Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 nr.
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas ............................................ 237
Lidija Šimkutė — Mano siela lyg džiūstanti druska (eil.) ...................................... 242
Algimantas Norvilas — Kalba ir tautinė sąmonė ................................................... 244
Ladas Tulaba — Bažnyčia: jos kilmė, esmė, veikla ............................................... 254
Antanas Girnius — Geodezija erdvės tyrime ......................................................... 263
Kornelijus Platelis — Kristus kaip šv. Jurgis (eil.) ................................................ 270
L. A. — Dr. Juozo Jakšto nekrologas ..................................................................... 272
Algirdas Landsbergis — Šventasis narvas    .......................................................... 273
Vincentas Liulevičius — Kai "Rūtos" žaliavo ir dygo "Tulpės" .......................... 277

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Antanas Dundzila — Pasaulio lietuvių centras Lemonte ....................................... 295
Antanas Juodvalkis — Lietuvių Fondas ir jo parama išeivijos kultūrinei veiklai  298
K. J. Ambrasas — Lituanistika Poznanės universitete (1919 - 1989) .................. 303
Antanas Baniūnas — Lietuvos dailininkų paroda Niujorke .................................. 306
Mūsų buityje ir tėvynėje ......................................................................................... 309

KNYGOS
Vytautas Dyvas — Daug laimės po daugelio nelaimių Alės Rūtos "Daigyne" .... 311
Marija Stankus - Saulaitė — Kralikausko skaudi apysaka "Vėlinės" ................. 313
Jonas Rūtenis — Knygos apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ............................ 315
J. Liepinis — Išdavystė: nauja knyga apie Hitlerio - Stalino paktą ...................... 318
Atsiųsta paminėti ...................................................................................................... 319
1989 metų turinys ..................................................................................................... 319
Skaityti daugiau...
 
SĄJŪDŽIO IŠPAŽINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
alt

Pastovėjus prie fasadinių, euforija išpuoštų Sąjūdžio triumfo arkų, laikas pažvelgti į šį lietuvių tautos fenomeną ir iš kiemo pusės. Tik iš ten galima pažinti ir atidengti Sąjūdį, suvokti jo reikšmę tautai.

Sąjūdį jau pažįstame, gyvename jo idėjomis, dedame į jį viltis. Si politinė, intelektualinė, kultūrinė bei dvasinė struktūra vis plačiau ir galingiau skleidžiasi žaibiškai besikeičiančiame mūsų gyvenime. Todėl įvairiai svarstoma ne tik apie jo ateitį, bet ir apie kilmę. Samprotavimų, išvadų apie tai apstu. Vieni tvirtina, kad Sąjūdis grynai politinis judėjimas, politinė jėga. Kitiems atrodo, kad Sąjūdis — ilgai slopintos, merdėjusios tautos saviraiškos staigus proveržis, užtvenkęs kelią atgal į visišką tautinę pražūtį. Dar kitiems Sąjūdis — nepaneigiamas "atgimimų cikliškumo pasireiškimas". Pagal pastarąjį požiūrį Sąjūdis — tautos gyvybinių resursų dar vienas raiškus išsiliejimas, ko dėka liovėmės "būti prievartiniu keliavimu atgal" nepriklausomos valstybės idealo gesimo, tautinės pražūties, dvasinės degradacijos kryptimis. Šitokios nuomonės aptaria Sąjūžio veiklą, bet ne jo kilmę. Būtina pabrėžti ir tai, kad Sąjūdžio suvokimui nepakanka priminti kad ir politinės situacijos Tarybų Sąjungoje foną, tarsi tik jis pagimdė
Skaityti daugiau...
 
MANO SIELA LYG DŽIŪSTANTI DRUSKA PDF Spausdinti El. paštas
alt
V. Ignas — Madona. Lino raižinys


Atėjom į žemę
kaip ženklai,
atnešantys žinią.

Išeisim kaip pasiuntiniai,
atlikę savo uždavinį.

Tavo ranka,
laikanti medinį samtį,
sustingo.
Kaip pasisemti?
Kaip atsigerti gaivinančio vandens?

Mano siela lyg džiūstantį druska,
išplauta jūros pakrantėje,
ieškanti išganymo smėlyje.

Neaprėpiama tuštuma
vynioja
nusidėjėlės mantą.
Skaityti daugiau...
 
KALBA IR TAUTINĖ SĄMONĖ PDF Spausdinti El. paštas
Istoriniu požiūriu kalbos ir tautybės santykio klausimas nėra labai senas. Jis atsirado 18-19-ojo šimtmečio sąvartoje, kada vokiečių romantizmo atstovų tarpe kilo susidomėjimas tautybės reiškiniu. Jau pačioje susidomėjimo pradžioje įsitikinta, kad tarp tautybės ir kalbos esama artimo ryšio. Manyta, kad net pats tautinės sąmonės atsiradimas yra artimai susijęs su kalbos apraiška.

Šioje studijoje pažvelgsime į kalbos ir tautinės sąmonės santykį dabartinių visuomeninių mokslų šviesoje. Tačiau, prieš pateikiant šį žvilgsnį, pirma trumpai aptarsime kai kurias kalbos ir tautybės santykio sampratas, iškilusias praeityje. Turint šias sampratas prieš akis, ir visuomeninių mokslų duomenys gali tapti reikšmingesni, o antra vertus, ir tas pačias sampratas vėliau bus galima kritiškai įvertinti tų pačių duomenų šviesoje.

Kai kurie požiūriai į kalbos ir tautybės santykį
Nors dažnai pripažįstama, kad tarp kalbos ir tautybės esama artimo ryšio, vis dėlto šio ryšio supratimas, kaip matysime, gali būti labai skirtingas. Cia pateiksime du kalbos ir tautybės santykio aiškinimus: vieną, kilusį vokiškojo romantizmo poveikyje, ir antrą, atsiradusį pastaruoju laikotarpiu, evoliucijos teorijos įtakoje.
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIA: JOS KILMĖ, ESMĖ, VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Bažnyčia yra Kristaus karalystė žemėje. Jis ją įsteigė. Jis jai vadovauja per savo vietininką, šv. Petro įpėdinį, Romos popiežių. Ji yra jo, bet skirta mums, kad mus vestų į išganymą.

Bažnyčia yra Kristaus įsteigta išganymo Bendrija (Mt 18,17). Jėzus pastatė ją, it rūmą, ant Petro ir apaštalų tvirto pamato (Mt 16,18; Ef 2,20). Ji yra Kristaus šeima (Mt 12,49s); jo tauta (Lk 1,17); jo vynuogynas Jon 15,1-8); jo kaimenė (Mt 26,31; Jon 10,1-16); jo sužadėtinė (Mt 9,14; 22,1-14; 25,10, Jon 3,28; Ef 5,25-30). Kristus ją įsteigė, kad ji būtų išgelbėjimo arka visiems, kurie tiki į jį (Jon 21,3ss.l5; Mt 24,37s) ir leidžiasi vedami išganymo keliu (Mt 18,17; Lk 16,10).

Kristus savo apaštalavimo eigoje pakartotinai kalbėjo apie savo karalystę. Apaštalai suprato, jog Mokytojas turėjo mintyje mesijaninę karalystę, kurios įsteigti buvo atėjęs. Zebediejaus žmona ir apaštalų Jokūbo ir Jono motina Salome viena proga išdrįso prašyti dieviškąjį Mokytoją, kad laiduotų jos sūnums pirmąsias vietas jo įsteigsimoje mesijaninėje karalystėje (Mt 20,21). Apaštalai vylėsi ir nekantriai laukė, kada Mokytojas įsteigs savo karalystę. Prieš įžengiant Jėzui į dangų, jie teiravosi ir klausė, ar jis jau dabar įsteigsiąs laukiamą mesijaninę karalystę (ApD 1,6). Jėzus, atsakydamas, priminė ir pabrėžė, jog turi visų pirma laukti nužengiančios šv. Dvasios; o, kai ji ant jų nužengs, tada jie galės pradėti skelbti Evangeliją, ir tuo pačiu kursis Bažnyčia; ji išsiplės ir pasieks visus žemės kraštus (ApD 1,7s). Visa pildėsi ir išsipildė, kaip Jėzus pranašiškai buvo nusakęs. Apaštalai, gavę šv. Dvasią, kuri nužengė ant jų Sekminių dieną, ėjo ir skelbė Evangeliją visuose kraštuose, kuriuos tik galėjo pasiekti (Mk 16,15), organizuodami tikinčiuosius į atskiras bendrijas. Šios tačiau jungėsi tarp savęs po viena aukščiausia Petro apaštalo vadovybe, kuriam Išganytojas buvo pažadėjęs (Mt 16,18) ir suteikęs primatą savo Bažnyčioje (Jon 21,15ss).
Skaityti daugiau...
 
GEODEZIJA ERDVĖS TYRIME PDF Spausdinti El. paštas
Įžanga
Užpernai sukako 300 metų nuo Newtono Principia pasirodymo ir 10 metų nuo raketų ištobulintojo Wernher von Braun mirties.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose erdvių tyrimas sulėtėjo, sekė nesėkmė po nesėkmės, iššaunant satelitus, nors visuomenės dėmesys erdvių tyrimui gerokai sumažėjo, tačiau erdvių tyrimas padėjo išvystyti mažus kompiuterius bei kitus elektronikos prietaisus, kuriais dabar visi naudojasi.

Raketos išneša satelitus į erdves. Vienas iš raketų pradininkų buvo lietuvis (eques lituanus) Kazimieras Simonavičius (1600-1651). Jo veikalas Artis Magnae Artilleriae pasirodė 1650 m., išverstas į daugelį kalbų. Jo aktualumą ir dabar rodo nauji vertimai bei laidos.

Tarp daugelio erdvėlaivių sistemų labai svarbios yra ryšių ir priežiūros sistemos. Ryšių sistemoje svarbią rolę turi specialios satelitų sekimo stotys. Tų stočių koordinatų nustatymas Pasaulinėje sistemoje priklauso geodezijai. Stočių koordinatos surandamos atsižvelgiant į žemės poliaus judėjimą, jos sukimąsi apie savo ašį; gravitacijos lauką, jos plokščių slinkimą bei siūbavimą (Earth tides) ir kt.
Skaityti daugiau...
 
KRISTUS KAIP ŠVENTAS JURGIS PDF Spausdinti El. paštas
altV. Maželio nuotr.

KORNELIJUS PLATELIS

Kornelijus Platelis yra Lietuvos jaunosios kartos poetas, išleidęs 3 eilėraščių knygas. Jis gyvena Druskininkuose. Kaip PEN klubo narys šį rudenį dalyvavo šios pasaulio rašytojų organizacijos suvažiavime Montrealyje ir Toronte. Iš Montrealio su kitais Lietuvos rašytojais lankėsi Bostone ir Niujorke ir literatūros vakaruose skaitė savo eilėraščius. Įdomus yra Kornelijaus Platelio pasisakymas apie poeziją trečiajame eilėraščių rinkinyje "Pinklės vėjui" — "Poezija kaip vėjas: nežinia iš kur kyla. nežinia, kur nueina. Ir nežinia, ką reiškia. Koks keistas, naivus dalykas — pinklės vėjui! Kiek klastos ir gudrumo jas sprendžiančio judesiuos!"

Ratnyčios bažnyčios šventoriuje — koplytėlė
Kalinių, tremtinių ir žuvusiųjų atminimui
Pašventinta 1989 metų birželio 14 dieną —
Beveik po pusamžio Nuo kankinystės pradžios.
Vienoje koplytėlės pusėje — Marija,
Laikanti ant kelių nuo kryžiaus nuimtą Jėzų,
Kitoje — nuo gatvės — Šventas Jurgis ant žirgo,
Duriantis į raudonus angies nasrus
Ir tartum saugantis ramų bažnyčios šventorių
Nuo permainingo pasaulio triukšmo ir sąmyšio.
Medinė misterija
Mažoj koplytėlės erdvėj bėgant metams
Pro žmonių akis geriasi j jų sielas, smelkias į papročius,
Plečiasi po apylinkes pasiekia Jaskonis, Naujasodį,
Latežerį, Neravus ir Švendubrę,
Plinta po Druskininkus.

Per šventą Jurgį
Gyvuliai poilsiauja tartum kurorte,
Murzini pašaliai nedrąsiai bando žaliuoti.
Žiemos slibinas, pervertas Saulės spindulio,
Kvapą išleidęs susmego į drėgną žemę.
Šventas Jurgis Žaliasis jau atšuoliuoja tarpumiškėm,
Stoja į kovą kaip Kristus su tamsybių valdovu
Ir nugali jį, ir išlaisvina Žemės sielą
Iš nebūties nagų...
Skaityti daugiau...
 
Dr. JUOZAS JAKŠTAS (1890.IX.9 - 1989.VII.31) PDF Spausdinti El. paštas
alt

Šįmet liepos 31 d. mus amžinai paliko žymus lietuvių mokslininkas - istorikas, nepaprastai kuklus bei nuoširdus žmogus, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius — dr. Juozas Jakštas. Jis mirė Clevelande.

Norint tinkamai apibūdinti velionio asmenį ir mokslinius darbus, reikia ilgesnio laiko ir specialisto istoriko žvilgsnio. Neabejoju, kad bus galima surasti asmenį, kuris Aiduose apibūdintų dr. Juozą Jakštą kaip mokslininką, patriotą ir tremtinį, mokėjusį kantriai bei ištvermingai pakelti emigracinius vargus bei nepriteklius. Šiuo metu galime jį pagerbti tiktai ribotu nekrologu.
Skaityti daugiau...
 
ŠVENTASIS NARVAS PDF Spausdinti El. paštas
IŠTRAUKA IŠ DVIEJŲ VEIKSMŲ PJESĖS

Šalyje, primenančioje Lietuvą, aštuntame dešimtmetyje, būrelis vaikų įžengia į sandėlį, kuriame valdžios ĮGALIOTINIS yra uždaręs kunigą SĖMENĄ. Kryžių, koplytstulpių, bažnytinių daiktų, religinių paveikslų, knygų jaukalas, primenantis apleistą kapinyną ar išsprogdintos bažnyčios vidų. SEMĖNAS, pusnuogis iki juosmens, miega priglaudęs galvą prie kryžiaus.

MERGAITĖ I
Kur mūsų Mišios?

BERNIUKAS II
Mišių nebus.

BERNIUKAS I
Vietoj kunigo, prie altoriaus stovi tyla.

MERGAITĖ II
Kur mūsų Mišios?

SEMĖNAS
Balsai? Ar pelių krebždėjimas senais mišiolais? O gal tai mano parapijonys skundžiasi, kad manęs nebus Mišioms? (Paliečia kryžių.) "Kryžiau, vienatine viltie". (Jis braukia ranka per kryžių. Jo ranka sustoja, veidas išsikreipia — jis įsidūrė pirštą. Ištraukia rakštį.) Kryžiaus atsakymas, kaip viduramžiuos? Tikrojo Kristaus kryžiaus gabalėlis?! Tada aš išganytas! (Apžiūri rakštį iš arčiau) Deja, deja, tai tiktai erškėtis. (Apsižvalgo.) Mano erškėtynas, mano erškėčių narvas. Mano žemiška buitis erškėčių narve. Ne, narvas — tai erškėčių vainikas ant Kristaus galvos! O aš, aš, žmogiška mintis, Kristaus žmogiška silpnybės akimirka jo erškėčiuotoj galvoj. (Įeina ekskunigas PETRAUSKAS, jo žmona OKSANA, prelatas RAGAITIS, jaunuolė LAIMA, ĮGALIOTINIS . Drauge su VAIKAIS, jie apsupa SEMĖNO "narvą".)
Skaityti daugiau...
 
KAI "RŪTOS" ŽALIAVO IR DYGO "TULPĖS" PDF Spausdinti El. paštas
Mokslus einančio lietuvių katalikiškojo jaunimo organizacijos XIX — XX amžių sandūroje ir ateitininkų sąjūdžio pradžia

3. Pasauliečių studentų organizacijos

XIX - XX a. sąvartoje nedaug Lietuvoje buvo gimnazijų, o lietuvių jose tebuvo tik dalis. Jas lankė lenkai ir sulenkėję lietuviai. Teisingai dr. J. Girnius sako: "Suprantama, lietuviams negausiai einant į mokslą, kuklus buvo skaičius tų, kurie baigdavo visas 8 klases. Pagal to meto lietuvių spaudos duomenis, 1911 m. lietuvių abiturientų tebuvo 29, nors kitais metais jau 65, o 1913 - 1914 m. m.— 68 (iš jų 14 gavo brandos atestatus ne Lietuvoj)" (DJG: 349). Tuo būdu "dar kuklesnis buvo skaičius tų, kurie baigdavo ir aukštąjį mokslą: 1912 m. jų priskaičiuota (be kunigų) 17, 1913 m. —31" (t. p.). Tad sambūriai, ypač studentų, negalėjo būti gausūs. Tuo labiau, kai pradėjo skirstytis į sroves.

a. Maskvos universiteto studentai apie 1870 metus susikūrė "Maskvos Lietuvių Studentų Draugiją". Į ją stojo patriotiškas jaunimas be pažiūrų skirtumo. Bet devynioliktojo amžiaus pabaigoje antire-ligininkų skaičius katalikams kėlė rūpestį. Kai išėjo 1910 m. sausio mėn. antireliginė "Aušrinė", reikėjo katalikams susiorganizuoti savąją draugiją ir išleisti savąjį laikraštį.

Atrodo organizacijos reikalas buvo labai gyvas, kad tų pačių (1910) metų rudenyje Pr. Dovydaitis ir El. Draugelis jau subūrė lietuvius studentus katalikus į "Rūtą". Ji atsirado abiejų iniciatorių pastangomis. Pradžioje jai priklausė tik septyni nariai. 1910 - 1911 metais draugijai pirmininkavo El. Draugelis. Susirinkimai buvo slapti ir įvykdavo pas kun. Emi-lijoną Paukštį (LE, XVII, 456; MK3: 105; EDAS: 58).

Tęsinys iš "Aidų' Nr. 3
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIETUVIŲ CENTRAS LEMONTE PDF Spausdinti El. paštas
alt

Mūsų išeivijos gyvenimas laikas nuo laiko sužiba didelės apimties reikšmingais žygiais, kurie liudija ne tik išskirtines pastangas, bet ir nekasdieninį projektų apimties matą. Įdomu, kad kai kurie iš šių darbų būna atliekami "tylokai" ir jų reikšmę pamatome atsisukę atgal — vėliau. Kitus darbus matome jų vykdymo eigoje. Taigi, pagal Dean Acheson atsiminimų knygos pavadinimą "Present at the Creation", sąmoningai dalyvaujame to kūrinio tvėrime.

Iliustracijai iš paskutinio dešimtmečio laimėjimų suminėsime du tokius pavyzdžius.

Štai prieš dešimt metų Vydūno Vardo Šalpos Fondas "be būgnų ir trimitų,, perspausdino A. Šapokos "Lietuvos istoriją". Tai buvo reikšmingas patarnavimas visuomenei. Daug tos istorijos egzempliorių į Lietuvą nukeliavo, ta knyga buvo kaip pavasario kregždė dabar Lietuvoje dideliu tiražu leidžiamai, išeivijos pinigais apmokėtai laidai. Pagalvokime, koks tai buvo iniciatorių įžvalgumas ir koks didelis patarnavimas ir Lietuvai, ir išeivijai!

Antras netolimos praeities pavyzdys yra Katedra Illinois Universitete. Čia buvo darbuojamasi kitaip, visai kitokios ir pinigų sumos buvo. Su viešai išgarsintais sprendimais, su plačia visuomenine akcija spaudoje bei tiesiog laiškais buvo surinkta, mūsų mastu, didelė pinigų suma Katedros fondui. Puiku! Tai buvo mūsų poreikius irgi toli pramatantis projektas!
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ FONDAS IR JO PARAMA IŠEIVIJOS KULTŪRINEI VEIKLAI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Fondo steigėju yra med. dr. Antanas Razma, dabartinis JAV LB Krašto valdybos pirmininkas. Jo iškeltą milijoninio fondo steigimo mintį stipriai parėmė kolegos gydytojai ir Pasaulio lietuvių gydytojų s-gos valdyba, tuo laiku pirmininkaujama dr. Gedimino Baluko. Iškelta milijoninio fondo idėja per porą metų išsikristalizavo ir pritarus JAV LB krašto valdybai, tuo laiku pirmininkaujamai pedagogo Stasio Barzduko, įgavo organizacine formą ir pradėjo veiklą. Oficiali Lietuvių Fondo įsteigimo data laikytina 1962 m. kovo 14 d., kai įstatai buvo įregistruoti Illinois valstijoje (State of Illinois), kaip pelno nesiekianti organizacija (certinkato Nr. 17755).

Per 27-is veiklos metus Lietuvių Fondas sukaupė daugiau 4 milijonų dolerių pagrindinio kapitalo, kurį suaukojo 6100 narių. Iš gautų pajamų paremta Lietuvių išeivijos švietimo, kultūros ir jaunimo veikla daugiau kaip dviem su puse milijono dol., paliekant pagrindinį kapitalą nepaliestą.

Lietuvių Fondo tarybos leistą kasmetinį pelną skirsto pelno skirstymo komisija, sudaryta iš Lietuvių Fondo tarybos skirtų trijų narių ir JAV LB krašto valdybos deleguotų trijų atstovų. Kiekviena šalis prie pagrindinių trijų pelno skirstymo komisijos narių numato ir po antrininką, kuris pavaduotų negalintį posėdyje dalyvauti narį. 1989 metų LF pelno skirstymo komisiją sudarė: Lietuvių Fondo tarybos skirti nariai — Povilas Kilius (pirm.), dr. Gediminas Balukas, adv. Daina Kojelytė ir antrininkas Mykolas Drunga ir JAV LB Krašto valdybos deleguoti atstovai — dr. Petras Kisielius (sekr.), dr. Robertas Vitas, Arvydas Tamulis ir antrininkė Aušra Liulevičienė. Taigi už LF pelno paskirstymą atsakomybe dalinasi lygiomis Lietuvių Fondo taryba ir JAV LB Krašto valdyba.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTIKA POZNANĖS UNIVERSITETE (1919 - 1989) PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių kalba, taip neseniai įgavusi juridinį pamatą Lietuvoje, net ir šiais tarptautinių sąmyšių, kataklizmų ir sustiprėjusių visuomeninių judėjimų laikais nenustojo reikšmės, nepasitraukia iš aktyvios susidomėjimo sferos, bet kartas nuo karto susilaukia deramo dėmesio ir daugelio mokslininkų simpatijos. Daugelio veiksnių pagimdytas yra ir naujasis Poznanės lituanistikos židinys, jau turįs keliasdešimt metų istoriją. Mat atskira disciplina lietuvių kalba šiame universitete, kuris šiemet (1989) gegužės 7 d. paminėjo savo įsikūrimo 70 metų jubiliejų, pradėta skaityti jau prieš 1919 m., kai čia oficialiai buvo įsteigta aukštoji mokykla. * Dvimečiuose mokslo kursuose Poznanėje lietuvių kalbą pradėjo skaityti dr. Juzefas Lengovskis (Jozef Lęgowski).1 Išsamesnės žinios apie patį lektorių ir skaitytosios disciplinos trukmę, programos apimtį tuo tarpu nežinomos. Tikra yra tai, kad anuomet susidomėjimas lietuvių kalba atsiradęs ryšium su Poznanės universiteto įkūrimu: būtent, minėtasis dr. J. Lengovskis, be kalbotyros įvado, pradėjęs skaityti lietuvių kalbos kursą.2

Platesnė lituanistinė veikla šiame mieste prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1957 m. buvo įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai nuo pat atsiradimo dienos ligi 1960 m. vadovavo prof. Janas Otrembskis (Jan Otrębski), kuriam šiemet (1989) gruodžio 8 d. sukanka šimtametis gimtadienio jubiliejus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS DAILININKŲ PARODA NIUJORKE (Rugsėjo 23 - 24 d.) PDF Spausdinti El. paštas
Praėjus jau ilgokam laikui nuo didžiulės Lietuvos menininkų parodos Kultūros Židinyje Niujorke, vertėtų pasidalinti mintimis tiek apie matytą ekspoziciją, sudarytą iš privačių kolekcijų, tiek apie lietuviškąją šiuolaikinę dailės mokyklą bendroje plotmėje.

Lietuviškoji dailė, kaip ir kultūra bendrai, nukentėjo dėl tų pačių priežasčių. Pokaryje į vakarus pasitraukė žymesni jos atstovai, o likusiai daliai ilgus dešimtmečius buvo primestas "socialistinio realizmo" formavimas. Po vadinamu novatoriškumu pretenduota į monumentalųjį tapybos elementą, vaizduojant "herojinę" darbo aplinką, neturinčią nieko bendro su tikrove, parodant tariamai paprastą tarybinį herojų pompastiškoje aplinkoje. Diktuojamoji tematika, pagyvinta "brandaus socializmo" atributika, atnešė į lietuvišką dailę naujus "nemeno" kūrinius, kurie, žinoma, įeis į kultūros istoriją kaip absurdiškose totalitarizmo sąlygose prievartauto menininko pataikavimas santvarkai ir jos kolaborantams. Ne visus, aišku, dailininkus tenkino nustatytos meno "dogmos". Išryškėjo vadinamas "rūstusis stilius", kurio atstovai Gudaitis, Gečas, Surgailis. A. Gudaičio kūryba ir pedagoginis tęstinumas įvedė originalų braižą, išvadavo Lietuvos dailę, užkrėtė naujovių ieškojimo aistra, įnešė naujas koncepcijas į meno sampratą. Politinės, ideologinės charakteristikos, dominavusios kuriant meną be sielos, užleido savo poziciją, praradusią kontaktą su tikrove.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Šeštasis Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas, surengtas šiais metais lapkričio 22 - 26 d. Čikagoje, savo pobūdžiu, programos svoriu bei įvairumu ir paskaitininkų gausa yra bene svarbiausias kultūrinis įvykis visoje emigracinio gyvenimo raidoje. Simpoziumo reikšmę ypač didina mokslo bei meno žmonių dalyvavimas iš ok. Lietuvos. Pasiryžusių atvykti buvo apie 100 asmenų — prelegentų. Simpoziumo leidinyje pateiktos visų dalyvių biografijos, nuotraukos ir paskaitų temos. Tai jau ne vienos išeivijos, bet visos tautos mokslinis bei kūrybinis pasirodymas, kurio visi seniai laukėme. Jeigu išeivija galėjo pakelti šitokią organiacinę ir finansinę naštą, tai ji dar labai stipri. Ypač verčia stebėtis energija organizacinio komiteto, kuriam vadovavo Leonas Maskaliūnas, ir programinio komiteto, kuriam vadovavo dr. Rimvydas Vaičaitis. Simpoziumo programa įglaudė griežtuosius mokslus, architektūrą, technologiją, humanitarinius ir socialinius mokslus, mediciną ir odontologiją, meną ir muziką, teisę ir komerciją. Taip pat veikė ir simpoziumo taryba, sudaryta iš šių organizacijų atstovų: Lituanistikos instituto, Pasaulio lietuvių gydytojų, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungų ir JAV Lietuvių bendruomenės. Jau prieš simpoziumą išleista stora 520 puslapių knyga, kurią suredagavo Ramojus Vaitys. Knygoje lietuvių ir anglų kalbom gausu informacinės medžiagos: programa, paskaitininkai, paskaitų temos ir 1.1. Simpoziumas vyko daugiausia Pasaulio lietuvių centro pastatuose Lemonte ir Jaunimo centre Čikagoje. Apie visa tai plačiau bus ateinančiame Aidų numeryje.
Skaityti daugiau...
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Kard. Vincentas Sladkevičius ir vyskupai — Vladas Michelevičius, Juozas Matulaitis, Juozas Žemaitis — spalio 11 d. vyko į Romą dalyvauti Europos vyskupų simpoziume, kurio pagrindinė tema buvo: Šiuolaikinės pažiūros į gyvenimą ir mirtį. Simpoziume buvo svarstoma ir priemonės, labiausiai tinkamos Europos evangelizacijai.

—    Lietuvos komunistų partijos pastangos atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos iki šiol nesusilaukė pritarimo. Priešingai, dienraščio New York Times lapkričio 27 d. pranešimu, partijos vadovybė griežtai pasmerkė Lietuvos komunistus, norinčius veikti nepriklausomai ir jų nesugebėjimą tautoje sustabdyti politinės nepriklausomybės siekimus. Lakričio mėnesį Lietuvos komunistų partijos vadovybė buvo pašaukta į Maskvą pasiaiškinti. Tačiau pagal to paties dienraščio korespondento Maskvoj pranešimą Sovietų Sąjunga sutiko Pabaltijo valstybėms nuo 1990 metų pradžios duoti didesnę laisvę tvarkant savo ekonomiją.

—    Religijos - filosofijos studijų savaitė surengta lapkričio 11 - 18 d. Lietuvoje — Marijampolėje, Vilniuje, Kaune. Rengėjai: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, Lietuvos filosofų draugijos religijos filosofijos klubas, Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija. Studijų savaitės pagrindinis tikslas — žadinti dvasinį atsinaujinimą, ir puoselėti glaudesnį ryšį su Europos kultūra. Tarp kitų planų svarstytas Katalikų Mokslo akademijos atkūrimas ir Teologijos - filosofijos fakultetas Kauno VD universitete.
Skaityti daugiau...
 
DAUG LAIMĖS PO DAUGELIO NELAIMIŲ ALĖS RŪTOS "DAIGYNE" PDF Spausdinti El. paštas
alt

Alė Rūta: DAIGYNAS. Išstumtųjų dalia—2. Romanas. Lietuviškos knygos klubas, 1987. Chicago: 576 psl.

Tankus žmonių daigynas
Alė Rūta, gailestinga autorė, netvarkingų savo knygos tipų nebaudžia. Jie beveik visi iššliaužia ledo paviršiumi į krantą, buvę įlūžę savo paikų poelgių eketėje. "Daigynas" yra įvairios kilmės lietuvių — JAV gimusių ir naujų imigrantų — margo gyvenimo pynė. Si pynė ištiesta didoko ūkio Michigan valstijoje fone. Ūkio vardas: Woodland, Girelė. Jis randasi tik dviejų valandų (automobiliu) atstume nuo Čikagos. Jo šeiminikai: dr. John Tep-Tepliušis, JAV gimęs lietuvis, ir jo žmona Lori, lenkų kilmės gydytojo duktė, iš tėvo paveldėjusi šį ūkį. Štai kaip jį aprašo autorė: "Platus ir tankus medžiais sodybos lopas, dar platesni laukai, miškeliai, krūmai. Į jų vidurį, tartum netyčia įkritęs tamsiai mėlynas ežeriukas, iš kurio nuvingiuoja upelė, lyg pelės uodega — iš tolo". Ūkis turi būti didelis, nes atneša pajamų žvėrelių kailiais, uogomis, gausiomis žuvimis, turi daug tankaus miško, kuriame pasiklystama, ir dar lieka pakankamai vietos kalėdinių eglaičių daigynui, duodančiam didoką pelną. Pastatai, atrodo, būsią pasenę.
Skaityti daugiau...
 
KRALIKAUSKO SKAUDI APYSAKA "VĖLINĖS" PDF Spausdinti El. paštas
Juozo Kralikausko 164 puslapių apysaka "Vėlinės" (autoriaus išleista Toronte 1988 metais; daugiau nepažymėta) dedikuota "nesuskaitomiems 1940 - 1953 pirma laiko po velėna karstuose ar kolektyvinėse duobėse be karstų". Sovietų ir nacių okupacijas ir jų baisias pasekmes autorius pristato istoriškai — t. y. datomis ir skaičiais — ir psichologiškai. Visos tautos įvykių fone išryškinami "trijų Budrių" likimai: Roko Konarskio, primenančio paukštį; Tomo Budrio, panašaus į liūtą; Andriaus Ciu-rinsko, it žuvis (28). Šie trys veikėjai idealizuoti ir neišvystyti, kadangi knygos rūpestis, atrodo, yra priminti neįsivaizduotiną tų laikų žiaurumą, jį pagrindžiant istoriniais duomenimis ir papildant suėmimų bei tardymų žmogų pažeminančiais ir galop patį žmogų ar jo dvasią sunaikinančiais kankinimo metodais. Antraeiliai veikėjai irgi idealizuoti: Saulius ir Agė Burkūnai, Snaigė Burkūnaitė, būsima Tomo žmona. Tardytojai ir kiti priešai, įskaitant istorines asmenybes, baisūs; jų tarpe yra ir lietuvių.

Vėlinės svarbios, nes tą vakarą Rokas suimamas,  Tomui ginantis ir pabėgant: "Gi uždegei dvi žvakeles kapinėse — tai sąmokslo ruošimas ir kontrrevoliucija" (95). Tomo atsiminimų srautas taip pat prasideda Vėlinių dieną po devynerių metų, jau Šiaurės Amerikoje, kurion jis ir Rokas patekę. Knyga, kursyvu atspausdinta pradžia ir pabaiga, yra pagrindiniųjų veikėjų prisiminimų ištraukų rinkinys. Tų prisiminimų sukrečiantį gilų skausmą autorius bando atskleisti ne vien žodžiu, bet ir tipografija: tai didžiosios raidės — "IŠVEŽTA MAMUTĖ IR KAJETONAS" (110), tai skyryba, pvz., psl. 84 ("— ... —"), tai žodžio suskiemenavimu, pvz., psl. 90 ("iš-si-va-duo-ja"). Kartais tos išraiškos priemonės susikomplikuoja, kaip,pvz., psl. 90, kur Rokas tardomas:
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS APIE MIKALOJŲ KONSTANTINĄ ČIURLIONĮ PDF Spausdinti El. paštas
Čiurlionis — ne istorija,
jis visą laiką — dabartis...

Prof. Vytautas Landsbergis Čiurlionio asmuo ir jo menas tebėra aktualus ir šiandien. 1984 metais negausią svetima kalba literatūrą apie Čiurlionį vertingu įnašu papildė knyga - albumas M. K. ČIURLIONIS, LITHUANIAN VISIONARY PAINTER; Aleksis Rannit, Yale university, Lithuanian Library Press, Inc. Chicago, IU. U.S.A.

1986 m. išėjo Alfred Erich Senn'o, John C. Bowlt'o, Danutės Staškevičius knyga: M. K. ČIURLIONIS: MUSIC OF THE SPHERES, New-tonville, MA. Oriental Research Partners.

Okupuotoje Lietuvoje literatūra apie M. K. Čiurlionį lietuvių kalba kur kas gausesnė. Štai tų veikalų sąrašas:
Skaityti daugiau...
 
IŠDAVYSTĖ: NAUJA KNYGA APIE HITLERIO - STALINO PAKTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Molotovo Ribbentropo pakto pen-kiasdešimtinių išvakarėse Amerikoje pasirodė dar viena knyga apie didįjį tarptautinį mūsų šimtmečio nusikaltimą — iš vokiečių kalbos išversta Wolfgango Leonhard'o "Išdavystė" ("Betrayal", St. Martin's Press, N.Y., 1989). Knygos autorius, vokiečių komunisto sūnus, savo vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleido Tarybų Sąjungoje, po karo persikėlė į Rytų Vokietiją ir 1949 metais perbėgo iš Rytų Berlyno į Vakarus. Šiandien jis laikomas vienu pagrindinių Tarybų Sąjungos ir komunizmo žinovų.

Leonhard gerai pažįsta Baltijos valstybių istoriją ir jų dabartinę padėtį. Įvadiniame skyrelyje jis rašo, kaip 1988 metais tikrasis Hitlerio - Stalino pakto ir jo slaptų protokolų pobūdis iškilo į dienos šviesą, pabrėžia faktą, kad tie dokumentai buvo pirmiausia išspausdinti estų ir lietuvių laikraščiuose. Ypač išsamiai aprašoma praėjusių metų rugpjūčio 23 d. masinė demonstracija Vilniaus Vingio parke, cituojamos ištraukos iš Vytauto Landsbergio, Justino Marcinkevičiaus, Gedimino Rudžio, Juozo Urbšio ir kitų kalbų, reiškiama viltis, kad paktas ir protokolai pagaliau bus išspausdinti visoje Tarybų Sąjungoje. Anot Leonhard'o, tai dviejų diktatorių sutartis, privedusi prie nepriklausomų valstybių okupacijos ir turėjusi lemiamos reikšmės Antrajam pasauliniam karui įžiebit.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alfonsas Andriuškevičius: GROŽIS IR MENAS LIETUVIŲ ESTETIKOJE 1918 - 1940. Išleido Lietuvos TSR Mokslų Akademija, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Mintis, Vilnius, 1989 m. 136 p. Štai jos apibūdinimas pačioje knygoje: "Leidinyje dėmesys sutelktas į idealistinę estetiką, mėginama išsamiau apžvelgti estetinės minties raidą Lietuvoje 1918 - 1940 metais. Bemaž visur monografijoje aptariamų autorių estetinėms pažiūroms būdinga, kad jų pateikiamos fundamentalinių estetinių kategorijų (grožio ir meno) sampratos yra atremtos į idealistinės būties, žmogaus koncepcijas".

POEZIJOS PAVASARIS, 1989 m. Redakcijos komisija: Aleksas Dabulskis, Vaidotas Daunys, Sigitas Geda (pirm.), Juozas Kalinauskas (sudarytojas), Vytautas Rubavičius, Saulius Žukas, dail. Saulius Valius. Išleido "Vaga". Vilnius. 1989 m. 352 p. Sutelkta 123 Lietuvos ir išeivijos poetai.

Iliustruota Danutės Jonkaitytės, Eduardo Juchnevičiaus, Prano Gailiaus ir Romo Viesulo grafikos darbų nuotraukomis.

Sigitas Geda: ŽALIO GINTARO VĖRINIAI. Eilių romanas. Iliustracijos dail. Petro Repšio. Išleido Vagos leidykla. Vilnius. 1988. 256 p. Pabaigoje taip apibūdinama ši knyga: "... tai savotiškas eilių romanas. Joje spausdinami kūriniai susidėsto į vientisą lyrinio herojaus paveikslą, kuris ieško savo ir savo tautos šaknų istorijoje, kultūroje, gamtoje. Individuali grafinė eilėraščio forma paryškina jo branduolį, apibendrintą mintį. Tęsiami ankstesni turinio ieškojimai, atsisakoma barokiškos metaforos, dainingojo lyrizmo. Ypač aktualūs istorinės ir kultūrinės atminties motyvai".
Skaityti daugiau...
 
1989 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus Leonardas — Išsiilgau tavęs, Šią naktį, Septyniasdešimt penktas pavasaris, Užkeiktieji miestai, Vaikystė, Skubėkime, Paskutinė daina 12
Jankus Jurgis — Ir pasiliko nenuverti 36
Landsbergis Algirdas — Šventasis narvas 272
Nazaraitė Edita — Aš noriu išvažiuot, Praeinu pro save, Viskas dar tik bus, Eilėraštis apie pamestą eilėraštį 106   
Platelis Kornelijus — Kristus kaip šv. Jurgis 270    
Radžius Aleksandras — Kai dienos ir naktys degė 88
Šimkutė Lidija — Mano siela lyg džiūstantį druska 242
Švabaitė Julija — Artojo krikštas, Austėja 182
Volertas Vytautas — senelis ir Kitty 118
Skaityti daugiau...
 
1989 METUS UŽSKLENDUS PDF Spausdinti El. paštas
Šiuo Aidų numeriu užsklendėme 1989-uosius darbo metus, kurie įglaudžia žurnalo leidimo, redagavimo ir gyvavimo ateityje rūpesčius. Tiesa, jų buvo daug, bet nemažiau buvo ir paguodos bei Įkvėpimo. Žvelgiant ] mūsų tautą, malonu buvo džiaugtis jos pastangomis kelyje] pilną nepriklausomybę. Kultūrinis gyvenimas ten kilo šuoliais, religijos bei spaudos laisvė ryškėjo, rezistencinė drąsa brendo. Visa tai jautė išeivija ir iš savo atgimusios tautos mokėsi ištvermės, sėmėsi stiprybės.

Atgimusios Lietuvos gaivinant dvelksmą pajuto ir Aidai. Praėjusiais metais iš laiškų ir susitikimų su ]vairių sluoksnių asmenimis paaiškėjo, kad Aidai tebėra reikalingi dabar ir reikalingi bus ateityje. Nors Lietuvoje našiai suklestėjo periodiniai leidiniai, Aidai savo pobūdžiu tebelaikomi originaliu žurnalu ir net būtinu atgimusios tautos kultūrinėje raidoje. Tai patyrė ir pats redaktorius iš susitikimų su Lietuvos šviesuomene savo lankymosi metu tėvynėje. Tai taip pat paliudija žmonių prašymai iš Lietuvos, kad giminės Amerikoje jiems užprenumeruotų Aidus.

Praėjusiais metais Aidai buvo laimingi ir kitais atžvilgiais. Dosnieji prenumeratoriai kaip galėdami juos rėmė garbės prenumerata, ]vairiomis aukomis, net šimtinėmis (paskutinais mėnesiais po 100 dol. aukojo: prof. dr. Alfredas Bammesberger, Gina Čapkauskienė, prel. Jonas Kučingis, Ignas Lapšys, Vincentas Liulevičius, Dalila Mackialienė, Vytautas Maželis, Zigmas Raulinaitis) Lietuvių Fondas jau kasmet mūsų žurnalui skiria po 1000 dol. Pasitaiko ir palikimų. Visiems labai nuoširdžiai dėkojame. Tačiau žymiausias praeitų metų laimėjimas yra suradimas naujo Aidų redaktoriaus, apie kur] bus painformuota kiek vėliau.

Dabar gi malonu linkėti žurnalo prenumeratoriams, bendradarbiams ir geradariams Viešpaties palaimos 1990 metais.

Redaktorius
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas
altalt
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai