Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 nr.
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Rubšys — Lemtingas žmonijos poslinkis: nuo mito į istoriją ................................ 81
Aleksandras Radžius — Kai dienos ir naktys degė (eil.) ..................................................... 88
Antanas Klimas — Senosios šaknys ir jaunieji daigai lietuvių kalboje ............................... 90
A. Kučiūnus Kazimieras Viktoras Banaitis ......................................................................... 100
Edita Nazaraitė — Eilėraščiai .............................................................................................. 107
Birutė Ciplijauskaitė — Gamtos vaidmuo Vaižganto ir Krėvės kūryboje ........................ 108
Vytautas Volertas — Senelis ir Kitty (iš romano) .............................................................. 118
Vytautas Bagdonavičius — Europos religija prieš čia atsikeliant indoeuropiečiams ....... 124

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
M .J. Adomaitis — Dr. Vincas Kudirka iš tolo ................................................................... 134
J. Žygas — Trubadūras Čikagos Lietuvių Operos scenoje ................................................ 135
J. Žygas — Eugenijaus Kriaučeliūno Jaunimo premija ....................................................... 138
Rimvydas Sliažas — Marguerite Yourcenar atsiminus ....................................................... 140
Mūsų buityje .......................................................................................................................... 142
J. Žygas — Ruošiamasi Šeštajam Mokslo ir Kūrybos simpoziumui .................................. 145
Ką kiti rašo: Pr. G. — Stiprybė šaknyse ............................................................................. 146

KNYGOS
J. Žemkalnis — Avyžiaus epiškas romanas prieina kelio galą ........................................... 147
Edita Nazaraitė — J. Jankaus "Tėvas Venancijus ir jo Matilda" ..................................... 149
Edita Nazaraitė — A. Kairio "Nemarioji giesmė" .............................................................. 150
Jurgis Gimbutas — Lietuvos architektūros istorijos kritika ............................................... 150
Jurgis Gimbutas — Lietuvos paminklų sąvado kritika ....................................................... 151
Atsiųsta paminėti ................................................................................................................... 152
Skaityti daugiau...
 
LEMTINGAS ŽMONIJOS POSLINKIS: NUO MITO Į ISTORIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
alt

Keturios Žemės tautos yra laikomos žmonijos genijais. Trys iš jų yra tautos su gilia praeitimi: judaizmas — žydai, graikai ir senoji Romos imperija — romėnai. Ketvirtoji yra šiuolaikinė, dar tik gimstanti Siaurinės Amerikos žemyne — amerikiečiai.

Žydai yra žmonijos genijus tikėjimu, graikai — meile išminčiai — filosofija, romėnai — dėmesiu teisėtvarkai — teisei, o amerikiečių genijus yra išradimai ir pomėgis juos naudoti mažmožiams. Žydų genijų — tikėjimą atspindi Sv. Raštas. Būdinga, kad jame neatskiriamai siejama tikėjimas su istorija, pasakojama apie Dievo įsijungimą į istoriją ir palaipsniui kuriama tikėjimo savimonė. Per įvykius Dievas apreiškia save, palaipsniui išryškindamas savo užmojį; per įvykius žmogus pažįsta save, aptaria savo būtį ir likimą. Trys dalykai mus domina:

1.    Atmintis ir istorija.
2.    Artimieji Rytai — pasaulis, kuriame Dievas įsijungė į Žemės istoriją ir kūrėsi tikėjimo savimonė.
3.    Tikėjimas Dievu istorijoje.
Skaityti daugiau...
 
KAI DIENOS IR NAKTYS DEGĖ PDF Spausdinti El. paštas
alt(1944 — 1950)

KELIAUNINKAI
Einame.
Važiuojame.
Skubame tolyn.
Pavargęs miestas spokso į mus tuščiais langais, kuriuose ką tik viešėjo mirtis.
Dar neataušę griuvėsiai ir per klaidą neišvirtusios kolonos aukštyn iškeltais kumščiais grasina pražūtim.
Eikite, nesustokite.
Ugnikalnio lava, arši ir negailestinga, jau čia pat.

*

Staiga Grįžulio ratai,
Kasiopėja ir Erelis krinta degdami į žemę.
Šviesu.
Kaimynas žiūri į artėjančias žvaigždes.
Jis niekada nebuvo matęs žvaigždžių.
Bet kodėl žemė dreba, ir širdyje netelpa kraujas?
Kodėl anglėja kūnai ir akys?
Kodėl naktis joja drauge su klaikiais Rirerio raiteliais?

*

Širdies taktu muša bėgiai.
Tolsta Lietuva.
Sodybos juodais dūmų stulpais moja sudie.
Vakaro prieblandoje dar kartą suošia Baltija, saugiai bangose paslėpusi Jūratę ir Kastytį.
Padangė be sąlygų pasiduoda grėsmingai nakčiai, kuri puošiasi kruvina ugnimi.
Visa Šiaurė žiburiuoja.
Visa žemė šaukia: nepalikite manęs!
Skaityti daugiau...
 
SENOSIOS ŠAKNYS IR JAUNIEJI DAIGAI LIETUVIŲ KALBOJE PDF Spausdinti El. paštas
1. Įvadinės pastabos
Kiekvienoje kalboje galima pastebėti tam tikrų konfliktų: čia varžosi labai seni, labai archaiški bruožai su labai jaunais, labai moderniais reiškiniais. Kitaip sakant, kiekvienoje kalboje koegzistuoja žiloji senovė su moderniųjų laikų dvasia. Žodžiu, kiekviena kalba1 susideda iš jos išsivystymo istorijoje susidariusių įvairiausių senumo klodų, arba kalbinių reiškinių sluoksnių. Cia pat derėtų pastebėti, kad bet kuria kalba natūraliai kalbąs žmogus šio fakto nejaučia ir negali jausti, nes kitaip būtų neįmanoma greita ir natūrali komunikacija.2

Tai įvyksta dėl to, kadangi kiekviena natūrali kalba3 visuomet yra tam tikras nuolatinis tęstinumas, arba kontinuumas, kuris per generacijų generacijas gali siekti labai senų laikų. Arba tai galima būtų įsivizduoti ir taip: tam tikra pagrindinė kalbos garsų sistema, jos formos bei dalis pagrindinio žodyno yra paveldėti iš senosios prokalbės4, bet laikui bėgant, visuose kalbos sluoksniuose5 vyksta pasikeitimai, nors visuomet šis tas išlieka iš senosios prokalbės paveldėjimo. Net ir tose kalbose, kurios nuo savo prokalbės yra labiausiai nutolusios, tai vienoje, tai kitoje tos kalbos sistemoje išlieka prokalbės bruožų. Sakysime, beveik visi kalbininkai sutinka, kad daugiausiai pakitusi iš visų moderniųjų indoeuropiečių kalbų yra anglų kalba6, o tačiau ir joje galima surasti aiškių, tikrų, dar iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtų bruožų. Tokiuose archaiškuose anglų kalbos žodžiuose kaip father, rnother, brother, sister, daughter priesaga, arba sufiksas -er yra paveldėtas iš pačios prokalbės ir ligi šių dienų išlaikytas, nes indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamos tokios formos: *peter tėvas', *mater 'motina', * bhrater 'brolis', *swesor 'sesuo', *dhug(e)ter duktė'. Tuo tarpu anglų kalbos žodis son 'sūnus' yra labai jau seniai netekęs senosios galūnės -us, kuri ligi šių dienų puikiai išlaikyta lietuvių kalboje. Kitaip sakant, lietuvių kalbos žodis sūnus yra išlikęs beveik visiškai toks, koks jis galėjo būti pačioje prokalbėje: prokalbei čia rekonstruojama forma * sunūs. Tai reiškia, kad šiuo atveju lietuvių kalba išlaikė visus penkis garsus ištisai, tik kalbininkai negali tiksliai nustatyti, ar prokalbės pirmasis 'u' buvęs trumpas, ar ilgas. Negalima taip pat tiksliau nustatyti, kuris prokalbės žodžio skiemuo buvo kirčiuojamas.
Skaityti daugiau...
 
KAZIMIERAS VIKTORAS BANAITIS PDF Spausdinti El. paštas
altIr šiuo metu aš jį vis tokį tebematau: padžiūvęs veidas, pamėlę poakiai, giliai įdubę akys. Bet žvilgsnis aštrus, kiaurai veriantis. Profesorius įdėmiai stebi mane, lyg kad atspėti norėtų savo buvusio studento mintis. O gal nujaučia, kad va atsisveikinam paskutinį kartą? Jisai delsia paleisti mano ranką — stebiuos, koks šaltas jo delnas šią karštą dieną. Tebejaučiu virpančios rankos nežymius spustelėjimus.

Aš stoviu tarpdury ir nenustygstu vietoje. Esu suvis išvargęs ir sušutęs savam prakaite. Ką gi, beveik be miego atsikėliau nepaprastai anksti, ilgokai užtrukau kelionėje, o dabar išbuvęs kelias valandas tvankiame bute, geidžiu kuo greičiau nusigauti į viešbutį. Atsipūsti, išsinarplioti mintis, kai ką gal užsirašyti.

Turbūt nujausdamas svečio nekantravimą, profesorius pagaliau paleidžia ranką ir šitaip prabyla:

"Labiau nei žmonos ir šeimyniško gyvenimo troškau rašyti muziką. Užvis labiausiai! Gal todėl ir buvo lemta, kad išlaikyčiau celibatą per visą savo gyvenimą".
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
alt*
Aš noriu išvažiuot
Į Ispaniją
Kur baltos žydros
Ir auksinės spalvos
Tarytum išdykusios
Mažos mergaitės
Žaidžia gaudynių
Su giliais
Violeto šešėliais
Ir — o stebukle —
Niekas nepralaimi
To puikaus amžino
Žaidimo
Ir dainavimas linksmas
Pilasi iš milžiniškos
Jūrų kriauklės
Tūkstančius kartų ilsinusios
Maestro Dali
Mėlyno stiklo akim
O Fandango
Pasiutęs padūkėlis šokis
Greitesnis už toreodoro
Pasisukimą nuo rubino ragų
Liejasi vynas lūpomis
Plūsta poezija
Kartu su visais puotauja
Saturnas ryjantis
Gojos vaikus
Ak Alba iškilioji
Perluose ir raudonuose pipiruose
Apnuoginta o karčioji —
Ispanija — aš noriu
Išvažiuot į Ispaniją
Išgirsti kalbą
Kurios niekada nemokėjau
Bet kuri mokė mane visados
Skaityti daugiau...
 
GAMTOS VAIDMUO VAIŽGANTO IR KRĖVĖS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Bandant aptarti rašytojo kūrybą, kartais stengiamasi jj įsprausti į vieno ar kito literatūrinio sąjūdžio rėmus. Tada savaime iškyla visa eilė būdingų bruožų, susijusių su tuo sąjūdžiu (pav., hiperbolės vartojimas ir netramdoma vaizduotė pas romantikus; kuo tikslesnis tikrovės pavaizdavimas pas realistus; taikymas tiek į pačio rašytojo, tiek į skaitytojo emocijas ir jų poveikyje gimstančias asociacijas pas impresionistus). Tai gerokai palengvina kritiko uždavinį tose literatūrose, kurių raida vyko palaipsniui, pažymint atskirus žingsnius. Pasidairius po šio šimtmečio pirmųjų ir pereitojo paskutiniųjų dešimtmečių literatūrą Lietuvoje, pasimato, kad ten padėtis kiek sudėtingesnė: visos srovės, atėjusios su geroku pavėlavimu ir beveik tuo pačiu metu, susipina į sunkiai išnarpliojamą rezginį. Šių dienų kritika, ypač formalizmas, tame nemato problemos: dėmesys kaupiamas į kūrinį, ne į jį supantį kontekstą. Antra vertus, dekonstruktyvizmas parodo, kad viskas yra reliatyvu, viską galima išversti aukštyn kojom, ir tuo tik daugiau reikšmės ir net vertės kūriniui priduoti. Nors pati paskutinioji "mada", "naujasis istorizmas", vėl porina, kad be konteksto nėra teksto, ir jos istorijos supratimas visai savitas.

Pranešimas, skaitytas LKMA suvažiavime Romoje 1988 m. spalio mėnesį.
Skaityti daugiau...
 
SENELIS IR KITTY PDF Spausdinti El. paštas
Iš romano

Pradžioje man būna senelio gaila. Vėliau ant jo supykstu, nors tyliu. Ir jis tyli, lyg atrodytų kaltas. Bet iš mano veido mato, kad kunkuliuoju neapykanta šitai moteriškei, jo žmonai.

—    Mano motiną, kai ji baigė aukštesniąją mokyklą, tėvai visam mėnesiui išleido Europon, — kasosi inteligentė koją ir didžiuojasi. — Keleivinių lėktuvų per Atlantą dar nebuvo, todėl plaukė laivu.

Iš paniūrų žiūriu į neblogai atrodantį veidą, gerokai jaunesnį už senelio, ir kaistu. Man jos pasakojimai neturėtų rūpėti, nes retai atvažiuoju. Tačiau visada susidaro įspūdis, lyg ji norėtų senelį įskaudinti.

—    Gaudavo daug pajamų. Juk augdavo trys tūkstančiai akerių medvilnės, — parietė koją, ir man, priešais sėdinčiam, pasidarė koktu. — Dvidešimt juodų šeimų išlaikė.

A, a! Dvidešimt negrų šeimų. Vergai jos motiną Europon siuntė. Jų prakaitu, ne Atlanto vandeniu ji plaukė. Ir neiškenčiau:

—    Iš kur tie akeriai atsirado?

Senelio žmona pasižiūrėjo tarsi veršiuko akimis, kai prie ėdančio artinasi žmogus, ir išdidžiai paaiškino:

—    Anglijos karalius dovanojo, giminės kilmė. Mano protėviai pirmaisiais laivais čia atplaukė. Vėliau imigrantai Amerikos pirmūnus paskandino savo alkanoje masėje. Mūsų kiekviena šeima turi istoriją. Tik imigrantai dygo be sėklų. Piktžolės.
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS RELIGIJA PRIEŠ ČIA ATSIKELIANT INDOEUROPIEČIAMS arba MEGALITAS PDF Spausdinti El. paštas
Čia yra paskaitos, kurias man teko skaityti būreliui besidominčių proistorės klausimais čikagiečių. Tai buvo 1966 - 1967 metais Jaunimo Centre. Priežastis, kuri mane skatino imtis šių studijų, buvo bendras lietuvių visuomenės dėmesys savo tautos ir kitų tautų proistorei. Kita, ir labiau pagrindinė priežastis buvo religinio pobūdžio. Šiandien vis labiau pradedama domėtis įvairiomis senosiomis religijomis, neturint specialaus tikslo, ką nors įrodyti ar ką nors pasmerkti. Religinė kultūra yra žmonijos dalis, verta mūsų dėmesio. Kad įstengiau šiose studijose susigaudyti, esu dėkingas Austrijos mokslininkui prof. Domininkui J. Woelfel'iui, kurio studija apie Europos religijas prieš čia atsikeliant indoeuropiečiams (Die Religionen des Vorindogermanischen Europa) man buvo vadovas. Tačiau aš išjos rinkausi tai, kas man buvo įdomu ir kas galėjo būti įdomu lietuviškai visuomenei. Mano paskaitų planas yra tas pats, kaip Vofelfel'io studijos, tačiau aš čia esu pridėjęs ir įvairių dalykų iš kitų autorių. Jų sąrašas yra studijos pabaigoje.

Šiuo savo darbu noriu suteikti paramą daugeliui lietuvių, besidominčių religijų ar tautų proistore. V. B.
Skaityti daugiau...
 
DR. VINCAS KUDIRKA IŠ TOLO 1858 - 1899 PDF Spausdinti El. paštas
alt

"Varpo" 100-mečiui

Lietuvą prikėlė jauni žmonės. Kai 1883 metais pasirodė "Aušra", Basanavičius buvo 32 metų.

Kudirka, tada Varšuvos universiteto studentas, pamatęs jos pirmą numeri, apsiverkė. Pasižadėjo dirbti Lietuvai ir pažadą ištesėjo.

1889 metais išleistas "Varpas".

Vardas ne originalus. Vertimas "Kolokol" vardo — žurnalo, leidžiamo rusų politinio pogrindžio.

Bet tas nesvarbu. Svarbu, kad jis sugaudė Lietuvai ir šaukė keltis.

Lietuviškas buvo tik kaimas. Lietuvis inteligentas, norėdamas dirbti Lietuvoje, turėjo rinktis kunigo, gydytojo ar advokato profesiją. Kaimietis tik jų patarnavimų reikalavo ir juos lengvai suprato.

Kudirka, baigęs mediciną, gydytojo praktiką pradėjo Sakiuose. Savo satyrose jis juos vadina "Zydpile".

Pavadinimas taiklus. Gyventojų didelė dauguma buvo žydai (prekybininkai ir amatininkai). Lietuviai buvo tik darbininkai. Dar nepriklausomybės pradžioje miesto taryboje žydų atstovų buvo aštuoni, lietuvių keturi.

Lietuvio gydytojo Sakiai nenorėjo net įsileisti. Namų savininkai nenuomojo buto. Laikinai Kudirką priglaudė klebonas kun. Kalėda. Davė kambarį klebonijoje, o ligonius teko priiminėti klebonijos klėtyje.

Iš prigimties Kudirka buvo pirmaeilis žurnalistas, "sciens lyrae cita-raeque (nusimanąs apie literatūrą ir muziką). Citata iš jo raštų.

Puikiai valdė plunksną. Mėtė šūkius, rašė kandžias satyras. Jo eilėraštis "Lietuva, tėvyne..." tapo Lietuvos himnu. Ir gaida jo parašyta.

Po kurio laiko kun. Kalėda mirė. Ant karsto jo pavardė buvo užrašyta sulenkintai "Kolenda".

Prieina kaimo žmogus ir silebizuoja: "ko lenda". Kudirka, stovėdamas šalia, atsako: ką darys, kad kiša, tai lenda".
Skaityti daugiau...
 
TRUBADŪRAS ČIKAGOS LIETUVIŲ OPEROS SCENOJE PDF Spausdinti El. paštas
Opera yra labai ištaiginga ir brangi meno forma. Už tai jomis ir yra didžiuojamasi. Milanas didžiuojasi savo La Scala, New Yorkas — Metropolitan, Čikaga — Lyric, o čikagiečiai lietuviai, ir tuo pačiu visa išeivija, turėtų didžiuotis Čikagos Lietuvių opera, kuri didelėmis pastangomis metų eigoje duoda vieną pastatymą. Tik vieną patatymą, bet už tai mes ir turime ta galimybe pasinaudoti. Jeigu pažvelgsime atgal, tai, kiek prisimenu, atrodo, kad Lietuvoje ne kasmet buvo pastatomos naujos operos. Taigi, išeivijoje negalime nei galvoti, nei svajoti apie kelių operų pastatymus.

Po daug darbo ir didelių pastangų Tribadūro pastatymai įvyko balandžio mėn. 29 - 30 d. Morton aukšt. mokyklos auditorijoje Cicero, II. Prieš užimant savo vietas ir prasidedant operai, pagal Kauno ir gal visų teatrų tradicijas, vyksta vaikščiojimas, susipažinimas ir stumdymasis. Pagal teatro dydį, foje yra žymiai per maža, tad ir stumdymasis neišvengiamas. Bet į tai dėmesio niekas nekreipia ir stengiasi kitus pamatyti ir save parodyti. Teko matyti pažįstamų veidų iš įvairių vietovių. Suvažiavo beveik iš visos Amerikos, tad matėsi iš Detroito, develando, Kanados, New Yorko, Sunny Hills, Fl., Santa Monica, Cal. Savaime aišku, buvo ir iš kitų vietovių. Beje, keletas, o gal net keliolika, buvo ir iš okupuotos Lietuvos.
Skaityti daugiau...
 
EUGENIJAUS KRIAUČELIŪNO JAUNIMO PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Balandžio 3 dieną Tautiniuose namuose Čikagoje įvyko Eugenijaus Kriaučeliūno jaunimo dvyliktosios premijos įteikimo iškilmės. Eugenijus buvo aktyvus jaunuolis: skautas, sportininkas, tautinių šokių šokėjas ir lietuviškos veiklos aktyvus dalyvis. Jo talentui nespėjus pilnai prasiskleisti, jis buvo ankstyvos ligos pakirstas. Jo šeima neužsidarė liūdesyje, bet sūnui ir broliui atminti įsteigė 1000 dolerių jaunimo premiją. Ta premija yra skiriama jaunuoliuilei, aktyviausiai pasireiškusiam lietuviškoje veikloje. Reikia pasakyti, kad labai vykusiai yra sudaromos premijos skyrimo komisijos. Yra daug jaunimui skirtų premijų, konkursų ir stipendijų. Tačiau buvę laureatai labai dažnai dingsta iš lietuviško akiračio. Visai kitaip yra su Eugenijaus Kriaučeliūno premijos laureatais. Kas dabar nežino Viktoro Nako, Gabijos Juozapavičiūtės - Petrauskienės, Joanos Kuraitės - Lasienės, Gintės Damušytės, Lino Kojelio arba Tado Gintauto Dabšio? Tai vis tie, kurie buvo pažymėti E. Kriaučeliūno premija. Ir čia neišvardinti, beveik visi , yra iki šios dienos aktyvūs lietuviškoje veikloje. Taip pat ši premija nėra "parapijinė", bet apimanti visą lietuvišką išeiviją. Laureatai yra iš JAV, Kanados (2), Anglijos (2) ir Australijos.
Skaityti daugiau...
 
KITOS PREMIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Jau keli metai, kai kiekvienas pavasaris sužydi premijomis, kurios Premijų šventėje iškilmingai įteikiamos mokslo, meno ir visuomeninės veiklos iškiliems darbuotojams.

Šį pavasarį premijų įteikimo šventė surengta gegužės 20 d. Jaunimo centre Čikagoje. Platesnis jos aprašymas bus Aidų ateinančiame numeryje. Dabar tik suglaustai paminimi laureatai, gavg šį pavasarį premijas.

Lietuvių Bendruomenės mokslo premiją gavo žymusis kalbininkas dr. Petras Jonikas už veikalą "Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje". Tai tikrai svarus mokslinis veikalas. Jį parecenzuoti Aiduose apsiėmė prof. dr William Smalstieg. Dr. Petrui Jonikui premiją įteikė Lietuvių Fondo pirmininkė Marija Remienė. Kitą Lietuvių Bendruomenės premiją už mokslinį veikalą "Tautos atminties beieškant" gavo dr. Algirdas Greimas, kurio vardu premiją priėmė Birutė Drungienė. Muzikos premiją laimėjo Andrius Kuprevičius, teatro premiją — Los Angeles dramos sambūris (vad. Petras Maželis), žurnalisto premiją — Vytautas Meškauskas, dailės premiją — Zita Biliūnaitė-Sodeikienė, radijo premiją—Juozas Stempužis. Išskyrus Lietuvių Bendruomenės premijas, visų kitų premijų po 1000 dol. mecenatas yra Lietuvių fondas.
Aidai nuoširdžiai sveikina visus laureatus.
Skaityti daugiau...
 
MARGUERITE YOURCENAR PRISIMINUS PDF Spausdinti El. paštas
IŠ PASAULINĖS LITERATŪROS

(1903 - 1987)

Literatūros mėgėjui prancūziškai rašančios Marguerite Yourcenar vardas turbūt žinomas, nors jos veikalai, išskyrus 1951 m. į anglų išverstą romaną Memoirs of Hadrian, Amerikoje nepasiekė didelio populiarumo. Tuo tarpu Prancūzijoje ji buvo viena iš labiausiai skaitomų ir perkamų rašytojų.

Skaitęs žinią, kad ji mirė 1987 m. gruodžio 17 d., prisimeni, kad ji buvo pirmoji moteris, kuri 1981 m. dėl savo nuopelnų literatūroje buvo priimta j Prancūzų Akademiją, į "nemirtingųjų" eiles. Dar žinai, kad ji gyveno Amerikoje nuošaliai Mount Desert saloje, Maine valstybėje.

Amerikietis rašytojas Louis Auchincloss jos mirties proga supažindina mus su jos gyvenimu ir laimėjimais savo straipsnyje "On Power and History: What Marguerite Yourcenar Knew" The New York Times Book Review 1988 m. sausio 10 d. Jos literatūrinis derlius,palyginus su jos ilgu gyvenimu, esąs nedidelis, bet kai ją skaitai, pastebi, kad ji žino viską, kas žinotina. Ji keliauja lengvai ir su pasitikėjimu tarp kraštų ir amžių. Ji lygiai namie su Romos imperatorium antrajame amžiuje kaip su flamandų filosofu šešioliktajame ir kaip suantikomunistais kovotojais Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo. (Šitas sakinys ir sukelia lietuvio smalsumą!). Tie atskiri amžiai ir žmonės tačiau susilieja į vieną pasaulį.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Jungtinio Pabaltiečių komiteto pranešimu, JAV Atstovų Rūmų nariai Dennis Hartel (demokratas iš New Jersey) ir Don Ritter (respublikonas iš Pennsylvanijos) gegužės 18 d. pradėjo rinkti Atstovų parašus po laišku, kuriuo raginama prez. Busho administracija peržvelgti ir sustiprinti JAV užsienio politiką Pabaltijo tautų atžvilgiu. Prašoma, kad prezidentas pakreiptų Valstybės sekretoriaus dėmesį į Lietuvą, Latviją bei Estiją ir jų nepriklausomybės pastangas ryškiau įjungtų į JAV užsienio politiką.

—    JAV atstovas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos posėdyje Ženevoje vasario 7 d. išreiškė viltį, kad pasikeitimai Sovietų Sąjungoje prives prie Pabaltijo tautų laisvo apsisprendimo. Atstovas pažymėjo, kad beveik 50 metų tų tautų teisės buvo ignoruojamos.

—    Lietuvių Fondo metinis suvažiavimas įvyko kovo 18 d. Jaunimo centre Čikagoje. Iš pranešimų įdomiausia buvo Lietuvių Fondo kultūrinė ir finansinė veikla. Tarybos pirm. painformavo apie Fondo pastangomis rašomą daugiatomę Lietuvos istoriją. Pirmasis tomas — apie archeologiją ir mitologiją jau parašytas. Autorė — dr. Marija Gimbutienė. Antrąjį tomą — Lietuva iki padalijimų — parašė dr. J. Jakštas. Abu veikalai jau spausdinami. Trečiasis tomas — Lietuva nuo padalijimų iki 19 amžiaus — jau baigiamas rašyti. Autoriai — D. Sužiedėlis ir R. Misiūnas. Kitiems trims tomams parašyti jau numatyti istorikai. Visa tai finansuoja Lietuvų fondas. Fondo finansinė padėtis gera. Jo kapitalas dabar — 4 266 585 dol. Pelno buvo 260 000 dol., kuris šitaip paskirstytas: švietimui — 123 125 dol., kultūros reikalams — 93 890 dol., visuomeniniams reikalams — 53 985 dol.
Skaityti daugiau...
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Gegužės 17 d. Vilniuje vyko Lietuvos Aukščiausios Tarybos, t. y. Lietuvos valdžios ir komunistų partijos sesija. Sesijoje paskelbta svarbi deklarcija apie Lietuvos valstybinį suverenitetą ir keturios konstitucijos pataisos. Panašius nutarimus yra atlikęs Estijos parlamentas praėjusį rudenį.

Štai ta deklaracija: "Lietuvių tauta nuo amžių gyvena čia, prie Baltijos jūros, XIII amžiuje ji sukūrė savo valstybę, šimtmečiais gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. 1918 metais atkūrė savo valstybingumą, kurį pripažino daugelis pasaulio valstybių, o 1920 m. sutartimi patvirtino ir Tarybų Rusija, šioje sutartyje visiems laikams atsisakiusi pretenzijų į Lietuvos valstybę ir teritoriją. Nors ši sutartis nedenonsuota ir dabar, tačiau 1940 metais Vokietijos — TSRS 1939 m. pakto ir papildomų slaptųjų protokolų pagrindu suvereni Lietuvos valstybė buvo prievarta neteisingai prijungta prie Tarybų Sąjungos ir prarado politinį bei kultūrinį savarankiškumą. TSRS vyriausybė ir šiandien ignoruoja net respublikos ekonominio savarankiškumo siekius.

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba mato išeitį iš esamos padėties tik atgaunant valstybinį suverenitetą, kuris yra jau šiandien išryškėjęs lietuvių tautos siekis ir neatimama tautų teisė, įgyvendinama tik laisvo apsisprendimo sąlygomis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba skelbia, kad nuo šios dienos, priėmus Lietuvos TSR Konstitucijos 70 straipsnio pataisą, Lietuvos TSR galioja tik jos aukščiausioje Taryboje priimti arba patvirtinti įstatymai. Ateities santykiai su TSRS ir kitomis valstybėmis turi būti nustatomi tik tarpvalstybinėmis sutartimis. Šie Lietuvos žmonių siekiai nėra nukreipti prieš tautų teises ir jų teisėtus interesus.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Aistis: RAŠTAI, I, Poezija. Redagavo Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Antanas Vaičiulaitis. Aplankas Jono Kuprio. Išleido Ateities Literatūros fondas (7430 S. Maplewood Ave., Chicago, IL 60629). 450 p. Kaina 15 dol. Nepaprastai vertinga, rūpestingai suredaguota ir meniškai apipavidalinta knyga. Jos recenziją Aidams rašo dr. Viktorija Skrupskelytė.

Ričardas Mikutavičius: KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ. Variacijos donelaitine tema. Poezija. Išleista Kristijono Donelaičio 275 metų gimimo sukakties proga. Knygos išleidimo mecenatas — dr. Albinas Šmulkštys. Išleido Ateities Literatūros Fondas. 64 p. Kaina 5 dol. Šio autoriaus, kunigo, gyvenančio Lietuvoje, eilėraščiai buvo skelbiami Aiduose. Jis yra originalus ir įdomus tiek savo forma, tiek poetiniu balsu.

Česlovas Valdemaras Obcarskas: AUDRŲ IŠRAUTI MEDŽIAI. Eilėraščiai. Išleido Šaltinis Londone 1988 m. 84 p. Kaina 3 dol. Šio autoriaus antroji eilėraščių knyga.
Skaityti daugiau...
 
RUOŠIAMASI ŠEŠTAJAM MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMUI PDF Spausdinti El. paštas
Šeštasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas rengiamas 1989 m. lapkričio 22 - 26 dienomis Čikagoje. Nors, atrodo, dar yra daug laiko, bet jau sparčiai rengiamasi, ir darbai vyksta. Simpoziumas yra vienas didžiausiųjų mūsų kultūrinių renginių, tad ir reikia jam rimtai pasirengti. Simpoziumuose dalyvauja keletas šimtų akademikų, tai vis mūsų akademinis elitas. Ir jiems reikalinga krūvon sueiti, nuomonėmis, patyrimais ir mintimis pasidalinti.

Simpoziumo tikslas ir yra sutelkti krūvon mūsų mokslininkus ir iškelti jų pasiekimus. O mes dabar rasime lietuvių beveik visuose žymiuosiuose universitetuose ir tyrimų institutuose. Mūsų išeivija nebėra, kaip ta, kuri buvo aprašyta "Džiunglėse". Mūsų vidutinioji ir jaunesnioji karta greičiau randama akademiniuose centruose ir kompanijų vadovybėse, nei liejyklose ar skerdyklose. Liejyklos ir skerdyklos savo vaidmenį atliko. Jeigu jų nebūtų buvę, vargu ar šiandien turėtumėm tiek daug akademikų. Šio pokario ateiviai suprato mokslo reikšmę ir, patys atlikdami sunkius darbus, stengėsi, kad jų vaikams lengviau būtų. Tad simpoziumo proga galėsime pasidžiaugti pastangomis ir tų, kurie vertino mokslo reikšmę, krovė turtus, "kurių nei kandys, nei rūdys nesuėda".
Skaityti daugiau...
 
STIPRYBĖ ŠAKNYSE PDF Spausdinti El. paštas
Žmogus tam tikra prasme panašus j medį — turi šaknis. Skirtumas tik tas, kad medžio šaknys yra fizinės, o žmogaus — dvasinės, butinės. Medžio stiprybė glūdi šaknyse — sunaikinus šaknis, sunyksta ir medis. O ir žmogaus stiprybė — jo šaknys. Netekęs savo šaknų, žmogus nyksta, kaip ir medis, jei neatranda naujos žemės, kurioje vėl gali įsišaknyti. Dėl to nenuostabu, kad ypač pastaraisiais dešimtmečiais S. Amerikoje labai išryškėjo asmeninių šaknų ieškojimas. Mat S. Amerika yra ateivių žemynas, kuriame gyvena daugybė žmonių, praradusių savo šaknis dėl įvairių priežasčių. Net negrai, kurių protėviai kadaise buvo atgabenti Amerikon, pradėjo ieškoti savo šaknų tolimos praeities Afrikoje. Ir jie ryškiai pajuto reikalą atramos, glūdinčios dvasinėse šaknyse. Dar labiau jos reikalingumą jaučia naujieji ateiviai ir jų šeimos, nes iškeliavimas iš savo gimtojo krašto giliai paliečia žmogaus šaknis. Jis pasijunta esąs savotiškoje dvasinėje tuštumoje, kurioje viskas svetima — nėra į ką atsiremti. Ateivis, ypač tremtinys, tampa išblokštu žmogmi. Ta būsena persiduoda ir jaunajai kartai, kuri ilgainiui ją nugali, įsišaknydama naujoje žemėje bei naujame gyvenime ir tuo būdu susiranda butinę savo atramą.
Skaityti daugiau...
 
AVYŽIAUS EPIŠKAS ROMANAS PRIEINA KELIO GALĄ PDF Spausdinti El. paštas
alt

Dar nepasirodęs knygos pavidalu"Pergalės" žurnale, kelio galą priėjo vienas ilgiausių ir ambicingiausių romanų lietuvių literatūroje — Jono Avyžiaus "Sodybų tuštėjimo metas". Paskutinė ketvirtoji knyga parašyta jau Gorbačiovo eros pradžioje, bet savo esme ji nesiskiria nuo ankstesniųjų knygų.

Kaip ir anksčiau, viena pagrindinių Avyžiaus romano stiprybių yra "brue-geliška" atmosfera" — mirtingi kūnai ir purvas, prakaitas, kraujas. Čia kalba Avyžius — žemdirbys. Jame giliai glūdi žemdirbių kartos, kurios panašiai išgyveno net į žmogaus sielą įsiskverbiančio pasaulio konkretybę — ir viduj, ant širdies, "prispjaudytą, prineštą purvo", sako vienas veikėjas. Kaip tie valstiečiai, Avyžius išgyvena pasaulį ir labai konkrečiai, ir drauge lyriškai, piešdamas baltą ramybę,"Kūrėjo apleistą pasaulį" ar tas tylias naktis, kai didelė gamta perima pasaulį iš mažo, klystančio žmogaus ir kai net "banditų" mintys tampa "švaresnės". Tokiuose puslapiuose jo proza kantri, rupi ir sotinanti, kaip tikra duona.

Lietuvoje buvo minėta, kad Avyžius "demitologizuoja" ankstesnį oficialųjį požiūrį į pokario laikmetį. Taip, bet "demitologizuodamas" autorius drauge kuria kitus mitus, jais pakeisdamas ankstesniuosius, ir stengiasi išsaugoti marksistinės - leninistinės mitologijos branduolį. Ir vis dėlto jo romanas nepavirsta nauju, įkvepiančiu mitu, ko autorius atrodo, siekė. Kaip kadaise Emilis Zola, Avyžius krauna detalių kalną, įterpia daug dalinai teapdorotos laikraštinės medžiagos, ir jo romanas nusidriekia į plotį, neužgriebdamas gilumos.
Skaityti daugiau...
 
J. JANKAUS "TĖVAS VENANCIJUS IR JO MATILDA" PDF Spausdinti El. paštas
Vienas populiariausių lietuvių išeivijos rašytojų Jurgis Jankus 1988 m. išleido naują apsakymų knygą "Tėvas Venancijus ir jo Matilda". Knyga išleista "Lietuviškos knygos klubo" rūpesčiu. Viršelis dail. G. Čepaity tės.

Nuotaikingą, 269 puslapių apimties knygą sudaro dvylika apsakymų, kuriuos visus jungia turtinga, sodri, gyva kalba — skalsi kaip šviežia duona su sviestu. Temų atžvilgiu rašytojas Jankus apima labai platų registrą: čia ir senasis Lietuvos kaimas bei jo tiesūs, dori ir nuodėmingi žmonės; tai ir Amerikos miestai, istorinės problemos; painūs vyrų ir moterų santykiai; politika, prisiminimai, sapnai. Apsakymo "Juanita" herojė — juodaodė mergina, kurią rašytojas parodo kaip dorą, darbščią, ambicingą asmenybę. O apsakyme "Žemaičių laikrodis" užtinkame realybėje egzistuojantį pasakotoją — herojų dailininką A. Dargį.

Rašytojo Jurgio Jankaus apsakymų knyga "Tėvas Venancijus ir jo Matilda" maloniai skaitoma ne vien todėl, kad autorius puikiai, meistriškai valdo žodį, bet ir sumezga intriguojantį siužetą, dažnai su itin įtempta kulminacija. Rašytojas apdovanotas neabejotinu jumoristo talentu, tad juokais ir pusiau anekdotinėmis nuotaikomis prisodrinti apsakymai tampa ypač paveikūs. Pusiaušypsnio, atviro juoko gaidelė jaučiama beveik visuose apsakymuose, netgi pačiose netikėčiausiose sandūrose, antai kaip apsakyme "Barborytė", kur net mirtis stebėtinai subtiliai suderinta su šposavimais. Tokias situacijas gali sukurti tik neeiline fantazija apdovanotas rašytojas. Apsakymo "Barborytė" herojė prieš savo mirtį staiga prisimena pirmąją povestuvinę naktį, ją apima pašėlęs juokas, ir Barborytė didžiausiai kaimo davatkai labai žmogiškai išaiškina savo ryšį su Dievu ir jo sukurtu pasauliu.
Skaityti daugiau...
 
A. KAIRIO "NEMARIOJI GIESMĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Rašytojo Anatolijaus Kairio istorinį romaną "Nemarioji giesmė" išleido Lietuvių Istorijos draugija 1988 metais. Viršelis dail. V. Vijeikio.

Romanas "Nemarioji giesmė" savo tematika yra reikšmingas — tai knyga apie mūsų tautos didvyrį Vincą Kudirką. Kadangi sutarybintos Lietuvos istorijoje gausu "baltų istorijos dėmių", tai vienas produktyviausių išeivijos rašytojų Anatolijus Kairys gražiai užpildė šią istoriškai nedovanotiną spragą, nes Kudirka yra ne tik Lietuvos šviesuolis, tautinės sąmonės ugdytojas bei puoselėtojas, aistringas publicistas, bet ir mūsų lietuviškojo himno autorius.

Rašytojas Kairys istoriniame romane "Nemarioji giesmė" apima gana trumpą, bet reikšmingą Kudirkos gyvenimo tarpsnį: jaunystę, jo tautinį susipratimą, ligą ir lėtą mirtį. Romano kompozicija judri, laisvai kaitaliojami laikai: agonijos epizodus keičia jaunystės dienų valiūkavimai, praeitis maišosi su paskutiniųjų dienų kančia, kurią Vincui palengvina jo ištikima bičiulė Valerija. Nors pasakojime nuoseklumo lyg ir neieškoma, tačiau, regis, iš atsitiktinai sudėliotų ištraukų Kudirkos tautinis subrendimas vyksta palaipsniui. Jaunojo Kudirkos pirmieji žingsniai link šiesuomenės paženklinti sulenkėjimo. tendencija. Studentas Kudirka samprotauja: "Tempas pagavo ir nešė, lenkų manieros, prancūzų etiketas man patiko, būti lenku — vieni juokai, tik žaisk, tik šok, tik panelių rankas laižyk". Jaunasis aplenkėjęs Kudirka apie lietuvius ypač niekinančiai porino, tvirtindamas, kad "lietuviu būti per maža ir per menka. Litvomanija, pašaipa, pravardžiavimai — neapkenčiu! Ponai nesielgia neponiškai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS KRITIKA PDF Spausdinti El. paštas
Po daugelio metų paruošiamojo darbo 1987 m. rudenį "Mokslo" leidykla Vilniuje pagamino "Lietuvos architektūros istorijos" I tomą: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Tai yra architektų kolektyvo darbas. Mokslinis redaktorius — Jonas Minkevičius, redakcinė kolegija — Juozas Baršauskas, Klemensas Cerbulėnas (vienintelis ne architektas, o etnografas, menotyrininkas, jau miręs), Algė Jankevičienė ir Algimantas Miškinis.

Veikalas išleistas Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto vardu. (Ar nebūtų aiškiau, trumpiau: Lietuvos statybos ir architektūros institutas? Jei institutas, tai savaime aišku, kad mokslinio, o ne kitokio tyrimo.) Knyga turi 384 puslapius su 175 iliustracijomis tekste. Iš tikrųjų, paveikslų yra duagiau, nes dažnai vienas iliustracijos numeris apima nuotrauką ir pora planelių. Formatas 17 x 25 cm, tiražas 20 000, kaina 3.60 rublių. Viršelio aplanke — didelė gotikinės Zapyškio bažnyčios nuotrauka. Įvade pasakyta, kad "šio leidinio uždavinys yra apibendrintai apžvelgti Lietuvos architektūros raidą (...). Medžiaga klasifikuojama istoriniu chronologiniu ir tipologiniu principu".
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS PAMINKLŲ SĄVADO KRITIKA PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausioji Enciklopedijų redakcija Vilniuje išleido numatyto daugiatomio veikalo I-ąjį tomą "Lietuvos TSR istorijos ir kultūros PAMINKLŲ SĄVADAS", 1, Vilnius. Ant drobinio vir šelio tik dviejų žodžių antraštė: PAMINKLŲ SĄVADAS, tad taip toliau ir vadinsime tą 592 puslapių knygą. Vyriausios redakcinės kolegijos pirmininkas J. Bielinis (tada Lietuvos TSR Kultūros ministras, dabar jau pakeistas kitu). Straipsnių autorių daug. Jų pavardės sužymėtos savo vietose enciklopediniu būdu. Knyga duota rinkti 1986 m. kovo mėnesį, pasirašyta spaudai 1987 m. vasario mėnesį, išleista 1988 m. vasarą, tad veikalas yra prešsąjūdinio laikotarpio, su ano meto sovietiškais atributais. Tiražas 25 000. Spausdinta Kaune ant suomiško ofsetinio popieriaus. Gausiai iliustruota spalvotomis ir pilkomis nuotraukomis bei brėžiniais. Pratarmėje pasakyta: "Pradedamas leisti ... paminklų sąvadas yra sudėtinės TSRS tautų istorijos ir kultūros paminklų sąvado dalis. Leidinys bus 5 tomų. I tomas skirtas Vilniui, kiti 4 — sąlyginiams Lietuvos regionams: Pietų, Rytų, Šiaurės ir Vakarų Lietuvai". Toliau aiškinama: "Sąvadas taip pat prisidės prie kultūrinio palikimo marksistinio lenininio įvertinimo". Dėl pastarosios frazės kai kas Lietuvoje dabar, turbūt, griaužia pirštus.
Skaityti daugiau...
 
Aidai vertinami Lietuvoje PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI yra labai vertinami ir laukiami Lietuvoje. Tai gal todėl, kad šis žurnalas tiek savo turinio įvairumu, tiek meniniu apipavidalinimu skiriasi nuo kitų periodinių leidinių išeivijoje ir tėvynėje. Vieno Lietuvos muziejaus direktorius redaktoriui rašo: "Jūsų AIDAI — pats dvasingiausias žurnalas iš visų man žinomų. Lietuvoje jis stačiai graibstomas, neretai mūsų naujosios spaudos ir pamėgdžiojamas". Vienas rašytojas laiške redaktoriui taip byloja: "Ilgai nedrįsęs kreiptis pats, prašydamas kitų tarpininkauti ir iš jų nesulaukdamas atsako, ryžtuosi rašyti Jums — ar negalėčiau kokiu nors būdu gauti AIDŲ žurnalą? Dabar, atrodo, eitų ir mano adresu, galima ir aplinkiniais keliais... Nežinau, ar esama siuntinėjimo galimybių. Ką reikėtų daryti? Gal mano prašymas beprasmiškas".

Malonu gauti panašius laiškus. Tai dabartinėmis sąlygomis žymiai palengvina sunkų redagavimo bei leidimo darbą. Džiaugiamės, kad ir Lietuvos bibliotekos prašo siuntinėti žurnalą ir pageidauja pilnų komplektų — nuo 1945 iki 1989 metų. Tuos prašymus kiek galėdami vykdome. Šioje srityje gera parama ateina iš Amerikos bei Kanados lietuvių, kurie savo giminėms, draugams ir pažįstamiems užprenumeruoja žurnalą ir apmoka prenumeratą. Kiek liūdniau tai, kad net šiuo metu ne visi siunčiamus Lietuvon AIDUS gauna. Tačiau vis tiek mes siunčiame ir siusime, nes laisvėjant susisiekimui, ir šios kliūtys turės pranykti. Juk dabar nuolat girdime, kad tauta ir išeivija susiliejo į vieną kultūrinę srovę. Taigi bet koks trukdymas AIDAMS pasiekti savo tautiečius tėvynėje šiuo metu yra nesuprantamas ir priešingas "persitvarkymo" dvasiai.

REDAKTORIUS

 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas
altalt
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai