai, kurioje poetikos nėra, nes siekia paveikti jausmus be poveikio į mintį. Andriekaus eilėraščiai nesiūlo lengvų atsakymų ir jų neišreiškia formulėmis. Rūpestingai pergalvoti ir perdirbti rinkinio Saulė kryžiuose (kaip įvade "Regėjau senovinę Žemaitiją" pažymėta) eilėraščiai čia atveria mistišką vaizdą žemės, tiksliai stebimos, kurioje kalbasi, gyvena ir sprendžia žmogus ir Dievas.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA PABALTIJO DRAMOS ANTOLOGIJA ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Amerikoje iš spaudos išėjo nauja Pabaltijo dramos antologija, pavadinta "Fire and Night" (Ugnis ir Naktis"). Tai jau ketvirtoji latvių kilmės režisieriaus ir teatrologo Alfredo Staumanio suredaguota lietuvių, latvių ir estų pjesių rinktinė pastarųjų dešimties metų bėgyje. Ją 1985 m. išleido Waveland Press leidykla Illinois valstijoje.

Pirmųjų trijų antologijos tomų pagrindinės temos buvo tironija, tautosaka ir emigracija. Ketvirtasis tomas pašvęstas istorijai ir ją gaubiantiems mitams bei legendoms. Jame randame Balio Sruogos "Kazimierą Sapiegą", Justino Marcinkevičiaus "Mindaugą", Janio Rainio "Ugnį ir Naktį", Martinio Zivertso "Galybe" ir Artūro Alliksaaro "Bevarde salą". Išsamūs įvadai supažindina užsienio skaitytoją su kiekvienos dramos istorine, kultūrine ir politine aplinka bei šaknimis. Knygą puošia gausios įvairių spektaklių nuotraukos. Jos išleidimą parėmė pavieniai asmenys,  kaip, pvz., Vanda Sruogienė, ir akademinės organizacijos.

Balio Sruogos "istorine kroniką" "Kazimieras Sapiega" išvertė dramos magistrė Kristina Sabalytė. Įvadą parašė buvęs autoriaus mokinys, režisierius ir poetas Jurgis Blekaitis, kuris lygina Sruogą su jo dramų herojais: kaip jie, jis tragiška figūra, didesnė už gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Brazaitis: RAŠTAI, VI. Vienų vieni. Rezistencija. Redagavo Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Iliustracijos tekste Pauliaus Jurkaus. Chicaga. 1986. 578 p.

Vytautas Alantas: AUŠRA PALIŪNUOSE. Aušros metais Dirvos konkurse premijuotas romanas. Išleido Vilties leidykla Clevelande. 1986 m. 312 p.

Petronėlė Orintaitė: LEGENDŲ LIEPSNOS. Poemos. Aplankas ir vinjetės Birutės Vilkutaitytės - Gedvilienės. Išleido Vilties leidykla Clevelande. 1986. 91 p. Kaina 6 dol.

Anatolijus Kairys: UGNIES DAINA. Trijų veiksmų drama. Išleido Lietuvių šaulių sąjunga tremtyje. Chicaga. 1986. 61 p.

Jonas Gutauskas: TIKIU GYVENIMĄ — NE MIRTĮ. Eilėraščiai. Viršelis ir iliustracijos Editos Nazaraitės. Torontas. 1986. 96 p.

Pranas Čepėnas: NAUJŲJŲ LAIKŲ LIETUVOS ISTORIJA. II tomas. Išleido dr. Kazio Griniaus fondas. Chicaga. 1986. 840 p.

Juozas Audėnas: LIETUVOS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI. Redagavo B. Dundulis. Išleido Ona Audėnienė, Daiva Audėnaitė-Banaitienė, Sigitas Banaitis. Brooklynas. 1986. 306 p.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 100 dol.: dr. Vyt. Majauskas, Ormond Beach, FL.; po 50 dol.: kun. dr. M. Kirkilas, Beverly Schores, IN.; J. L. Giedraitis, E. Northport, NY; po 45 dol.: A. Pocius, Elizabeth, NJ.; L. Dūda, Toronto, ONT, Canada

Garbės prenumeratoriai: po 30 dol.: J. Mikeliūnas, E. Chicago, IN; Vyt. Jučias, Chicago, IL; Aug. Dumbra, Saginaw, MI; dr. P. Žemaitis, Canton, MI; dr. Gedgaudas, St. Paul, MN; J. A. Adomaitis, Canandaigua, NY; dr. P. J. Bagdas, Douglaston, NY; kun. Kęstutis Balčys, Amsterdam, NY; Aldona Baltch - Gravrogkas, M D, Menands, NY; Alex Beresnevičius, VVebšter, NY; Nijolė Bražėnas, MD, Sparkill, NY; kun. dr. M. Čyvas, Albany, NY; kun. dr. J.J. Grabyus, VVatervlit, NY; dr. J. Gruodis, Monticello, NY; Ig. Kazlauskas, P. Povilaitis, Great Neck, NY; Vyt. Maželis, Ridgevvood, NY; K. Miškinis, Rochester, NY;s M. V. Molynas, Port VVashington, NY; Irene Okunis, Flushing, NY; J. P. Pažemėnas, Queens Village, NY; Regina Siniūtė-Ayre, N.Y., City; Marytė Šalinskienė, VVoodhaven, NY; Domas Vaičiūnas, Hudson, NY; A. Vakselis, Richmond Hill, NY; Egid. Užgiris, Schenectady, NY; K.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai