Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 nr.
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodis lietuviams ............................................................................. 149
Milda Lenkauskienė — Pastangos, vedusios į IV kultūros kongresą ................................................ 152
Leonardas Andriekus — Įspūdingas išeivijos lietuvių atsivėrimas ..................................................... 154
Kęstutis Girnius — Įsipareigojimas tiesai ............................................................................................ 170
Gunars Salinš — Koncertas Rygos katedroje, Mane pažadino arklio žvengimas, Namiškis (eil.) .. 166
Kun.prof. Algimantas Kajackas - Istoriniai ir vėliausieji archeloginiai atradimai Vilniaus katedroje 184
Vincas Natkevičius — Vytauto Mačernio poezija ............................................................................... 197
Milda Budrys, M.D. — Lietuviai gydytojai Amerikoje XX amžiuje (1912 - 1922) ............................ 208

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Stasys Goštautas — Vertimas kaip kūryba ......................................................................................... 215
Antanas Dundzila — 1908 metais įsteigta Baltimorės lietuvių biblioteka .......................................... 217
Adolfas Merkelis — Proveržiai Magdalenos Stankūnienės kūryboje ................................................ 218
Leonardas Andriekus — Vytautui Sauliui iškeliavus .......................................................................... 219
Antanas Girnius — Astronominės žinios .............................................................................................. 220
Mūsų buityje ........................................................................................................................................... 221

KNYGOS
Algirdas Gustaitis — Juozo Keliuočio "Dangus nusidažo raudonai" ................................................. 243
J. Liepinis — Australijoje išleistas metraštis apie Lietuvą ................................................................. 227
J. Žemkalnis — 56 metai Milošo poezijos anglų kalba ........................................................................ 227
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................................... 228
Skaityti daugiau...
 
KARDINOLO VINCENTO SLADKEVIČIAUS ŽODIS LIETUVIAMS PDF Spausdinti El. paštas
alt

Evangelistas Lukas rašo: Zachiejus "troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes Jėzus turėjo praeiti pro tą medį. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: "Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose..." (Lk 19, 1-5).

Šitas Evangelijos vaizdas nuostabiai atsispindi visos lietuvių tautos istorijoje.

Lietuvių tauta per daugelį amžių troško pamatyti Jėzų. Pagoniškoji lietuvių religija liudija, kad lietuviai ieškojo Dievo, ilgėjosi tikrojo Dievo, garbino Dievą gamtos paslaptyse, kuriose atsispindi Dievo grožis, Dievo visagalybė ir išmintis. Per ilgus šimtmečius lietuviai — patys to net nežinodami — ilgėjosi, troško pamatyti tą, kuris — apaštalo Pauliaus žodžiais tariant — yra "neregimojo Dievo Atvaizdas", kuris yra "Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas" (Zyd 1,3), ilgėjosi, troško pamatyti Jėzų. Deja, ano meto krikščioniškos tautos lietuviams ne tik nepagelbėjo atrasti Jėzų, bet priešingai net trukdė, užstojo Jėzų panašiai kaip toji triukšmaujanti Jericho minia Zachiejui.
Skaityti daugiau...
 
PASTANGOS, VEDUSIOS Į IV KULTŪROS KONGRESĄ PDF Spausdinti El. paštas
1983 m. liepos 30 d. perėmiau PLB valdyboje vicepirmininkės kultūros reikalams pareigas. Penkerių metų kadencijos darbo tikslas buvo rūpintis kultūrine veikla tuose kraštuose, kuriuose veikia Lietuvių Bendruomenė. Teko aplankyti beveik visus PLB priklausančius 19 laisvo pasaulio kraštų telkinius. Sąlygos lietuviškai veiklai visur skirtingos ir tikrai nėra lengvos. Tarpusavo ryšiai, žiniomis, patirtimi ir talentais pasikeitimai bei asmeniški vadovų, kultūros kūrėjų bei darbuotojų susitikimai naudingi ir reikalingi. Visur patyriau, kad Broniaus Nainio redaguojamas "Pasaulio Lietuvis", teikiąs kultūrinės veiklos ir planų informaciją, yra nepamainomas ryšininkas bei žinių šaltinis viso pasaulio lietuviams. Ištverminga kultūrinė veikla skaičiais negausiose kolonijose remiasi pasišventusiųjų asmenų talentais, darbu bei jų finansiniais ištekliais. Nevienu atveju kultūrines apraiškas įgalina Lietuvių Fondo parama. Naudingi padėties peržiūrai yra kultūros darbuotojų susitikimai ir pasitarimai, JAV LB Kultūros tarybos svarstybos, įvykusios 1984 lapkričio 24 d. Čikagoje, ir veiklos seminarai, vykę 1985 gegužės 24 - 25 d. Toronte, Kanadoje.

Pasauliniuose suvažiavimuose PLB valdybai atstovavo dr. Tomas Venclova ir dr. Stasys Goštautas, 1983 metais keliavę į PEN klubo rašytojų suvažiavimus Venezueloj ir Japonijoj. Dr. Stasys Goštautas taip pat dalyvavo PEN klubo suvažiavime 1987 gruodžio mėnesį San Juan mieste, Puerto Bico saloj.

PLB valdybos globoje yra Lituanistikos Institutas, kuriam vadovauja dr. B. Vaškelis. 1984 m. liepos 23 - 25 d. atstovavau PLB valdybai Pietų Amerikos lietuvių kongrese, kuris įvyko Caracas mieste, Venezueloje. Suvažiavime skaičiau paskaitą "Išeivijos tautiniai rūpesčiai".
Skaityti daugiau...
 
ĮSPŪDINGAS IŠEIVIJOS LIETUVIŲ ATSIVĖRIMAS PDF Spausdinti El. paštas
alt
Įvairių kraštų, kur gyvena lietuviai, vėliavos kongrese

IV Kultūros kongresas, PLB seimas, Sielovados taryba, Tautinių šokių šventė

Ilgoje mūsų organizacinės veiklos slinktyje dar nėra buvę atvejo, kad į vieną krūvą būtų sutelkta tiek svarbių renginių, būtent: kultūros kongresas (birželio 25 - 27), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas (birželio 28 - 30) Toronte ir Tautinių šokių šventė (liepos 2 — 3) Hamiltone. Tai liudija, kad turime šaunių vadų ir kad energija dideliems žygiams dar nėra išsekusi. Tai ir labai miela, nes tremtis užsitęsė daugiau kaip 40 metų. Per tą ilgą laiką daug žymių veikėjų garbingai užbaigė gyvenimą. Į jų vietą gi atėjo kiti, jau naujos kartos atžalos ir su tokiu pat užsidegimu tęsia lietuvybės išlaikymo darbą, kuris yra gana šakotas.

Tai matome jau minėtų birželio - liepos renginių pynėje. Kultūros kongresas rengtas daugiausia asmenims, puoselėjantiems vidinę lietuvybę — literatūrą, meną, teatrą ir dalinai mokslą bei religiją. PLB seimas purena kultūrinės — organizacinės lietuvybės dirvą, be kurios nė vidinė lietuvybė negalėtų klestėti. Šokių švente iškeliama demonstracinė lietuvybė, uždeganti norus, ypač jaunojoje kartoje, išlikti lietuviais ir tą ryžtą viešai parodyti net kitataučiams. Čia tokios įvairios ir net skirtingos sritys, bet darniai susiskambančios į vieną tautinės kultūros sutartinę.
Skaityti daugiau...
 
Ciklas be antraščių PDF Spausdinti El. paštas
alt
M. Stankūnienė: Gegužės mėnuo Lietuvoje. Aliejus

1.
Po žeme žiba žvaigždės,
Akmenys guli padangėje...
Tu čia skaitai ir sakai:
Negali būt!
Ir parašytos raidės
Išsivaikšto namo.

Bet akmenys virsta balandžiais,
Žvaigždės byra grūdais...
Saukiu vėl raides ir maldauju:
Grįžkite!
Po vieną ateina jos tyliai,
Vėl bėga eilutės viela,
Skrenda posmų salto mortale,
Gaudomos žodžių...
Tu skaitai ir sakai:
Akrobatika!
Skaityti daugiau...
 
ĮSIPAREIGOJIMAS TIESAI PDF Spausdinti El. paštas
PASKAITA, SKAITYTA IV KULTŪROS KONGRESE

Prieš du tūkstančius metų Pilotas klausė Kristaus, kas yra tiesa, ir iki šiol filosofai nėra radę vieningo atsakymo į šį klausimą. Aš nemėginsiu tiesos aptarti, pasitenkinsiu primindamas, kad normaliomis aplinkybėmis žmogus nesako tiesos, jei jis nuoširdžiai netiki savo tvirtinimais, ir jei šie tvirtinimai neatitinka tikrovės.1 Tiesa nėra tik nuoširdus savo nuomonės reiškimas. Du žmonės gali nuoširdžiai tikėti prieštaringais tvirtinimais, bet tik vienas jų sako tiesą. Arba ateistas, neigdamas Dievą, arba tikintysis, tvirtindamas Jo buvimą, klysta. Teisingai galvoja tik vienas iš jų. Sąžiningas savo nuomonės reiškimas neužtikrina tiesos, tačiau, kalbėdamas apie tiesą, daugiausia dėmesio skirsiu šitokiam nuoširdumui, iš dalies dėl to, kad noriu išvengti kai kurių pasaulėžiūrinių ginčų, ir dėl to, kad įsipareigojimas ir šiai minimaliai tiesos sąlygai sukelia nemaža problemų.

Daug ginčijamasi dėl tiesos sampratos apimties, pavyzdžiui, ar dorovės bei estetikos teigimai gali būti teisingi. Nesvarstysiu ir šio klausimo, prileisdamas, kad ne tik mokslininkai ar istorikai, bet rašytojai, menininkai ir muzikai gali reikšti tiesą ar ją iškreipti.2 Rašytojas tai daro, jei jis mato viena, o rašo kita, jei pakeičia siužetą arba personažų savybes, kad jos atitiktų jam svetimos schemos reikalavimus, jei menininkas piešia kolūkiečius ar galingus praeities kunigaikščius, nors jam ir pusiau realistinis žmonių vaizdavimas atgrasus.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
altGunars Salins yra vienas įdomiausių latvių poetų išeivijoje. Drauge su kitu poetu, Linardu Taunu, jis sukūrė savitą poezijos srovę, kuriai buvo prisegtas "hell's kitchen" (Pragaro virtuvė), vadinamo New Yorko kvartalo vardas. Jo poezijos šokyje, humoras susiėmęs rankomis su giliu rimtumu, ironija su tikėjimu, tautosaka su džazu.

Prieš dešimtį metų Salins apsilankė gimtojoje Latvijoje. Tos viešnagės vaisius buvo eilėraščių ciklas "Satikšanas" (Susitikimai). Salinšo braižas pasirodė esąs labai tinkamas prieštaringų jausmų ir minčių antplūdžiui aprėpti — aprašyti praeities nuolaužas, sunkiai beatpažįstamus paliktuosius namus, absurdiškus likimo vingius.



KONCERTAS RYGOS KATEDROJE

Rankos. Nukirstos rankos. Vorkutoj
ant bėgių prieš dvidešimt metų nukirstos rankos
gaivalingai groja vargonais,
vien tiktai rankos,

kai kitas nušalusiom amputuotom kojom,
vien tiktai kojom
bėga vargonų pedalais
dvidešimt metų iš Arktikos
bėga namo — namo.
Skaityti daugiau...
 
ISTORINIAI IR VĖLIAUSIEJI ARCHEOLOGINIAI ATRADIMAI VILNIAUS KATEDROJE PDF Spausdinti El. paštas
Kauno Kunigų Seminarija

1987 metais Lietuva šventė 600 m. sukaktį nuo krikščionybės įvedimo. Lietuva buvo viena iš paskutinių valstybių Europoje priėmusi krikštą. Nors jos vakariniai kaimynai buvo apsikrikštiję prieš 600 m., rytiniai ir pietrytiniai prieš 400 m., o šiauriniai prieš 200 m., Lietuva kaip pagonybės tvirtovė, dar gynė savo senolių įsitikinimus daugiau negu 8 generacijų laikotarpyje. Dabartiniai istoriniai tyrinėjimai duoda gana išsamų atsakymą, dėl ko taip įvyko.

Popiežiaus autoriteto smukimas X - XI amžiuose, po to sekusios popiežiaus Gregorijaus VII reformos ir kova tarp imperijos ir Bažnyčios, kryžiaus karų manijos vakarų Europoje, pagaliau popiežiai Avignone ir didžioji vakarų disintegracija sudarė sąlygas didelio masto pasikeitimams požiūriuose, kaip vakarų tautos žvelgė į krikščionybę, valstybę, ir žmogų, ypatingai jeigu jie buvo kitokio tikėjimo ar pagonys. Žmogiškumas, taip kruopščiai saugotas senųjų patricijų, galutinai dingo, gi filosofiniai pamatai įgimtųjų teisių dar nebuvo suformuluoti. Pirmiausia buvo žengta link autokratinės jėgos centralizacijos, o paskui į anuliavimą žmogiškumo ir teisingumo. Įsigaliojo net teise pagrįstas brutalumas, savavaliavimas bei barbarizmas.

*    Paskaita, skaityta anglų kalba Gregorianumo universitete 1987 m. birželio 26 d. Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus moksliniame seminare. į lietuvių kalbą išvertė dr. Stasys Bačkaitis, peržiūrėjo ir suderino dr. Jurgis Gimbutas. (Pusiau laisvas vertimas).
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO MAČERNIO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
1. Žvilgsnis į poeto gyvenimą
Pirmąkart Vytautą Mačernį pamačiau ką tik baigusį gimnaziją 1939 m. ankstyvą vasarą Telšiuose. Buvau jau vienerius metus studijavęs Kauno Vytauto Didžiojo universitete, į kurį ruošės stoti abiturientas Mačernis. Prieš akis iškyla aukštas, dėl aukštumo trupučiuką į priekį palinkęs, juodų garbanų, taisyklingo pailgo veido jaunuolis; kalbėdamas žemaičiuoja, laikosi kiek oriai, bet visa laikysena žmogaus neatstumianti, daugiau patraukianti. Jo eilėraščių rodydavosi Ateity, jis buvo slaptai veikiančios Telšių gimnazijoj ateitininkų kuopos narys, rengėsi stoti į katalikų Teologijos - filosofijos fakultetą studijuoti anglų kalbos. Mudviejų pokalbis ir sukosi apie šitą fakultetą, kuris abiturientams su gerais brandos atestatais parūpindavo stipendijas. 1939 rudenį Mačernį išvydau fakultete, ir netrukus jis užsidėjo raudoną "Šatrijos" korporacijos kepuraitę, taigi buvo įstojęs į šią ateitininkų meno draugiją, įkurtą prof. J. Ereto ir prof. V. Mykolaičio - Putino. Paskui, atsimenu, prof. J. Ambrazevičiaus - Brazaičio seminare jis parašė puikų poetiško stiliaus referatą, kartą dalyvavo ir jaunatviškai kalbėjo šio profesoriaus sukviestame veiklesniųjų studentų ateitininkų pasitarime. Vokiečių okupacijos metais aš gyvenau Kaune, o Mačernis — Vilniuje, tad su juo susitikti tuomet neteko. Retkarčiais į mano rankas pakliūdavo Mačernio sonetų, draugų perrašinėjamų ir paleidžiamų po Lietuvą skaitytojams.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE (1912 - 1922) PDF Spausdinti El. paštas
Devynioliktame šimtmetyje Europoje medicinos srityje buvo padaryta didelė pažanga. Prancūzų mokslininkas Pasteur įrodė bakterijų reikšme fermentacijoje, Lester pademonstravo, kad bakterijos žaizdose sukelia pūliavimą. Robert Koch įtikino, kad specifinės bakterijos sukelia specifines ligas. Tačiau visi šie atradimai Amerikoje praėjo nepastebėti. Amerikos medicina tuo laiku buvo dar labai primityvi. Praktikuojantieji gydytojai vartojo nukraujavimo metodus, "emetics" (vėmimą sukeliančius vaistus) ir "purging" vaistus (vidurius laisvinančius). Daugiausia buvo vartojama calomel, quinine, jalop, opium ir gyvsidabris. 1830 m. Čikagos Dearborn Fort chirurgas dr. Maxwell, kaip taisyklė, vartodavo receptą, susidedantį iš 20 gr. calomel ir 20 gr. rhubarb. Dozės buvo labai didelės, tiesiog "heroiškos", kas sukeldavo dideles komplikacijas.

Reguliarių gydytojų nesugebėjimas gydyti žmones, vartojimas vaistų didelėmis dozėmis paskatino "ireguliarių" gydytojų organizavimą. Devynioliktojo šimtmečio viduryje Amerikoje veikė apie 17 įvairių "gydytojų" grupių: homeopatai, osteopatai, naturopatai ir kt. Homeopatai ir "electic" grupės turėjo net savo mokyklas ir veikė dar ir XX šimtmetyje. Kitos grupės, kaip uroscopian, hydropathic, vitapathic, physiomedical, buvo tik laikina užmačia (fad).

Be šių "ireguliarių" gydytojų, dar buvo visokių "liaudies gydytojų" (folk amateur healers), kurie įtikinėjo, kad gali išgydyti vaikų šlapinimąsi lovoje (enuresis) su keptu pelės pyragu, kokliušą — su maišeliu pilnu sutrintų vabalų ir parištu po kaklu, arba valgant gyvatės odą.1
Skaityti daugiau...
 
VERTIMAS KAIP KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
alt
Vertimas yra amatas, kurį reikia išmokti ir menas, kurį galima patobulinti. Vertimas turi savo pareigas ir atlieka svarbią misiją pasaulinei kultūrai. Be vertėjo daugelis literatūrinių šedevrų liktų mums neprieinami. Kas atsitiktų su mūsų bibliotekomis, jeigu iš jų reikėtų išimti Platoną ar Vergilijų, Dante ar Petrarką, Cervantesą ar Šekspyrą, Stendahlį ar Tolstojų? Pasaulinis lobis liktų mums neprieinamas ir tūkstančiai metų sukauptų kūrinių būtų tik kaip gražūs rėmai be paveikslo. Tačiau per vertėją atidaromas nemažas langas, per kurį mes pamatome, ką žmonija yra sugalvojusi bei sukūrusi ir galime palyginti ją su savo asmeniniais ir tautos atsiekimais. Tad vertėjas yra tikra prasme atkūrėjas, kuris kritiškai perduoda svetimos kultūros kūrybą, ją interpretuoja ir yra ryšys tarp autoriaus ir skaitytojo. Vertėjas, kaip ir rašytojas, gali būti geras ar blogas, turėti talentą atkurti ar tik mechaniškas perdavėjas tuščių žodžių. Sunkiau būti geru vertėju negu rašytoju, nors daugelis gerų vertėjų su ta mintimi nesutinka. Mat, kai rašytojas sėdi prie savo rašomos mašinėlės — jis turi tik baltą popierių prieš save, tuo tarpu vertėjas turi nors originalų tekstą pasižiūrėti. Tačiau yra daug daugiau gerų rašytojų pasauly, negu gerų vertėjų. Įdomu pastebėti, kad kuo kultūringesnė tauta, tuo daugiau turi vertimų. Visa Europa jau šimtmečius pasižymi savo vertimų gausa, tuo tarpu Amerika yra dar atsilikusi. Pora pavyzdžių: JAV 1977 metais išleido 538 naujų ir senų literatūros vertimų, tuo tarpu tokia Ispanija tais pačiais metais išleido 1961, Vakarų Vokietija — 3584, Japonija — 968, Sovietų Sąjunga — 2829. O tokia maža Jugoslavija — 680.
Skaityti daugiau...
 
1908 METAIS ĮSTEIGTA BALTIMORĖS LIETUVIŲ BIBLIOTEKA PDF Spausdinti El. paštas
Baltimorės lietuvių biblioteka yra įdomi ir JAV lietuvių istorijai reikšminga institucija. įsteigta 1908 metais, taigi prieš aštuonis dešimtmečius, biblioteka yra seniausia šio pobūdžio lietuvių įstaiga šiame žemyne, tebeveikianti ir šiandien. Tai rekordinis faktas.

Kaip biblioteka, savo spausdinto žodžio saugojamais lobiais ar patarnavimu šiuometinei visuomenei ji nėra reikšmingiausia šiais laikais. Šiandien būtų lengva išskaičiuoti eilę kitų lietuvių spaudos lobynų, kurie ir savo turimomis knygomis, ir periodikos rinkiniais yra turtingesni. Baltimoriškės bibliotekos reikšmė glūdi kitur. Visų pirma ji, kaip koks kultūrinis brangakmenis, imponuoja mums savo amžium, ji yra pirmoji JAV-se! Giliau besidominčiam ji imponuoja savo visuomeninio gyvastingumo dokumentuota istorija: šis bruožas dvelkia iš šimtmečio pradžioj ranka rūpestingai surašytų nuostatų, vestų piniginės atskaitomybės bylų ir kitų dokumentų. Savaime suprantama, kad biblioteka imponuoja savuoju įnašu, savąja reikšme organizuotam lietuvių gyvenimui "anais laikais". Todėl išvadoje į šią instituciją visų pirma tektų žiūrėti kaip į svarbią, savo laiku duoklę mūsų visuomenei atidavusią istorinę retenybę. Šia biblioteka galime didžiuotis, o jos steigėjams bei ilgamečiams darbuotojams — anais laikais ir dabar — užtarnautai pagarbą reikšti.
Skaityti daugiau...
 
PROVERŽIAI MAGDALENOS STANKŪNIENĖS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
"Įspūdžiai iš praeities" — tokiu pavadinimu š. m. kovo 11 d. Balzeko lietuviškos kultūros muziejuje buvo atidaryta Magdalenos Birutės Stankūnienės spalvotos grafikos - medžio raižinių paroda. Išstatyti 25 darbai, reprezentuoją tris skirtingus ciklus ir galbūt skirtingus jos kūrybos laikotarpius. Labiausiai mums pažįstamas yra "Moterų darbų" ciklas, sukurtas prieš dešimtmetį, savo stiliumi toks pat dekoratyvus kaip ir "Mėnesiai"; statiškas kaip staiga sustojusio filmo iškarpa. Ten atskirais vaizdais dailininkė perteikia bulviakasį, melžėjas, linų braukimą, grybautojus, audimo, verpimo, drobių balinimo ir kitus kaimietės moters darbus. Prieš porą metų Stankūnienė surado naujas kūrybines temas lietuvių mitologijoje, pradėdama su Maironio "Jūratės ir Kastyčio" poemos keturiais spalvotos grafikos darbais. Iš karto pasijuto naujas dailininkės kūryboje proveržis, įgaudamas naują judesio dimensiją ypač ten, kur vaizduojamos žuvys ir jūros bangavimas. Pagaliau patys stipriausieji jos darbai iš "Tautosakos deivių" ciklo. Linijų bangavimas kartojasi medžiuose, jų šakose, augmenijoje, dangaus skliaute. Deivės ir kitos mitologinės būtybės kai kur susilieja su fortu, kuris gal ir yra pati svarbiausioji išraiškos forma, esminis elementas Stankūnienės kūryboje: ne pati mitologija, bet ją supanti aplinka. Simbolinės deivių figūros yra tik vadas — vedamoji mintis į visą ciklą. Vietomis jos artėja prie abstrakto, akcentuojančio paveikslo konstrukciją, ką galime lengvai išskaityti ir iš "Laumių" "Aušrinės", "Gajutės ir Vaižganto" ar "Austėjos" raižinių. Ten, kur Stankūnienė nutolsta nuo realaus mitologijos vaizdavimo, ten jinai pilnai sugeba perteikti žiūrovui mitologinį momentą kūryboje.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTUI SAULIUI IŠKELIAVUS PDF Spausdinti El. paštas
altVytautas Saulius

Vytautas Saulius yra vertas paminėjimo Aiduose labiausiai dėl savo meilės grožiniam raštui. Jis juk ir meniškų knygų redaktorius, ir jų leidėjas.

Gimęs Rygoje 1915 m. gegužės 4 d., velionis domėjosi sportu, ypač dalyvaudamas sklandymo pratimuose bei varžybose. Taip pat reiškėsi veikla skautuose. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo istoriją, daug dėmesio skirdamas meno istorijai.

Su pabėgėlių banga buvo atblokštas į Vokietiją, bet ten nenurimo ir anksti (1945 m.) vargingais keliais atvyko į Italiją. Velionį sutikau Romoje ir kelis metus stebėjau jį toliau studijuojantį ir pradedantį rūpintis knygų leidimu. Jis tada nieko neturėjo. Gyveno Lietuvos pasiuntinybės pastate kartu su dail. Kazimieru Žoromskiu ir poetu Juozu Kėkštu, globojami V. Lozoraitienės. Be jų, tada Romoje buvo būrelis studijuojančių lietuvių vienuolių — jėzuitų bei pranciškonų — ir kun. dr. V. Pavalkis. Tėvai marijonai Romoje buvo namiškiai — turėjo savo vienuolyną, ir mes pas juos dažnai užsukdavome. Itin miela prisiminti vysk. Pranciškų Bučį, kuris su visais buvo tėviškai malonus, bet kiek daugiau dėmesio rodė tiems trims kūrybingiems jaunuoliams. Vytautas Saulius buvo gana tylus, susimąstęs, lyg ir vienišas, neieškąs glaudžių draugysčių. Jo galvoje brendo kiti planai — leisti knygas. Čia jis ir parengė spaudai Vytauto Mačernio 7 vizijas ir 12 sonetų. Knygą išleisti įkalbėjo Centrinį lietuvių komitetą Romoje. Vizijų knyga išėjo labai estetiška su dail. V. Aleksandravičiaus iliustracijomis. Imigravęs į JAV, Vytautas Saulius 1961 m. išleido visą Mačernio poeziją, suredaguotą Kazio Bradūno. Knygos išleidimas — gražiausias.
Skaityti daugiau...
 
ASTRONOMINĖS NAUJIENOS PDF Spausdinti El. paštas
IŠ MOKSLŲ PASAULIO

(Prof. Vytauto Straižio paskaitos 1986.V.22 Vilniuje susitikimo su autoriais renginyje fragmentai)

Ilgus laikus Visata — planetos, žvaigždės — buvo tiriama vien teleskopais. Tais prietaisais sukaupta daug medžiagos. Pastaraisiais dešimtmečiais plačiai naudojama kosminiai aparatai, kurie gali tolimus dangaus kūnus ir "aplankyti". Jau gauti įvairaus kiekio ir lygio duomenys beveik iš visų mūsų žinomų planetų: Veneros, Marso ir kt. Beliko pasiekti tik Neptūną, Plutoną. Sovietiniai mokslininkai daugiausia dėmesio skiria Marsui, Venerai, o JAV — tolimesnėms planetoms.

Be abejo, dar naujiena tebėra Halio kometos praskriejimas ir duomenų apie kometas apdorojimas, pateikiamas mokslui. Halio kometos tyrimai davė daug naujos medžiagos.

Nauja — rasti Urano žiedai, 10 naujų Marso palydovų. Nauja — apie tolesnius kūnus žvaigždes — sukurta visa eilė teorijų apie žvaigždžių atsiradimą, vystymąsi, jų ateitį. Žinome senas, viduramžes ir jaunas žvaigždes. Išskiriama šimtai žvaigždžių tipų. Taipgi žvaigždės labai nevienodos. Mūsų galaktikoje gal koks 200 milijardų žvaigždžių. Jas suskaičiuoti dabar padeda galingos elektroninės mašinos. Tiesa, tikslumas dar nėra didelis, tačiau vis didėja. Beskaičiuodami kartu su matematikais, atsiduriame ties Visatos ribotumo ir begalybės sąvokomis. Čia vyksta karšti ginčai: vieniems ji beribė, kitiems ribota. Bet nei vienos, nei kitos mūsų dabartinis protas praktiškai neįsivaizduoja. Begalybė? Čia pabaiga? Kas tai — siena?
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    JAV prez. Ronald Reagan, dalyvaujant apie 200 pavergtųjų tautų atstovų, liepos 13 d. Baltųjų rūmų Rožių sodelyje pasirašė proklamaciją, skelbiančią Pavergtų tautų savaite. Ji skelbiama nuo 1959 metų, kai JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, skatinančią prezidentą ją skelbti. Prieš pasirašydamas proklamaciją, prez. Reagan pasakė ir nuoširdžią kalbą, kurią užbaigė žodžiais: "Šiuo kreipimusi j pavergtų tautų žmones visame pasaulyje mes pasakome, kad Amerika niekuomet nepamirš jūsų vargų, ir kad mes niekuomet nesustosime sakyti tiesą. Jūsų kova yra ir mūsų kova, jūsų svajonė — mūsų svajonė. Išauš diena, kai jūs būsite laisvi".

—    Vilniuje Vingio parke liepos 9 d. vyko įspūdingos patriotinės demonstracijos, į kurias susitelkė apie 200 000 žmonių. Tarp kalbėtojų buvo poetas Sigitas Geda ir rašytojas Vytautas Petkevičius, aiškiai iškėlę komunistinės priespaudos baisybes. Demonstracija buvo nufilmuota ir dabar rodoma išeivijoje. Rugpjūčio 23 d. tame pačiame Vingio parke įvyko antra didinga demonstracija, smerkianti Molotovo — Ribbentropo sutartį, palaidojusią Lietuvos nepriklausomybę ir sukėlusią Antrąjį pasaulinį karą. Šioje demonstracijoje dalyvavo net daugiau — 200 500 žmonių. Pagrindinę kalbą pasakė rašytojas Justinas Marcinkevičius.

—    Vilniuje katedros aikštėje nuo rugpjūčio 17 d. buvo vykdomas bado streikas, į kurį įsijungė labiausiai politiniai kaliniai ir jaunimas. Badaujantieji reikalavo paleisti visus politinius kalinius ir panaikinti įstatymą, kuriuo sovietai naudojasi bausdami žmogaus teisių gynėjus.
Skaityti daugiau...
 
JUOZO KELIUOČIO "DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI" PDF Spausdinti El. paštas
alt
Nepriklausomoje Lietuvoje daugelis žinojo Juozą Keliuotj ir jo redaguojamą bei leidžiamą žurnalą Naująją Romuvą", kurioje spausdinami rašiniai, straipsniai, recenzijos atkreipdavo dėmesį ar net turėjo įtakos.

Kai gimnazijos laikais paskiros mano recenzijukės buvo atspausdintos įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, kilo įžūli mintis: pabandyti Naująją Romuvą. Nedrąsiai nunešiau kažin kokio leidinio apžvalgą. Prie rašomojo stalo, ne per daug apkrauto popieriais, sėdėjo Juozas Keliuotis. Priėmė šaltokai, žadėjo perskaityti.

Neilgai trukus tasai rašinėlis buvo atspausdintas. Mano "markė" kilstelėjo. Po kiek laiko vėl parašiau. Šį kartą J. Keliuotis prie manės pradėjo sau vienas skaityti. Ir tyliu, kiek užkimusiu balsu kalbėjo lyg šiaip sau, be pakilesnių žodžių. Prisimenu, pasiūlė vertinimuose, palyginimuose vartoti svetimų žodžių, nes tokių lietuvių kalboje neturime, atrodys įtikimiau. Tada tylėjau, o ir dabar tebemanau, kad nėra svarbu dangstytis svetimų kalbų žodžiais ar tarptautiniai žinomais. Lietuviams reikia stengtis, jei galima, išsiversti lietuviškais žodžiais, tiktai išimtinais atvejais dangstytis svetimybėmis.

Su Juozu Keliuočiu niekad nebuvom susibičiuliavę. Man jis atrodė kažkaip svetimas, šaltas, uždaras, neieškantis bendravimo. Jis, aišku, bendravo su vyresniais, aukštesnio išsilavinimo asmenimis, artimesniais jo galvosenai bei pasaulėžiūrai.
Skaityti daugiau...
 
AUSTRALIJOJE IŠLEISTAS METRAŠTIS APIE LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Praėjusiais metais Tasmanijos universitete, Australijoje, įsisteigė Lietuvos studijų draugija, kurios pagrindiniai tikslai yra supažindinti australus su Lietuvos kultūra ir palaikyti lietuvybe Australijoje. Draugijai priklauso studentai ir dėstytopjai, lietuviai ir kitokios kilmės Australijos piliečiai. Draugija rengia paskaitas, parodas, koncertus, diskusijas, rodo filmus. Studentai aspirantai skatinami rašyti disertacijas su Lietuva susijusiomis temomis. Draugijos emblema yra Geležinis vilkas.

Šiomis dienomis Ameriką pasiekė pirmas draugijos metraštis, pavadintas Lithuanian Papers (Raštai apie Lietuvą), kuriame išspausdintos pernai draugijos narių ir svečių skaitytos paskaitos. Metraštį suredagavo Tasmanijos universiteto administracijoje dirbantis Algimantas Taškūnas ir vienas dekanų, jėzuitas John Doyle.

Savo straipsnyje apie "Lietuvos studijų sociologines perspektyvas" Tasmanijos universiteto dėstytojas Jan Pakulski rašo, kad apie 12 000 aktyvių lietuvių Australijoje yra ypač įdomi grupė ir sėkmingo imigrantų pristaikymo prie naujos visuomenės pavyzdys. Nors jie pasisavino anglo-australų daugumos kalbą ir normas, jie tebelaiko save lietuviais — jų tapatybė yra kultūrinė ir religinė. Be to, lietuviai uoliai stengiasi išlaikyti savo etninį charakterį — jie palyginant dažnai tuokiasi su savaisiais, išlaiko savo organizacijas, klubus, mokyklas, ir, nors ne visad sėkmingai, mėgina ištausoti lietuvių kalbą. Sociologo nuomone, lietuvių grupės patirtis ypač svarbi ryšium su Australijos nauja "daugiakultūrine" politika, kaip teigiamos, nors ir ne šimtanuošimtinės, adaptacijos pavyzdys.
Skaityti daugiau...
 
56 METAI MILOŠO POEZIJOS ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Czeslaw Milosz: THE COLLECTED POEMS, 1931 - 1987. New York, Ecco Press, 1988.

Česlovas Milošas jau grįžta į savo gimtinę paskirais eilėraščiais — Juozo Kėkšto raštų ir 1988 metų "Poezijos pavasario" tomuose. Tebelaukdami jo poezijos ir prozos knygų pasirodymo Lietuvoje, žvelgiame į Amerikoje šią vasarą pasirodžiusią išsamiausią jo poezijos vertimų antologiją Collected Poems (Rinktinės poemos). Joje sukaupti 56-eri metai jo poetinės kūrybos, pradedant eilėraščiu, parašytu, kai jis buvo 20-metis studentas Vilniuje.

Eilėraščiai šioje antologijoje išdėstyti chronologiškai, pagal rinkinius lenkų kalba, kurių pavadinimai: Trys žiemos, Išgelbėjimas, Dienos šviesa, Traktatas apie poeziją, Karalius Popielis ir kitos poemos, Užburtas Gucio, Miestas be vardo, Nepasiekiama žemė, ir Naujos poemos. Kiekvienas rinkinys susijęs su Milošo sudėtingo gyvenimo etapu: jis studijuoja Vilniuje, pergyvena nacių okupaciją Varšuvoje, tampa pokarinės Lenkijos diplomatu, nutraukia ryšius su "nelaisvo proto" pasauliu, pradeda imigranto kelią Prancūzijoje, tampa Berkeley universiteto Kalifornijoje profesoriumi, laimi Nobelio premiją.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Anatolijus Kairys: VIENA ŠIRDIS. Premijuotas romanas. Premijavo PLB Švietimo komisija paskelbtame konkurse. Premijos (500 dol.) mecenatė Rožė Mainelytė - Jasinskienė. Išleido JAV LB Švietimo taryba. 192 p. aplankas — dail. Tomo Leipaus. Kaina 7 dol.

Antanas Gailiušis: SAVANORIO DUKTĖ. Romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Čikaga. 1988. Viršelis ir vinjetės Tauro Viesulo. 381 p. Kaina 9 dol.

Marija Karalevičiūtė - Butkienė: NORIU GRĮŽTI PRIE NEVĖŽIO. Eilėraščiai. Knygą spaudai parengė ir vinjetes piešė Paulius Jurkus. Išleido poetės vyras Vacys Butkys. Brooklynas. 1988. 120 p. Knyga nepardavinėjama, bet dalijama bičiuliams bei pažįstamiems.

J. Burkus: SUSITAIKYMAS. Autoriaus leidinys. Spaudai parengė Aleksandras Pakalniškis, Jr. Čikaga. 1988. 326 p. Kaina 10 dol. Knygoje aiškinamas Atgailos sakramentas ir su juo susiję klausimai.
Skaityti daugiau...
 
DĖKOJAME IR LINKIME VISOKIO GĖRIO PDF Spausdinti El. paštas
Šiame Aidų numeryje skaitytojai ras laišką ir voką su prašymu pratęsti prenumeratą 1989 metams.

Šie ir praėjusieji metai Aidams buvo gana laimingi. Mūsų žurnalo žymioji prenumeratorių dalis — apie du trečdaliai — savaime tapo garbės prenumeratoriais su 30 dol. įnašu. Tai parodė, kad yra branginami Aidai ir mus pastatė ant pakankamai tvirto finansinio pagrindo. Netrūko nė stambesnių aukų. Lietuvių Fondas šiais metais Aidams paskyrė 1000 dol. Visiems labai dėkojame ir tikimės, jog ir 19S9 metai bus panašiai laimingi. Atsiprašome, kad dėl garbės prenumeratorių gausumo nebuvo įmanoma jų bepaskelbti pavardėmis.

Dar lieka prašyti, kad, persikėlus į kitą gyvenvietę, naują savo adresą praneštumėte tiesiai Aidų administracijai. Pranešus tik paštui, jis, nors ant voko pažymi naują adresą, tačiau voko nepasiunčia adresantui, bet grąžina administracijai, už darbą pareikalaudamas gana žymaus atlyginimo.

Kaip ir visuomet, artėjant prie Naujųjų Metų, džiaugiamės Aidų prenumeratorių ištverme bei dosnumu ir visiems jau iš anksto linkime visokio gėrio.

AIDŲ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA

alt
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas
altalt
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai