Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1986 m. 4



VAIČIŪNAITĖS VAIZDAI PDF Spausdinti El. paštas
Įvairių laikų įvairios vietos Aldonos Veščiūnaitės aplankomos rinkiniu Aidinčios upės (Chicaga: Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas, 1985; knyga Viktoro Simankevičiaus "apipavidalinta";74p., 7dol.). Lietuva, Italija, Kinija, Australija ir kitos sritys — miestai, kaimai ir miškai — nuo dinozaurų amžiaus iki šių dienų tiksliu žvilgsniu, taikliu žodžiu atgimsta. Veščiūnaitė kruopšti, atsargi, pagarbi, ir jos eilėraščiai šedevrai. Visi pasisekę, visi žadina skaitytojo vaizduotę; plečia jo sąmonę, užburdami vaizdu ir skambesiu.

Knyga keturių dalių: vienuolikos eilėraščių "Dienų saulės", keturiolikos "Niuansai", dvylikos "Nesudrumsti ežerai" ir keturiolikos "Laiko erdvėje". Aliuzijomis į dailę ir muziką poetė praturtina eilėraščių turinį. Atrinkti gamtos ir gyvenimo reiškiniai surišami su menininkų spalvomis bei garsais. Eilėraščiai tad skaitytojui pristato patį objektą, jo interpretaciją kitų kūrėjų darbuose ir, žinoma, pačios poetės tvarką ir įžvalgą. Eilėraščiai atrodo paprasti, nesudėtingi — jie gan trumpi, eilutės neperkrautos, žodžiai rūpestingai parinkti ir sudėti, kad kiekvienas garsas stiprintų įspūdį, gilintų mintį. Eilėraščius keletą kartų perskaičius, atsiveria, lyg pro rakto skylutę, nuostabus vaizdas — tuo pačiu konkretus ir bendras, asmeniškas ir viešas, mažas ir milžiniškas.
Skaityti daugiau...
 
ČESLOVO GRINCEVIČIAUS VIDUDIENIO VARPAI PDF Spausdinti El. paštas
Naujasis Česlovo Grincevičiaus pasakojimų ir pasakų rinkinys

"Vidudienio varpai" — ketvirtoji rašytojo Česlovo Grincevičiaus beletristinės kūrybos knyga. Pradėjęs debiutiniais "Vidurnakčio vargonais" (1953), po ilgesnės pertraukos išleido muzikinį romaną "Geroji vasara" (1970), o netrukus po to pasakojimų knygą jaunimui "Vyskupo katinas" (1972). Dabar vėl po ilgesnės pertraukos turime ketvirtąją šio autoriaus knygą.

"Vidudienio varpai" artimesni daugiau kaip prieš 30 metų išleistiems "Vidurnakčio vargonams", kur nuskambėjo neįtikėtinos istorijos ir atsitikimai, virtę legendomis. Romanas "Geroji vasara" buvo jau daugiau realistinio sukirpimo kūrinys, kur etnografija turėjo daugiau reikšmės, negu legendinė praeitis, nors ir parvesta į dabartį.

Šią ketvirtąją savo knygą autorius pavadino "pasakojimais ir pasakomis". Iš viso jų į rinkinį sudėta 10. Apytikriai kiekvienam tenka po 10-12 p., tad skaitytojui skonėtis nėra duota per daug laiko, dėl to gal knygą užvertus teks duoti daugiau to laiko apmąstymams.

Iš tikrųjų knygoj pasakojimų daugiau negu pasakų, bet ir pasakos turėjo turėti kokį nors realų pagrindą, ir legenda tik palaipsniui išsirutuliojo iš tikrovės. Taip pats pirmasis rinkinio kūrinėlis "Pirmasis sniegas", kompoziciniu ir psichologiniu atžvilgiu vienas iš geriausių, yra pasaka iš netolimos praeities, iš pirmojo bolševikmečio, kur pavaizduota, kaip šunelis Pūkis skaudžiai pergyvena savo šeimininko Luko mirtį kalėjime ir pats nusibaigia iš "širdies skausmo". Ne tik žmogus artimai susigyvena su medžiu, kaip V. Krėvės skerdžius su Grainio liepa, bet ir namų gyvulėlis taip artimai prisiriša prie žmogaus.

Mistine pasaka galėtume pavadinti S. Lagerloef stiliaus apsakymėlį "Tyrlaukių rožė", kur lemtingųjų 1940 m. sužadėtinių likimas nelieka be tartum antgamtinio atgarsio: į Sibirą išvežtam studentui sužadėtinės padovanota rožė, jam mirštant, išdygsta mistine rože — "Gloria Dei".
Skaityti daugiau...
 
JURGIS GLIAUDA — KOVO KETVIRTOJI PDF Spausdinti El. paštas
Jurgis Gliauda: KOVO KETVIRTOJI, aplankas P. Jurkaus, Franciscan Press, Brooklyn, N.Y. Išleido "Darbininkas", 1484 - 1984 Šv. Kazimiero metai, 240 psl.

Žemesnėse gimnazijos klasėse kitados mėgau daug skaityti — beletristiką, dramą, istorijos, geografijos knygas; iš religinių — Pr. Bučio knygą apie Liurdo stebuklus; gyvenimus šventųjų irgi nepraleisdavau. Bet jie traukė daugiau keistais aprašymais, neregėtais stebuklais, tikro religinio jausmo nekėlė. Vėliau pažintis su M. Valančiaus "Gyvenimai šventųjų" domino savo žmogiška šiluma, realia žemaitiška aplinka, kaip malonus pasiskaitymas, dailioji literatūra. Dabar, po tiek metų, susiduriu su talentingo rašytojo prikeltu iš tolimos praeities lietuviu šventuoju. Kaip šventąjį vaizduoja mūsų laikų žmogus, kokiais keliais veda tą, anot Dlugošo, "divus adolescens"?

Karalaitį Kazimierą su kitais dviem jo broliais karališkuose rūmuose moko ir auklėja Dlugošas, Kalimachas ir kiti parinkti mokytojai. Dlugošas entuziastingai skelbia ištikimybę Dievui ir Romai, lotynų kalbai ir Lenkijos karalystei. Dlugošo scholastiką ir Lenkijos patriotizmo mokymą kiek atmiešia humanistas Kalimachas, skelbdamas gyvenimo grožį, pasitikėjimą humanizmo idėjomis, kurios nugalėsiančios ir turkų barbariškumą. Jis mato gabių ir šventų žmonių ne tik karalių rūmuose, bet ir paprastų žmonių tarpe.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA VIDURIO EUROPOS KULTŪROS METRAŠTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Liepos mėnesį Amerikoje iš spaudos išėjo vidurio Europos kultūros metraščio "Crosscurrents" — "kryžminės srovės" numeris. Dalis šio 500 puslapių tomo paskirta Lietuvai. Metraštį leidžia Michigano universitetas Ann Arbor mieste.

Lietuviškosios dalies autorių keliai veda į Vilnių. Metraštyje randame anksčiau lenkų "Kultūros" žurnale ir lietuvių "Metmenyse" pasirodžiusį Česlovo Milošo ir Tomo Venclovos dialogą apie Vilnių. Vienas jų brendo Vilniuje, kai jis dar priklausė Lenkijai ir jame vyravo lenkų kalba. Kitas po karo gyveno ir mokėsi Lietuvos sostinėje.

Tačiau, Milošo žodžiais, juos abu formavo tas pats miestas, "jo architektūra, jo apylinkės, jo dangus", jo mistiška dvasia. Savo dialoge abu poetai keliauja po miesto fizine ir dvasinę erdvę, lanko jo praeitį ir žvelgia į ateitį. Kreipdamasis į Milošą, Venclova rašo: "Vilnius yra vienas iš tų centrų, kuriame šiandien kuriama nauja Rytų Europos formuotė. Gal tokia šio miesto istorinė lemtis. Jūs priklausot tam reformacijos sąjūdžiui: jūs rašėt apie jį ne vieną sykį ir geriau, negu bet kas kitas".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Šalkauskis: RINKTINIAI RAŠTAI, 11. Filosofinės studijos. Redagavo ir įžangą (XLIII p.) parašė dr. Juozas Girnius. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Spausdinimo išlaidas apmokėjo prof. dr. Kazys Alminas, prisidėjus ir Lietuvių fondui. Roma. 1986. 686 p. Šiuo svariu veikalu tinkamai paminėta prof. St. Šalkauskio 100 metų gimimo sukaktis.

Bronius Kviklys: LIETUVOS BAŠNYČIOS, V t. Vilniaus arkivyskupija, II dalis. Architektūriniai tekstai Jurgio Gimbuto. Išleido Amerikos Lietuvių bibliotekos leidykla. Chicaga. 1986. 592 p. Veikalas skirtas "Lietuvos krikšto atnaujinimo" ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo 600 metų (1387 -1987} sukakčiai paminėti. Leidyklos adresas; Lithuanian Library Press,, Inc., 3001 W. 59th St., Chicago IL., 60629.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai