| |
|
|
1 nr.
|
— Į Jungtinių Tautų Žmonių teisių komisiją, kurios metinė sesija prasidėjo sausio 30 d. Ženevoje, kreipėsi Lietuvos Laisvės Lyga, Lietuvos Demokratų partija ir Lietuvos Tautinio Jaunimo sąjunga, prašydamos, kad "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimas nedelsiant būtų apsvarstytas pasaulio valstybių vyriausybėse ir aukščiausiose tarptautinėse organizacijose, dalyvaujant lietuvių tautos atstovams". Prašyme pažymima, jog okupacijų metu Lietuva neteko 30% gyventojų ir reikalaujama Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartį, priskiriant Lietuvą Sovietų Sąjungai, paskelbti negaliojančia. Taip pat Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimas kreipėsi į Jungtines Tautas, prašydamas "skirti dėmesį, kad demokratizacija ir persitvarkymas reikštųsi ne Sovietų Sąjungos žodžiais, bet konkrečiais darbais".
— Lietuvos vyskupai, baigiant Marijos metus (1987 - 1988), ganytojiškame laiške rašo, kad tie metai "atnešė neužmirštamų malonių mums, Lietuvos katalikams, visai mūsų tautai bei visuomenei bažnytiniame, dvasiniame ir politiniame gyvenime. Ir mes — katalikai, krikščionys, tikintieji žmonės — visose džiugiose permainose matome tėvišką Dievo Apvaizdos ranką ir dangiškosios Motinos užtarimo vaisius". Toliau minimi tie vaisiai: arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacija, lietuvio kardinolo paskyrimas, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios paaukštinimas bazilika, 46 klierikų įstojimas į Kauno kunigų seminariją, prel. Audrio Bačkio pakėlimas arkivyskupu bei paskyrimas pro-nuncijum Olandijai, Vilniaus katedros, Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje ir Klaipėdos bažnyčios grąžinimas katalikams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Juozas Kralikauskas: VĖLINĖS. Apysaka. Torontas, 1988. 164 p.
Genrikas Songinas: VILNIAUS KRAŠTO LEGENDOS. Leidėjas — Linas Raslavičius. Pomirtinis leidinys. Kaina 8 dol.
Albinas Baranauskas: PROFESORIUS RAKŪNAS, romanas. Išleido Nida. Londonas. 1988. 230 p. Kaina 12.50 dol.
Kazys Almenas: LIETINGOS DIENOS PALANGOJE. Detektyvinių romanų serija, Nr. 2. Išleido Ateities Literatūros fondas. Čikaga. 1988. 200 p. Kaina 10 dol.
J. K. Valiūnas: SERVNG LITHUANIA. Published by Valiūnas Publishing LTD. Southampton, NY. 1988. 288 p. Aplankas Juliaus V. Valiūno. Kietais viršeliais.
Juozas Urbšys: ATSIMINIMAI. Redagavo Pilypas Narutis. Tautos Fondo leidinys. Čikaga. 1988. 164 p.
Kazys Pabedinskas: NUO PLUNGĖS IKI MAROKO. Atsiminimai. Gausiai iliustruota su tekstu susijusiomis nuotraukomis. Skirta žmonai Bronytei atminti. Čikaga. 1988. 438 p. Kaina 10 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NEPAMIRŠTAMAS TEILHARD DE CHARDIN |
 |
 |
 |
Teilhard de Chardin, S.J., mirties, savaitraštis America kovo 30 d. numeryje įdėjoThomo M. King'o, S.J., straipsnį, kuriame tarp kitų randame ir šį sakinį: "Teilhard turbūt buvo tasai iškilusis XX šimtmečio neteologas, kuris padarė didžiausią įtaką teologijai. Jo raštai kalba visam pasauliui ir povatikaninės eros Bažnyčiai savo nuostabiai spinduliuojančiu tikėjimu". Tais pačiais metais, lapkričio pabaigoje sušauktame ypatingame vyskupų sinode buvo peržvelgta Vatikano II paskelbtieji dokumentai ir apsvarstyta Susirinkimo padarytoji įtaka Bažnyčios gyvenime. Arčiau skaitydami pastoralinę konstituciją Gaudium et Spes (apie Bažnyčią moderniajame pasaulyje), ne vienas pastebėjo, nors tiesiog žodžiais neišreikštą, bet labai aiškią Teilhardo vizijos įtaką šiam dokumentui sudaryti.
Lietuvių spaudoje prieš daugiau kaip 20 metų pasigirdo Teilhard de Chardino vardas. Diskusijose, kuriose labai aktyviai dalyvavo kun. Antanas Paškus, tada dar labai jaunas kylantis mūsų mintytojas, buvo galima arčiau susipažinti su didžiuoju šio šimtmečio paleontologu-mistiku, jėzuitu Pierre Teilhard de Chardinu. Po to jau buvo kurį laiką nutilusios diskusijos. Pernai kun. A. Paškus mums padovanojo antrąją studiją, pavadintą "Evoliucija ir krikščionybė Teilhard de Chardin perspektyvoje". Autoriui rūpėjo ne vien supažindinti lietuvių skaitytojus su šiuo neeiliniu mokslininku, bet, gal svarbiausia, parodyti, kad nėra esminio konflikto tarp tiksliųjų mokslų ir religijos; kad šiais laikais beveik visuotinai priimtos evoliucinės minties (nebūtinai pačios teorijos) ir tikėjimo. Autorius, atrodo, jau nuo seno šia mintimi gyvena. Tai liudija jo iki šiolei paskelbtieji veikalai — studijos: "Asmuo ir laisvė", "Krikščionis psichologinėje kultūroje" ir "Krikščionis šiandien". Juose visuose atsispindi minėtasis A. Paškaus rūpestis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KELETAS AUTORIAUS PASTABŲ |
|
|
|
Henri de Lubac'o, S.J., žodžiais, "kiekvienas rašytojas privalo turėti savo tikslą prieš akis" (The Religion of Teilhard de Chardin, p. 16). Tas tikslas ir apsprendžia rašymo būdą bei kryptį: gulstinę ar statmeninę. Jei rašytojo tikslas bus pateikti dalyko apžvalgą, sakytume, duoti įvadą, tuomet jis stengsis kuo plačiau apimti dalyko turinį, nesileisdamas į jo gelmes, pasilikdamas dėstymo paviršiuje. Toks priėjimas yra teisėtas, naudingas ir daugeliu atvejų reikalingas. Tačiau jei rašytojo tikslas bus kiek galima išsamiau paaiškinti dalyko esmę, tuomet jis privalės rinktis statmeninę prieigą. Tai darydamas, turės būtinai siaurinti svarstomojo dalyko apimtį, kad galėtų giliau į jį įsiskverbti. Žinia, tai darant, susiaurėja ne tik veikalo apimtis, bet sumažėja ir skaitytojų skaičius. Kartais, kaip, pvz., Teilhard'o evoliucijos mokslo interpretacija, pareikalauja abiejų prieigų: gulstinės (aprašomosios) ir statmeninės (analizuojančios).
Kažin kodėl Teilhard'o minčių aiškintojai per ilgai užtruko prie gulstinio dėstymo. Todėl visai pagrįstai A. Maceina savo laiku skundėsi, kad "Teilhard'o minčių gulutinis dėstymas visoje šioje literatūros jūroje temdo bei apsunkina pagrindinių jo teorijos stulpų statmeninį išryškinimą bei įvertinimą... (Didieji dabarties klausimai, p. 199). Maceina ir buvo pirmasis lietuviškoje raštijoje, kuris leidosi į Teilhard'o teorijos stulpų statmeninį ryškinimą. Kitose kalbose, ypač anglų, tokių studijų tebėra dar labai ir labai negausu. V. Cukuro priekaištas autoriui kam jis neleidęs kalbėti "teologinę problematiką geriausiai išaiškinusiam Teilhard'o bičiuliui kardinolui Henri de Lubac, S.J.", įtaigauja gulstinį, paviršinį šio klausimo nagrinėjimą. H. de Lubac savo gausiai dokumentuotuose veikaluose Teilhard'o mokslo teologinių problemų iš esmės neliečia; pasilieka gulstinėje dėstymo plotmėje. Teologinę problematiką jis paliečia tik tiek, kiek reikalauja jo užsibrėžtas tikslas — paaiškinti "Perre Teilhard de Chardin'o dvasinį mokymą" (ten pat, p. 17). Kito H. de Lubac'o veikalo, Teilhard de Chardin: The Man and his Meaning, tikslas yra duoti "bendrą orientaciją" (p. VI) ir nutiesti grandį "tarp objektyvios fenomenologijos ir vidinės patirties" (p. VI). Dar kitoje knygoje, Teilhard Explained, H. de Lubac mums pristato Teilhard'ą kaip misijonierių ir krikščionybės apologetą. Gaila, bet de Lubac Teilhard'o teorijos pagrindų bei jos prielaidų neanalizuoja — neina į statmeninį dėstymą. Priešingai, Eulalio Baltazar bando tai daryti — iš besivystančios visatos stebėjimo kildinti proceso filosofijos kategorijas ir jų pagalba ryškinti prielaidas, ant kurių rymo Teilhard'o teorija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZIO SAJOS PJESĖ APIE MOTIEJŲ VALANČIŲ |
|
|
|
1987 metais Kazys Saja dramatiškai paskelbė, jog, cenzorių ir biurokratų ujamas, jis atsidūręs medžio viršūnėje, ir atsisveikino su "daugiaveidžiu teatru". Bet 1988 m. gegužės mėnesį dramaturgas sugrįžo į "Pergalės" žurnalą su nauja pjese, pavadinta "Žemaičių piemuo". Tai gera naujiena visiems Lietuvos dramos ir teatro mylėtojams, kurie nenustojo tikėjęsi, kad jis nulips nuo to medžio. Šią pjesę P. Gaidys žada pastatyti Klaipėdos teatre.
Savo pjesėje Saja padalina vyskupo Motiejaus Valančiaus laikų Lietuvą į tris dalis. Tai tautos gynėjai ir žadintojai; caro viršininkams tarnaujantys tautos išdavikai; ir engiama, tamson gramzdinama liaudis, kurią reikia vesti į šviesą. Pjesę dominuoja Valančiaus figūra. Jis lietuvybės puoselėtojas, Varnių Akademijos kūrėjas; jis kovoja su girtavimu ir baudžiava; atlaidus, humaniškas, pragmatiškas, demokratiškas; jis guodžia, globia, mokina, vaduoja. Valančius prilygsta Prometėjui, šviesos nešėjui, nes ir jo kepenis lesa caro erelis. Žemaičių vyskupas idealizuotas, bet autorius neslepia ir jo silpnybių, vaizduoja jį save plakantį už sušaudytųjų sukilėlių "apšmeižimą" ir nepriklausomybės atsisakymą — už kompromisus su tiesa ir sąžine.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
