Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 nr.



EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
alt*
Aš noriu išvažiuot
Į Ispaniją
Kur baltos žydros
Ir auksinės spalvos
Tarytum išdykusios
Mažos mergaitės
Žaidžia gaudynių
Su giliais
Violeto šešėliais
Ir — o stebukle —
Niekas nepralaimi
To puikaus amžino
Žaidimo
Ir dainavimas linksmas
Pilasi iš milžiniškos
Jūrų kriauklės
Tūkstančius kartų ilsinusios
Maestro Dali
Mėlyno stiklo akim
O Fandango
Pasiutęs padūkėlis šokis
Greitesnis už toreodoro
Pasisukimą nuo rubino ragų
Liejasi vynas lūpomis
Plūsta poezija
Kartu su visais puotauja
Saturnas ryjantis
Gojos vaikus
Ak Alba iškilioji
Perluose ir raudonuose pipiruose
Apnuoginta o karčioji —
Ispanija — aš noriu
Išvažiuot į Ispaniją
Išgirsti kalbą
Kurios niekada nemokėjau
Bet kuri mokė mane visados
Skaityti daugiau...
 
GAMTOS VAIDMUO VAIŽGANTO IR KRĖVĖS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Bandant aptarti rašytojo kūrybą, kartais stengiamasi jj įsprausti į vieno ar kito literatūrinio sąjūdžio rėmus. Tada savaime iškyla visa eilė būdingų bruožų, susijusių su tuo sąjūdžiu (pav., hiperbolės vartojimas ir netramdoma vaizduotė pas romantikus; kuo tikslesnis tikrovės pavaizdavimas pas realistus; taikymas tiek į pačio rašytojo, tiek į skaitytojo emocijas ir jų poveikyje gimstančias asociacijas pas impresionistus). Tai gerokai palengvina kritiko uždavinį tose literatūrose, kurių raida vyko palaipsniui, pažymint atskirus žingsnius. Pasidairius po šio šimtmečio pirmųjų ir pereitojo paskutiniųjų dešimtmečių literatūrą Lietuvoje, pasimato, kad ten padėtis kiek sudėtingesnė: visos srovės, atėjusios su geroku pavėlavimu ir beveik tuo pačiu metu, susipina į sunkiai išnarpliojamą rezginį. Šių dienų kritika, ypač formalizmas, tame nemato problemos: dėmesys kaupiamas į kūrinį, ne į jį supantį kontekstą. Antra vertus, dekonstruktyvizmas parodo, kad viskas yra reliatyvu, viską galima išversti aukštyn kojom, ir tuo tik daugiau reikšmės ir net vertės kūriniui priduoti. Nors pati paskutinioji "mada", "naujasis istorizmas", vėl porina, kad be konteksto nėra teksto, ir jos istorijos supratimas visai savitas.

Pranešimas, skaitytas LKMA suvažiavime Romoje 1988 m. spalio mėnesį.
Skaityti daugiau...
 
SENELIS IR KITTY PDF Spausdinti El. paštas
Iš romano

Pradžioje man būna senelio gaila. Vėliau ant jo supykstu, nors tyliu. Ir jis tyli, lyg atrodytų kaltas. Bet iš mano veido mato, kad kunkuliuoju neapykanta šitai moteriškei, jo žmonai.

—    Mano motiną, kai ji baigė aukštesniąją mokyklą, tėvai visam mėnesiui išleido Europon, — kasosi inteligentė koją ir didžiuojasi. — Keleivinių lėktuvų per Atlantą dar nebuvo, todėl plaukė laivu.

Iš paniūrų žiūriu į neblogai atrodantį veidą, gerokai jaunesnį už senelio, ir kaistu. Man jos pasakojimai neturėtų rūpėti, nes retai atvažiuoju. Tačiau visada susidaro įspūdis, lyg ji norėtų senelį įskaudinti.

—    Gaudavo daug pajamų. Juk augdavo trys tūkstančiai akerių medvilnės, — parietė koją, ir man, priešais sėdinčiam, pasidarė koktu. — Dvidešimt juodų šeimų išlaikė.

A, a! Dvidešimt negrų šeimų. Vergai jos motiną Europon siuntė. Jų prakaitu, ne Atlanto vandeniu ji plaukė. Ir neiškenčiau:

—    Iš kur tie akeriai atsirado?

Senelio žmona pasižiūrėjo tarsi veršiuko akimis, kai prie ėdančio artinasi žmogus, ir išdidžiai paaiškino:

—    Anglijos karalius dovanojo, giminės kilmė. Mano protėviai pirmaisiais laivais čia atplaukė. Vėliau imigrantai Amerikos pirmūnus paskandino savo alkanoje masėje. Mūsų kiekviena šeima turi istoriją. Tik imigrantai dygo be sėklų. Piktžolės.
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS RELIGIJA PRIEŠ ČIA ATSIKELIANT INDOEUROPIEČIAMS arba MEGALITAS PDF Spausdinti El. paštas
Čia yra paskaitos, kurias man teko skaityti būreliui besidominčių proistorės klausimais čikagiečių. Tai buvo 1966 - 1967 metais Jaunimo Centre. Priežastis, kuri mane skatino imtis šių studijų, buvo bendras lietuvių visuomenės dėmesys savo tautos ir kitų tautų proistorei. Kita, ir labiau pagrindinė priežastis buvo religinio pobūdžio. Šiandien vis labiau pradedama domėtis įvairiomis senosiomis religijomis, neturint specialaus tikslo, ką nors įrodyti ar ką nors pasmerkti. Religinė kultūra yra žmonijos dalis, verta mūsų dėmesio. Kad įstengiau šiose studijose susigaudyti, esu dėkingas Austrijos mokslininkui prof. Domininkui J. Woelfel'iui, kurio studija apie Europos religijas prieš čia atsikeliant indoeuropiečiams (Die Religionen des Vorindogermanischen Europa) man buvo vadovas. Tačiau aš išjos rinkausi tai, kas man buvo įdomu ir kas galėjo būti įdomu lietuviškai visuomenei. Mano paskaitų planas yra tas pats, kaip Vofelfel'io studijos, tačiau aš čia esu pridėjęs ir įvairių dalykų iš kitų autorių. Jų sąrašas yra studijos pabaigoje.

Šiuo savo darbu noriu suteikti paramą daugeliui lietuvių, besidominčių religijų ar tautų proistore. V. B.
Skaityti daugiau...
 
DR. VINCAS KUDIRKA IŠ TOLO 1858 - 1899 PDF Spausdinti El. paštas
alt

"Varpo" 100-mečiui

Lietuvą prikėlė jauni žmonės. Kai 1883 metais pasirodė "Aušra", Basanavičius buvo 32 metų.

Kudirka, tada Varšuvos universiteto studentas, pamatęs jos pirmą numeri, apsiverkė. Pasižadėjo dirbti Lietuvai ir pažadą ištesėjo.

1889 metais išleistas "Varpas".

Vardas ne originalus. Vertimas "Kolokol" vardo — žurnalo, leidžiamo rusų politinio pogrindžio.

Bet tas nesvarbu. Svarbu, kad jis sugaudė Lietuvai ir šaukė keltis.

Lietuviškas buvo tik kaimas. Lietuvis inteligentas, norėdamas dirbti Lietuvoje, turėjo rinktis kunigo, gydytojo ar advokato profesiją. Kaimietis tik jų patarnavimų reikalavo ir juos lengvai suprato.

Kudirka, baigęs mediciną, gydytojo praktiką pradėjo Sakiuose. Savo satyrose jis juos vadina "Zydpile".

Pavadinimas taiklus. Gyventojų didelė dauguma buvo žydai (prekybininkai ir amatininkai). Lietuviai buvo tik darbininkai. Dar nepriklausomybės pradžioje miesto taryboje žydų atstovų buvo aštuoni, lietuvių keturi.

Lietuvio gydytojo Sakiai nenorėjo net įsileisti. Namų savininkai nenuomojo buto. Laikinai Kudirką priglaudė klebonas kun. Kalėda. Davė kambarį klebonijoje, o ligonius teko priiminėti klebonijos klėtyje.

Iš prigimties Kudirka buvo pirmaeilis žurnalistas, "sciens lyrae cita-raeque (nusimanąs apie literatūrą ir muziką). Citata iš jo raštų.

Puikiai valdė plunksną. Mėtė šūkius, rašė kandžias satyras. Jo eilėraštis "Lietuva, tėvyne..." tapo Lietuvos himnu. Ir gaida jo parašyta.

Po kurio laiko kun. Kalėda mirė. Ant karsto jo pavardė buvo užrašyta sulenkintai "Kolenda".

Prieina kaimo žmogus ir silebizuoja: "ko lenda". Kudirka, stovėdamas šalia, atsako: ką darys, kad kiša, tai lenda".
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai