Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1973 m. 1 sausis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
V. Rmv. — Senas tautų kalėjimas, o ne "didingoji šeima" .............1
I. Ivask — Baltų egzilio literatūra.....................................................2
J. Švabaitė — Eilėraščiai...................................................................11
A. Paškus — Teilhard'o krikščionybė .............................................13
A. Malijauskas — Senovės baltų akmens figūros............................20
Al. Baronas — Šešėlis (beletristika) ................................................22
1972 metai ..........................................................................................28

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

Dr. A. Razma — Lietuvių Fondą išugdžius ....................................35
Dr. A. C. Matulis — Naujas Solženicyno romanas .......................39
M. Šileikis — Dail. A. Petrikonio sukaktuvinė paroda .................40
Z. — Kiek dr. Budreckio ir kiek dr. Vardžio? ...............................41
Mūsų buityje ....................................................................................42

KNYGOS

J. Girnius — "Lietuvos Universitetas" (red. Pr. Čepėnas) ...........44
Žlt. — "Lietuvių poezija išeivijoj" (red. K. Bradūnas) ...................46

Viršelis 1 psl. — V. Ratas: Emu (monoprintas, 1970), 4 psl. — I. Ne-
nortienė: emalio darbas

Skaityti daugiau...
 
Senas tautų kalėjimas, o ne "didingoji šeima" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Rmv. V.   
Sukakčių sovietuose su kaupu — vis proga kasdieninę propagandą paversti šventėmis. Praeitų metų pabaigoj minėta Sovietų Sąjungos 50 metų sukaktis: po penkerių metų 1922 gruodžio 30 bolševikinė Rusija pasiskelbė "Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga".

Žinoma, turėjo šią sukaktį minėti ir Lietuva. Reikėjo prabilti ir J. Paleckiui, okupantų paverstam iš liberalo žurnalisto savo vyriausiu tarnu (1940 - 67). "Literatūroj ir mene" (1972.XII.30) jis paskelbė straipsnį "Didingoji šeima". Ta šeima, Sovietų Sąjunga, esanti "laisvų tautų federacija". Todėl ir Lietuva su "suprantamu entuziazmu" 1940 m. sutikusi "grįžimą į tarybinių respublikų šeimą" (lyg kada jau būtų buvusi toj "šeimoj"!), nes nepriklausomybės metais tekę patirti "visą buržuazijos jungo kartėlį", esant "Vakarų kapitalistų pusiau kolonija". To visko nematą tik "pabėgę su hitlerininkais lietuvių atžagareiviai", "šmeižikai ir pliurpėjai", laimė, "nublokšti į istorijos šiukšlyną".

Skaityti daugiau...
 
Baltų egzilio literatūra PDF Spausdinti El. paštas
Parašė IVASK IVAR   

Šimtmečio ketvirčio apžvalga

Paskaita, skaityta Baltų Studijų III konferencijoj Toronto universitete 1972 gegužės 11. Ivar Ivask yra Oklahomos universiteto profesorius ir to universiteto leidžiamo trimėnesinio Books Abroad žurnalo redaktorius. Lietuvių Enciklopedijos papildymų tome duota jo biografija, į kurią ir nurodome skaitytojus plačiau su juo susipažinti. Kaip iš straipsnio matyti, prof. I. Ivask yra apsipažinęs ir su lietuvių literatūra. Vis dėlto kai kur jo turima informacija yra sprago-ta. Atrodo, vargu jam žinoma, kad nuo 1948 ligi 1966 A. Ružancovas leido bibliografinę "Knygų Lentyną", kurią po redaktoriaus mirties pakeitė jau tik metraštinis išeivinės bibliografijos leidinys. Taip pat greičiausiai jam likęs nežinomas ir K. Barėno Londone leidžiamas literatūros metraštis "Pradalgė", kurios išėjo jau 8 tomai. Ir kai kurie vertinamieji autoriaus sprendimai nevienam lietuvių skaitytojui gali kelti abejonių. Tačiau aplamai straipsnį laikome įdomiu ir esame autoriui dėkingi už sutikimą jį paskelbti ir lietuvių kalba.

 

I
Ne visi egzilio vaisiai yra kartūs. Jau pats faktas, kad čia, Toronto universitete, susirinkome Baltų Studijų III konferencijai, suorganizuotai vos 1968 m. įsisteigusios Association for the Advan-cement of Baltic Studies, ir kad mano paskaita galės liesti ištiso dvidešimtpenkmečio literatūrinį vystymąsi ir tačiau bus tik balansas, o ne epilogas, — jau tai iškalbingai byloja apie baltų iš-eivinės bendruomenės, išsisklaidžiusios po visą pasaulį, gyvastingumą.
Skaityti daugiau...
 
J. Švabaitė — Eilėraščiai. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ŠVABAITĖ JULIJA   
P A S K U T I N Ė K L A S Ė
Iš "Retquiem klasės draugams"
I
Albinukas išėjo į kunigus —
Apie jį niekas nerašo,
Jubiliejų nešvenčia.
Kalnų vienuolyne jo sanctum sanctorum —
Pilnos maldų kišenės,
Ir Dievas taip arti

Skaityti daugiau...
 
A. Paškus — Teilhard'o krikščionybė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAŠKUS ANTANAS   
Didysis dabarties klausimas ar atsakymas?
ANTANAS PAŠKUS
Tęsinys iš gruodžio numerio
Teilhard'o kalbėsena

Ne visus Teilhard'o kritikus vienodai erzina jo terminija. Vieni iš jų nusiskundžia tik kai kuriomis lingvistinėmis sunkenybėmis, tik kai kuriais terminais. Iš tiesų ir pats T-as suprato, kad jo terminų turinys ne visuomet aiškus. Bet, matyt, nerasdamas geresnių pakaitų ir nenorėdamas pažeisti svarstomos tikrovės, paliko ateičiai atskirti terminologijos pelus nuo grūdų.22 Beje, T-o terminija A. Maceiną priveda per formaliai tikslų silogizmą prie kraštutinių išvadų. Maceinos supratimu, fizikos terminų vartojimas esanti kiekybinės mąstysenos apraiška. Gi "kas mąsto kiekybiškai . . . atskleidžia, kad jo būties samprata yra materialistinė, "23 "vis tiek ar jis būtų gamtininkas, ar filosofas, ar teologas, ar galop net mistikas."24 Teil-hard'as, kaip žinom, naudoja fizikos terminus. Taigi jis privalo kiekybiškai ir mąstyti. Iš čia seka, kad jo filosofija ir teologija yra materialistinės. Neabejojame šio silogizmo loginiu sklandumu. Suabejojame tik jo prielaidų apimtimi.
Skaityti daugiau...
 
A. Malijauskas — Senovės baltų akmens figūros PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MALIJAUSKAS ALGIRDAS   
Šiame ir praėjusiame šimtmetyje eilės tyrinėtojų yra rašyta apie savitas akmens figūras, iki mūsų laikų išlikusias prūsų gyventoje žemėje. Tų tyrinėjimų duomenis 1927 išsamiai suveda vokiečių mokslininkas La Baume savo paties redaguotame leidinyje.1 Jis pateikia vadinamos baltų ; grupės 13-kos akmens figūrų aprašymą, papildo kai kurių autorių anksčiau skelbtus teiginius; be to, atkreipia dėmesį į tam tikras šių akmens paminklų tema paplitusias klaidas. Leidinys iliustruotas nuotraukomis.
La Baume savo aprašymą pradeda nuo keturių statulų, rastų tuometinio Rosenbergo aps. (dabar Susz — jau nebe apskrities miestas) prūsų sasnų genties srityje, apie 80 km. į pietus nuo Aistmarių; toliau viena iš Christburgo — prūsų Pamedė, viena iš buv. Preussisch Eylau aps., trys iš buv. Rastenburgo aps. — prūsų bartų genties sritis, dvi iš Oletzko ir Lyck (dab. Olecko ir Eik) apskričių — Sūduva, viena iš Ortelsburgo (dab. Szczytno) aps. — prūsų Galinda, viena iš Veisūnų (dab. Pisz aps.) — Galinda arba Sūduva. Pastaroji rasta po II pasaulinio karo, ją aprašo J. Antoniewicz.2 Tik vienas dailintas akmuo buvo rastas vakarop nuo Vyslos — 10 km į vakarus nuo Dancigo miesto.

Skaityti daugiau...
 
Al. Baronas — Šešėlis (beletristika) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BARONAS ALOYZAS   
Kiekvieną balandžio mėnesį, kai saulei šviečiant lekia miestu pavasarinis vėjas, purtydamas tik sužaliavusias alyvas, pajuntu širdyje skaudėjimą ir niūrumą, taip labai panašų į momentus gamtoj, kai vėjas užneša debesį ir pridengia saulę. Pavasarį ir rudenį vėjai pralekia medžių viršūnėmis, sutarškindami televizijų antenas ir elektros laidus, bet tas niūrumas te užeina tik pavasariais, nes pavasarį mirė mano tėvas.

Mirtis yra mirtis. Kol gyveni žemėje, žinai, kad niekur nuo to nepabėgsi, o tačiau mirtis nelygiai tave prislegia. Laikui bėgant, vis daugiau artimųjų atsiskiria, mirė ir mano motina, gaila, o tačiau mirties metinių metu rudenį nebūna taip graudu, kaip tėvo mirties metinių metu pavasariais. Gal taip yra todėl, kad aš jam visada buvau geras, tik kai jis mirė aš jį išdaviau, nors sunku suprasti, kaip galima padaryti blogo tam, kurio nebėra.

Skaityti daugiau...
 
1972 metai PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvoje 1972 metus išreiškė Romo Kalantos tragiškoji auka, kuri sužadino Kauno jaunimo demonstracijas, turėjusias tautinio sukilimo pobūdį. Okupanto prievarta pasirodė nebepakeliama nė jaunimui, perėjusiam visą sovietinės indoktrinacijos kursą. Pasekmės dvejopos: iš vienos pusės tai sustiprins tautinę atsparą, iš antros — pagriežtins okupacinį režimą. Visi, kurie šiemet lankė tėvynę, grįžo su žiniomis apie padidėjusią priespaudą ir ateities nuogąstavimus.
Skaityti daugiau...
 
Dr. A. Razma — Lietuvių Fondą išugdžius PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Razma Antanas   
Lietuvybę suprantant plačiausia prasme, į jos išlaikymą ir ugdymą įsijungia visi kultūriniai rūpesčiai, lituanistinis švietimas, jaunimo, ideologinių organizacijų ir kitų susiorganizavusių ar nesusiorganizavusių lietuvių veikla. Tokiu būdu susidaro gyvas kompleksinis junginys, tarnaujantis mūsų tautos ir išeivijos tautinei kūrybai (o netiesiogiai pa-laiko ir Lietuvos išlaisvinimo idėją). Šiam kompleksiniui junginiui šalia kūrybinių ir organizacinių jėgų nuolat reikia ir stiprių finansinių išteklių. Jie paprastai susideda iš įvairių mokesčių, parengimų, aukų ir kitų šaltinių. Toks pajamų organizavimo metodas yra gana pakenčiamas, veikiant savoje tautoje ir savame krašte. Tuo atžvilgiu išeivija atsistoja prieš ateities pavojų, kada pasitrauks iš šio pasaulio vyresnioji karta, kuri ir iki dabar- sudarė nuoširdžiausius aukotojų kadrus. Ateinanti jaunoji karta, nepergyvenusi tėvynės netekimo nostalgijos, aukosis daug mažiau ir darbu, ir kūryba, ir finansais. Ką dabar daugelis atlieka pasiaukodami, be jokių užmokesčių, įvairiose veiklos srityse, tas ateityje turės būti atliekama specialių pasamdytų reikalų vedėjų. Jie lietuviškai veiklai daug kainuos. Čia gal nieko nebus blogo, kad net ir logiška, nes dabar daug kūrybingų lietuvių išeikvoja savo jėgas ir laiką paprastiems techniškiems veiklos darbams ir tuo būdu nukenčia jų kūrybinis lietuviškas darbas. Gal ateities lietuvis kūrėjas ir veikėjas bus laimingesni ir savo jėgas galės panaudoti tik kūrybinei veiklai.
Skaityti daugiau...
 
Dr. A. C. Matulis — Naujas Solženicyno romanas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Matulis A. C.   
A. Solženicynas su savo romanu August 1914 (anglų kalbos vertimas) vėl pasiekė literatūrinę viršūnę. Jo kūrinys buvo net parinktas skaitančiai visuomenei įtakingojo "Book Club"; šios knygos pardavimas siekė vienu metu net 1500 egzempliorių pei dieną. Šio romano estetinis turinys ir stilius aiškiai rodo, kad 1972 metai pasaulio literatūroje priklauso šiam rusų rašytojui.

Kai kurie anglų kritikai, perskaitę August 1914, tyliai murmėjo apie romano tamsią ir neaiškią literatūrinę - filosofinę atmosferą ar per aštrų militarizmą. Dar kiti energingai kėlė Solženicyną į klasines aukštybes ir, kas keisčiausia, padėjo jo kūrinį prie Tolstojaus kojų, kuris irgi pa-naSią tematiką nagrinėjo. Tačiau bet koks skaitytojas, turintis literatūrinį skonį ir susidomėjimą klausimais, liečiančiais karą, laisvę, teisybę, ir gal net asmeniškai pergyvenęs šių idealų užtemimą mūsų tautos ar pasaulio istorijoje, greičiau supras ir pats nutars, kad Solženicynas nėra reikalingas jokių "Tolstoy connec-tion". Jis yra, be abejonės, pats talentingiausias mūsų amžiaus rašytojas.

Skaityti daugiau...
 
M. Šileikis — Dail. A. Petrikonio sukaktuvinė paroda PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Šileikis Mikas   
DAIL. A. PETRIKONIO SUKAKTUVINĖ PARODA

Praeitą pavasarį įvyko dail. Antano Petrikonio 25 metų kūrybos sukaktuvinė dailės paroda jo paties galerijoje (Marquette Art Gallery) Čikagoje; kita mažesnė dalis jo darbų buvo išstatyta Lietuvių Tautiniuose Namuose.
Rašydamas šį savo rašinėlį, peržvelgiau nemažai jau išspausdintų įvairioje periodikoje Petrikonio parodų vertinimų, korespondencijų iš.j parodų kituose miestuose. Kai kurių kritikų ir korespondentų parodų vertinimais galima patikėti, bet kai kuriais atvejais tenka suabejoti todėl, . kad sąmoningai ar nesąmoningai dailininkui prisegiota žibančių "medalių" bei etikečių: impresionistas, simbolistas, abstraktistas, ekspresionistas ir pan. Gal tiktai Pi-caso tiktų tokie komplimentai.

Dail. A. Petrikonis oficialiai neatstovauja nė vienai aukščiau suminėtai meno srovei arba krypčiai. Netikiu, kad menas iš viso ribotųsi demarkacijų linijomis ar geografine padėtimi, nes mūsų lietuviškas menas neturi namų, ypač tremtyje. Menas dabar suinternacionalėjęs: tokiu būdu svetimos meno mokyklos nors mažyte dalimi formos ir technikos procese daro įtakos jauniesiems dailininkams.
Skaityti daugiau...
 
Z. — Kiek dr. Budreckio ir kiek dr. Vardžio? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z.   

"Lithuania 700 Years" III leidimą ruošiant

Dr. A. Geručio redaguota ir Lietuvos Nepriklausomybės Fondo lėšomis Manyland leidyklos 1969 m. išleista knyga Lithuania 700 years rodė buvusi labai reikalinga, kors knyga yra stambi (474 psl.) dėl to nepigi (12 dol.), jos 1500 zzempliorių pirmasis leidimas tuo-buvo išsemtas. Po metų prisireikė antrojo leidimo (1000 egzemprių). Kaip spauda skelbia, jau suarta ir dėl trečiojo šios knygos leidimo.

Kadangi joks darbas niekada nėra absoliučiai tobulas, tai ir šioj knygoj buvo pastebėta kai kurių trūkumų bei netikslumų išsamesnėse jos recenzijose (šiame žurnale recenzavo Pr. Pauliukonis 1969 lapkričio numery). Kiek tomis visomis pastabomis buvo pasinaudota antrajam leidimui, čia šįkart nerūpi. Bet ruošimasis trečiajam leidimui verčia atkreipti dėmesį į vieną nemalonų dalyką, kurį reikėtų tame leidime išlyginti. Būtent dr. Algirdo Budrec-kio (kuris yra ir šios knygos vertėjas į anglų kalbą) straipsnis apie pokarinę partizanų laisvės kovą nemaža dalimi yra nurašytas iš prof. dr. V. S. Vardžio straipsnio jo re-daguotoj knygoj Lithuania under the Soviets: Portrait of a Nation 1940 -65, F. A. Praegerio leidyklos New Yorke išleistoj 1965 m. Pažodžiui ar beveik pažodžiui iš dr. V. Vardžio knygos nurašyti ištisi sakiniai, ne tik nenurodant, jog tai "skolintas" tekstas, bet autoriaus visiškai nė neužsimenant. Sunku, gal būt, tikėti, kad taip yra.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Fondas iš savo 1972 m. pelno numato skirti 50,000 dol. Iš tos sumos 45,000 dol. jau paskirti įvairiems kultūriniams reikalams, tarp jų JAV LB Švietimo Tarybai — 20.625 dol.

Klaipėdos krašto atvadavimo 50 metų sukaktis minėta Bostone, New Yor-ke, Čikagoj ir Detroite 1.14, Los Angeles — 1.21. Bostone kalbėjo adv. J. Stik-lorius, New Yorke —. gen. konsulas A. Simutis, Čikagoj — konsule J. Daužvar-dienė ir M. Gelžinis, Los Angeles — prof. J. Kuprionis, Detroite — V. Tamošiūnas.

— Šaulių ideologo Vlado Pūtvio 100 metų gimimo sukaktis Bostone minėta 1.14, New Yorke — 1.21. Apie Vl. Pūt-vį kalbėjo jo vaikaitis prof. V. Mantau-tas.

VLIKo valdyba šiaip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas dr. J. K. Valiūnas (užsienio politika), vicepirmininkai J. Valaitis (visuomeniniai reikalai), J. Audėnas (informacija ir bendrieji reikalai), Al. Vakselis (finansų reikalai), sekretorius St. Dzikas, informacijos ir sekretoriaus pagalbininkas V. Radzivanas, jaunimo reikalams ir finansų reikalų pagalbininkas A. Razgaitis.

Skaityti daugiau...
 
J. Girnius — "Lietuvos Universitetas" (red. Pr. Čepėnas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Girnius Juozas   
Pernai sukako 50 metų nuo Lietuvos universiteto atkūrimo laikinojoj sostinėj Kaune. Tai buvo reikšminga sukaktis, tačiau liko mūsų beveik nepastebėta. Tik Detroite buvo surengtas jos paminėjimas. Spaudos ji buvo taip pat pamiršta. Mūsų žurnale tik prieš ketverius metus (1968 nr. 3 ir 4) buvome išspausdinę dr. A. Rukšos gana išsamų straipsnį "Lietuvos Vytauto Didžiojo Universitetas,\ Tad taip pat nebebuvo imtasi iš naujo panašų straipsnį parūpinti. O kad ši sukaktis būtų buvusi prisiminta pačioje Lietuvoje, nėra nė kalbos.

Tačiau visa tai "atpirko" šiemet Lietuvių Profesorių Draugijos Amerikoje išleistas ir Prano Čepėno redaguotas stambus veikalas Lietuvos Universitetas 1579 - 1803 - 1922 (Čikaga, 1972, XVI+896 psl, įrišta kietais viršeliais, tekste duota iliustracijų, kaina 20 dol., knygą platina LPDA pirmininkas prof. St. Dir-mantas: 6616 So. Washtenaw, Chi-cago, 111. 60629). Tik reikia, kad šio stambaus veikalo 1100 egzempliorių pasiektų bent tuos, kurie buvo Lietuvos universitetų (Vytauto D. ir Vilniaus) auklėtiniai.

Skaityti daugiau...
 
Žlt. — "Lietuvių poezija išeivijoj" (red. K. Bradūnas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Žlt.   
Lietuvių poezija išeivijoje 1945 -1971. III tomas. Redagavo Kazys Bradūnas. Išleido Ateities Literatūros Fondas Čikagoj 1971. 671 psl., kaina 13 dol.

Kaip redaktorius K. Bradūnas savo žodyje pasisako, šiai antologijai paskata buvo Vilniuje 1967 m. išleista dvitomė visos lietuvių poezijos (nuo M. Mažvydo ligi S. Gedos) antologija Lietuvių poezija (I tomas — 627 psl., II'tomas — 663 psl.). I tomas buvo skirtas visiems praeities ir daliai tebegyvenančių poetų, "kurių vieni po 1940 m. pasitraukė iš aktyvesnės literatūrinės veiklos, kiti per karą emigravo į Vakarus" (II, 631). II tome sudėti Lietuvoje likusieji ir po karo ten išaugę poetai. Taigi, ir šioj antologijoj vadovautasi tuo pačiu principu, kuriuo remtasi sovietinėj enciklopedijoj: iš svetur gyvenančiųjų pripažinti tik tuos, kurie buvo spėję pasireikšti dar nepriklausomybės metais, ir tik tuos jų kūrinius, kurie buvo paskelbti "prieš 1940 m.", ir visiškai ignoruoti tuos, kurie jau svetur pradėjo savo kūrybinį reiškimąsi. Pagal šį principą, I tome įdėta net 19 (priskaičiuojant ir J. Mikuckį) išeivių poetų, bet nėra nei K. Bradūno, nei H. Nagio, nei A. Nykos - Niliūno, nei visų kitų, išleidusių savo rinkinius svetur.

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas

SUVAŽIAVIMO DARBAI VII. Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos suvažiavimo Vokietijoj 1967 m. paskaitos. Redagavo A. Liuima, S.J., Roma, 1972, XVI+428 psl.
SUVAŽIAVIMO DARBAI III. LKMA suvažiavimo Kaune 1939 m. paskaitos, perspausdintos fotomechaniniu būdu. Redagavo J. Eretas, Roma, 1972, X + 514 psl.
V. Liulevičius (red.): JURGIS KRAS-NICKAS. Išleido Studentų Ateitininkų S-ga. Čikaga, 1972. 192 psl., kaina 4 dol. Gaunama pas platintojus ir adresu: V. Liulevičius, 6540 So. Campbell Ave., Chicago, 111., 60629.

Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 60 dol.: Julius Jurėnas, Montreal, Que., Canada; po 50 dol.: Jonas Klimas, Gary, Ind.; po 30 dol.: Juozas Vidmantas, Elizabeth, N. J.; Marytė R. Šalinskienė, Woodhaven, N. Y.; po 25 dol.: prel. J. A. Kučingis, Los Angeles, Ca.; Pranas Averka, So. Boston, Mass.; dr. Bronis J. Kasias, \Vyoming, Pa.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont, Canada.
Garbės prenumeratoriai: po 20 dol.: Romas A. Šatas, Hunts-ville, AL; Henrikas Krikščiūnas, EI Dorado Hills, Ca.; dr. Zigmas Kungys, Vacius Prižgintas, Los Angeles, Ca.; Izidorius Bartkus, J. V. Roland, San Fran-cisco Ca.; prel. V. Balčiūnas, Thompson, Conn.; kun. dr. V. Cukuras, Pomfret, Conn.; Ed. Olšauskas, Cicero, 111.; Adolf. Armalis, Ant. Balčytis, J. Baužys, A. Čepėnas, Z. Dailitka, Vai. Indrulėnas, Vitas Kazlauskas, Br. Kviklys, Juozas Masilionis, Algis Norvilas, dr. P. P. Rasutis, dr. Aldona K.- Rugienė, Simas Rutkauskas, Jonas Šoliūnas, dr. J. Starkus, dr. V. Šaulys, Jonas Žadeikis, Stasys Žilevičius, Chicago, 111.; Ant. Juodvalkis, E. Chicago, Ind.; Stasys Rudys, Michigan City, Ind.; Pr. Baltakis, Adelphi, Md.; prel. dr. L. J. Mendelis, Bal-timore, Md.; K. Almenas, College Park, Md.; Vida Zubkienė, M. D., Potomac, Md.; Vyt. Čižauskas, dr. Saulius Šimoliūnas, Vacys Urbonas, Detroit, Mich.; F Žemaitis, M. D., Plymouth, Mich.; Alf. Juška, Sterling Hts., Mich.; Ant. Dagilis, \Vestland, Mich.; kun. Kęstutis Balčys, Amsterdam, N. Y.; dr. P. J. Bag-iis. Douglaston, N. Y.; Ig. Kazlauskas, Great Neck, N. Y.; Regina Kudžmienė, Little Neck, N. Y.; dr. J. Kazickas, New Rochelle, N. Y.; dr. J. Dėdinas, Pitts-ford, N. Y.; M. Yčas, Syracuse, N. Y.; J. P. Pažemėnas, Queens Village, N. Y.; prof. dr. Vyt. J. Bieliauskas, Cincinnati, O.; Vincas Akelaitis, L. Banis, J. Mi-konis, Cleveland, O.; J. S. Kriaučiūnas, M. D., Toledo, O.; H. Brazaitis, M. D., Willoughby, O.; Chas. Baltrukonis, Snieguolė Jurskytė, Juozas Petronis, Phila., Pa.: Stasys K. Rudys, Old Hickory, Tn.; Jonas Gustainis, Don Mills, Ont.; A. | Gečius, St. Leonard, Que.; Algirdas Jurkus, kun. dr. V. Skilandžiūnas, Ot-nwa. Ont.; L. F. Duda, Toronto, Ont.; prel. J. Glasgovv, Scotland; V. Gerd-vilis. Thorndon - Wellington, New Zeeland.
"AIDŲ" administracija
nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai