Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1986 m. 4



METAMORFOZE LIETUVOJE 1926 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
60 metų sukakčiai

Rinkimai į IlI-ąjį seimą turėjo įvykti 1926 metų gegužės pradžioje. įjuos kirkščionių partijos ėjo, per daug pastikėdamos. Kiekviena veikė atskirai ir net nesudarė bloko rinkimuose gautų balsų likučiams pasidalinti.

Balandžio pradžioje buvo paskelbta popiežiaus bulė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą, įsteigtos trys naujos vyskupijos: Telšių, Panevėžio ir Kaišiadorių. Po to kelis sekmadienius iš eilės Kauno bazilikoj vyko naujų vyskupų konsekracijos.

Oficiali pusė atrodė labai krikščioniška. Tam daug reikšmės skirta.

Paskutinį sekmadienį prieš rinkimus bažnyčiose buvo paskelbtas vyskupų laiškas rinkimų reikalu. Buvau tada Kauno universiteto jaunas studentas ir tą sekmadienį buvau pakviestas nuvykti į S. miestą pavasarininkų surengtą Tėvynės dieną. Dalyvavau pamaldose. Bet kai kunigas iš to laiško per pamokslą paskaitė, kad abejojantieji už kurį sąrašą balsuoti pasiklaustų klebono, mačiau vyrų pusėje ne vieną priklaupiantį ir išienantį iš bažnyčios.
Skaityti daugiau...
 
KĄ RADO ERDVĖLAIVIAI KOMETOJE? PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesiui prabėgus nuo Halley kometos perihelio, kurs įvyko š.m. vasario 9 d., ir kada kometos aktyvumas dar buvo pats didžiausias, perskrido per ją net penki erdvėlaiviai, rūpestingai rinkdami mokslinius duomenis. Pirmuoju atsklendė Sovietų erdvėlaivis Vega 1. Jis perskrido komą kovo 6 d. 8900 km atstu nuo branduolio ir 78 km per sekundę greičiu. Po to kometon atkeliavo Vega 2. Pro branduolį ji praskrido kovo 9 d. 8000 km atstu.

Japonų erdvėlaivis Suisei (reiškia kometą) praskrido branduolį kovo 8 d. 151,000 km atstu. Kitas japonų erdvėlaivis Sakigake (reiškia pionierių) kometą pasiekė kovo 11 d., praskrisdamas pro ją 3,000,000 km atstu.

Paskutiniuoju pas kometą atkilo europiečių Giotto. Erdvėn jį iškėlė Ariane raketa Prancūzų Gvajanoj 1985.VII.2. Pradžioje Giotto tris kartus apskrido Žemės rutulį eliptinėj orbitoj. Trečiam apogėjuj (artimiausiam nuo Žemės orbitos taške) buvo įjungtos erdvėlaivio raketos, kurios pasiuntė jį orbiton aplink Saulę. Toji orbita nuvedė Giotto pas Halley kometą, kurios branduolį jis praskrido kovo 14 d. ankstų rytą (skaičiuojant universaliniu arba Greenvvich'o laiku) 550 km atstu. Jo greitis kometos atžvilgiu buvo 68.4 km per sekundę, t. y. 50 kartų greičiau negu šautuvo kulka.

Prabėgus savaitei nuo susitikimo su kometos branduoliu, Giotto vėl uždegė savo raketas, kad, apsukęs ratu Saulę, 1990 m. liepos mėn. vėl pralėktų pro Žemę. Šios ilgos kelionės metu erdvėlaivio instrumentai nieko neveiks, kol bus įvertintas jo pajėgumas ir tolimesnis tinkamumas kitiems uždaviniams atlikti.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS JURAŠO SPEKTAKLIS EUROPOJE PDF Spausdinti El. paštas
Kovo 15 - balandžio 1 d. Niderlandų valstybiniam teatre, Gento mieste, buvo pastatytas naujas Jono Jurašo spektaklis, Mauricą'e Maeterlinck'o pjesė "Princesė Malena". Tai buvo svarbus įvykis flamandų kultūriniame gyvenime, nes žymusis dramaturgas gimė ir augo Gente, bet iki šiol jo pirmasis dramos kūrinys nebuvo pastatytas šiame mieste.

Teatro vadovybė pasirinko Jurašą šio istorinio spektaklio režisieriumi, pasiremdama savo atstovų įspūdžiais iš prieš keletą metų Yale Repertory Co. teatre jo statytos kito flamandų  autoriaus, Ferdinando Crommelync-k'o, pjesės "Didžiadvasis apgautasis" (Le Cocu Magnifiąue). Maeterlinck'o jaunatvišką ir labai Šekspyro paveiktą dramą Jurašas sutamprino ir orkestravo išradingais scenos vaizdais. Šis dinamiškas spektaklis buvo šiek tiek per modernus prie konvencialesnio teatro įpratusiai Gento publikai. Jurašo meninėje kelionėje tai svarbus laimėjimas.

Spektaklio scenovaizdį sukūrė vokiečių scenografas Andreas Szalla, muziką sukomponavo flamandų kompozitorius Johan de Smet.
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    JAV vyskupai lapkričio 12 d. savo metiniame suvažiavime Washingtone vienbalsiai priėmė vysk. Pauliaus Baltakio, O.F.M., pasiūlytą rezoliuciją. Lietuvos krikščionybės jubiliejaus sukaktyje jie išreiškė solidarumą su Lietuvos vyskupais bei tikinčiaisiais, kreipiasi į Sovietų Sąjungą, prašydami laikytis tartautinių susitarimų žmogaus teisių atžvilgiu, išklausyti Lietuvos vyskupų prašyim grąžinti Vilniaus katedrą, Sv. Kazimiero Vilniuje bei Klaipėdos bažnyčias ir leisti išspausdinti Sv. Rašto lietuvišką vertimą. Konferencija taip pat skatina JAV vyskupus 1987 metais paskelbti savo vyskupijose Maldos dieną už Lietuvą. Konferencijoje dalyvavo 290 Amerikos vyskupų.

—    Lietuvos krikšto 600 metų minėjimo jubiliejus Romoje įvyks šiais metais birželio 28 d. Tuo pačiu laiku rengiamas minėjimas ir Lietuvoje.

—    Lietuvos krikščionybės 600 metų sukakties minėjimo komitetas pakvietė komp. Bruno Markaitį, S.J., sukurti oratoriją, kurią pagrindinėje iškilmėje Toronte atliks jungtinis choras su solistais. Oratoriją autorius pavadino "Baptizo vos" — Krikštiju Jus. Jos pagrindinė idėja — Dievo malonės krikšte pergalė. Oratorija apims tris periodus: pagonybe, krikščionėjimą ir persekiojamą Bažnyčią Lietuvoje.

—    Kun. Vladas Michelevičius Sv. Tėvo paskirtas vyskupu pagalbininku Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai. Jo konsekracija įvyko Kauno katedroje.

Seserų Kazimieriečių vienuolijos steigėjos Marijos Kaupaitės šventąja paskelbimo byla pradėta Chicagos arkivyskupijos kurijoje.
Skaityti daugiau...
 
NAUJIEJI JURGIO JANKAUS PASAKOJIMAI PDF Spausdinti El. paštas

Jurgis Jankus —jau seniai ir visuotinai pripažintas mūsų prozos meistras. Jo romanus kritikai yra teigiamai vertinę, o kai kurie trumposios prozos dalykai įėjo į literatūros aukso fondą (Velnio bala, Dubenėlis) ir buvo išversti į svetimas kalbas.

Tai to meistro knygos laukiamos, ir jų pastaraisiais metais gero glėbelio esame susilaukę, daugiausia vis rinkinių trumpesnių ir stambių kūrinių, kuriuos rašytojas vadina pasakojimais (kiti kai kuriuos tų dalykų gal pakrikštytų apsakymais ar novelėmis, stambesnius — apysakomis). Laukiamos, nes Jankus pirmiausia yra vargu pavejamas, o ypač sunkiai pralenkiamas pasakotojas. K. Keblys, aptardamas P. Tarulio romaną "Vilniaus rūbas", yra suminėjęs, kad ten rašytojui prireikė 13 puslapių, kol jo veikėjas Vedlūga atidarė duris. Jurgis Jankus tuo sugebėjimu panašus į Tarulį, bet kai kur turbūt ir pralenkia jį, būtent labiausiai tuo, kad, įsileidęs į smulkmenas, neužsimiršta ir nepradeda tuščiažodžiauti. Tos ir smulkmenos arba padeda tęsti pasakojimo siūlą, arba leidžia veikėjams išsisakyti, ypač labiausiai tada, kai pasakojama pirmuoju asmeniu. Jo pasakojimas, žinoma, visada pavyzdingai sklandus, niekur neužkliūsi skaitydamas už griozdiško, sunkiai išnarpliojamo sakinio. Nebent sklandumą pristabdytų kokia sakinį darkanti korektūros klaida.

Dabar pasirodė naujas jo pasakojimų rinkinys "Klajojančios liepsnos" (londoniškio Nidos knygų klubo leidinys Nr. 109, viršelis Giedrės Cepaitytės, 341 psl., kaina 6 svarai, o užsieniuose 9 JAV doleriai, nariams 4 sv. arba 6 dol., kietais viršeliais 1.50 sv. daugiau; metrikoje įrašyti 1984 m., bet iš tiesų pasirodė apie 1985 m. vidurį).

Į jį sudėta 7 kūriniai, kurių du mažiausieji yra po 11 puslapių, o du didžiausieji — vienas 68, o kitas net 185 psl., taigi tas jau tokio dydžio, kokio kai kuriems autoriams užtenka ir romanu pavadinti.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai