Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 nr.



LIETUVOS DAILĖ SOCIALISTINIO REALIZMO KONTEKSTE PDF Spausdinti El. paštas
alt

"Menas, kaip pavydus karalius, nepakenčia kišimosi į jo reikalus" — rašė XX a. prancūzų filosofas Jacques Maritain.

Iššūkis meno suverenitetui yra grėsmė jo laisvei. Meno suverenumui gresia moralės nurodymai, kad vieni meno kūriniai žmogui geri ir naudingi, o kiti žalingi. Siaušdamiesi prieš šią invaziją menininkai visais laikais reikalauja laisvės sekti meno, ir tiktai meno taisyklėmis, kad jaustųsi tikraisiais menininkais.

Išorinės jėgos, kurios imasi subordinuoti meną pagal moralės diktatą, tučtuojau kelia pavojų jo laisvei ir jj griauna.

Nenuklystant į meno problemų girią ir neskęstant dabartinių visuomenės problemų jūroje, nori nenori tenka suschematinti mintis. Keliomis tokiomis mėginu išreikšti savo požiūrį į Lietuvos dailę šiame savo pranešime, žvelgdama j Lietuvą jau iš Amerikos žemyno, prabuvusi čionai jau 10 mėnesių.

Pranešimas IV Kultūros kongrese Toronte (1988 birželio 25 - 2,7 d.).

Dailė daugeliui žmonių visą gyvenimą išlieka "Terra incognita" (nepažįstamoji žemė). Tačiau nepriklausomai nuo to dailėje, kaip ir visame mene, lieka kiekvienos žmonių kartos atspindys, žmogaus kelionės žemėje atspindys. Juk dailė yra ne vien tik formalioji struktūra, bet ir istorijos atskleidimas: menas kalba apie vertes, idealus ir aspiracijas tos kultūros, kuri jį pagimdo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS XIV SUVAŽIAVIMAS ROMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, atgimusi tremtyje ir surinkusi išblaškytus pasaulyje savo narius, pirmą suvažiavimą laisvame pasaulyje (ir ketvirtą nuo Akademijos įkūrimo) sušaukė Romoje 1957 m. spalio 2 - 4 dienomis. Išeivijoje atkurta Akademija suorganizavo 11 suvažiavimų keturiuose laisvojo pasaulio kraštuose: Italijoje, Vakarų Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Akademija turi įsteigusi trylika Akademijos Židinių. Keturiolikoje Akademijos suvažiavimų skaityta daugiau kaip 325 paskaitos, kurių klausėsi apytikriai 4500 dalyvių. Suvažiavimų paskaitas Akademija išleidžia Suvažiavimų Darbuose. 1988 metų spalio mėnesį Akademijos leidinių sąrašas apėmė 55 titulus su apie 25 000 puslapių, o 17 titulų, paruoštų spaudai, laukė mecenatų.

Pernai spalio 3-6 dienomis Romoje, "Domus Paeis" patalpose, netoli nuo Vatikano, vyko Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos XIV-asis suvažiavimas. Suvažiavimo darbai buvo pradėti pirmadienį, spalio 3 dieną, 5 vai. v. mišiomis į Šventąją Dvasią, kurias koncelebravo vyskupas dr. Antanas Deksnys drauge su Romoje gyvenančiais ir iš kitų kraštų į suvažiavimą atvykusiais lietuviais kunigais. Savo pamoksle vyskupas pabrėžė: "Mūsų Akademijos mokslininkai stovi ant tokių pamatų, kurie nesvyruoja".
Skaityti daugiau...
 
JAV LB KRAŠTO VALDYBOS PIRMININKO PRANEŠIMAS JAV LB TARYBOS SESIJAI ČIKAGOJE 1988 RUGSĖJO 30 - SPALIO 1 IR 2 PDF Spausdinti El. paštas
Nei visa Lietuvių Bendruomenė šioje šalyje, nei jos ankstesnės ir dabartinė Krašto valdyba neturėjo mūsų visuomenėje pilno, aiškaus pritarimo. Tai gyvenimo tikrovė, ir ji, manau, liks panaši visam laikui. LB nėra valstybė, KV nėra valdžia. Tik labai kietas tautinis apsisprendimas ir jo skatinamos aukos darbu bei finansais laiko LB tvirtai gyvą. Tautiniai apsisprendę lengviau pakenčia jiems nevykusiais atrodančius KV ėjimus, nes turi kantrybės pasiklausyti priežasčių, kodėl taip pasielgta, gali palūkuriuoti bent pirmųjų tų ėjimų pasekmių. Kadangi patys aukojosi ir aukojasi, geriau supranta darbo sąlygas, yra atlaidesni. Darbas Bendruomenėje, neturint jokios įpareigojančios galios, yra ir privalo būti ne vien administracinis, bet ir kūrybinis. Kūryba yra reikalinga sprendimuose* ir ypač santykiuose su LB pritariančia ir nepritariančia visuomene. Kažkas panašaus į įsakinėjimus arba į neaiškius apeidinėjimus LB yra žalinga. Be to, KV trukdo jų viduje didesni nesutarimai, vadinami solistiniai valdybų nariai ir nepaklusnumas valdybos daugumos nutarimams.

Aš nepatyriau panašių sunkumų. Šioje valdyboje kiekvienas narys buvo pilnai įsipareigojęs LB gerovei, bet ne pirmininkui, tesiekė tik šios gerovės, turėdamas savo nuomonę, ją drąsiai, net užsispyrusiai reikšdamas, tačiau paklusdamas daugumos nutarimams ir pagal juos dirbdamas. Pasyvių narių valdyboje neturėjome, tad atkaklioje, darbingoje grupėje negalėjo būti nei pirmininko, nei kurio nors kito nario dominavimo.
Skaityti daugiau...
 
PEDAGOGINIO LITUANISTIKOS INSTITUTO ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Šventė įvyko sausio 28 d. Jaunimo centre. Institutas, veikiantis Čikagoje, Jaunimo centre, šia proga taip pat mini savo trisdešimtmečio jubiliejų. Derliaus šventės paprastai vyksta rudens metu, bet tai esmės nepakeičia. Ar švęsime ją rudens, ar žiemos metu — vis tiek tai yra džiaugsmo šventė. Šia švente džiaugiasi ne tik diplomantai, jų tėvai ir instituto vadovybė, bet ir plačioji lietuvių visuomenė. Yra pagrindo ja džiaugtis. Į lietuviškus švietimo dirvonus ateina nauji talkininkai, nauji jos vagų arėjai. Instituto kūrėjas buvo a. a. Domas Velička.

Per savo veiklos metus institutas turėjo 530 mokinių, iš kurių 182 savo pastangas apvainikavo diplomais. Kodėl buvo toks nubyrėjimas? Apklausinėjimų neteko atlikti, tad statistinių duomenų neturiu, kuriais galėčiau remtis. Manyčiau, kad kaltininkas yra didelė mūsų visuomenės skaidą. Praeityje buvo tokių studentų, kurie į institutą ateidavo pėsčiomis. O dabar daugelis gyvena 20 - 30 mylių nuotolyje, tad ir nubyrėjimai yra jau beveik normalus reiškinys. Norint institutą baigti, reikia ne tik pasiryžti jį lankyti, bet ir ištesėti. Reiškia, kad gerame ir blogame ore reikia 20 - 30 mylių važinėti, o aplinkui tiek pagundų! Jaunuoliai ant kampų stovinėja, o čia važiuoti reikia. Ir iš to beveik jokios praktiškos naudos nebus! Taip, bet gyvenime savo pėdsakus palieka ne tie, kurie pasroviui su visais plaukia, bet kurie ima gyvenimą už ragų. "Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą...", taip rašė mūsų tautos žadintojas V. Kudirka. Tie žodžiai ir dabar savo prasmės nėra nustoję!
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Vasario 16-oji šiemet iškilmingai paminėta ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje. Ir ten, ir čia entuziazmas buvo nepaprastas. JAV Kongrese minėjimas įvyko vasario 22 d. Kaip ir daugelį metų, jam vadovavo kon-gresmanas Annunzio iš Illinois. Tai labai nuoširdus lietuvių bičiulis. Pažymėtina, kad apylinkėje, kur jis renkamas į Atstovų Rūmus, jau nebėra lietuvių. Minėjime aktyviai dalyvavo ir Atstovų Rūmų pirmininkas Jim Wright iš Texas, kur taip pat labai mažai lietuvių. Atidarant Lietuvai skirtą Kongreso sesiją, maldą sukalbėjo Baltimores liet. parapijos klebonas kun. A. Dranginis. Po to apie Lietuvą kalbėjo nemažai kongresmanų. Minėjime dalyvavo ir būrelis lietuvių, daugiausia iš Vašingtono apylinkės. Nuoširdžiu laišku lietuvius pasveikino naujasis Valstybės sekretorius James A. Baker III, pažymėdamas, kad jis įdėmiai seka Lietuvoje vykstančią išsilaisvinimo pažangą ir ja didžiuojasi. Pažymėjo, jog tai okupuotas kraštas, bet Amerika okupacijos nepripažino ir nepripažins. Pažadėjo JAV vyriausybės paramą Lietuvai, kovojančiai už laisvę, teisybę ir demokratiją. Taip pat ir JAV spauda šiais metais atvirai rašė apie neteisėtą Lietuvos okupaciją ir ją smerkė. Pvz., įtakingas JAV dienraštis "Washington Post" vasario 20 d. laidoje teigė: "Beveik po 50 metų jos pagrobimo ir sovietizacijos Lietuva išsaugojo savo tautinius jausmus — ji nori išeiti (iš Sovietų Sąjungos) ir turi pakankamai drąsos tai pareikšti. Vėl atrasdama savo tautinę tapatybę, Lietuva gal toliau pažengė už kitas Pabaltijo tautas ir ukrainiečius, armėnus, Transkaukazo bei musulmonų tautas vidurinėje Azijoje... Sovietų Sąjunga susigrobstė kolonijas, kurios jai prilygo ar pralenkė kultūra bei išsivystymu. .. Sovietinis komunizmas ima irti ideologiškai, ekonomiškai ir politiškai ir tampa kažkuo skirtingu".
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai