| |
|
|
4 nr.
|
|
PASAULIO LIETUVIŲ CENTRAS LEMONTE |
 |
 |
 |
Mūsų išeivijos gyvenimas laikas nuo laiko sužiba didelės apimties reikšmingais žygiais, kurie liudija ne tik išskirtines pastangas, bet ir nekasdieninį projektų apimties matą. Įdomu, kad kai kurie iš šių darbų būna atliekami "tylokai" ir jų reikšmę pamatome atsisukę atgal — vėliau. Kitus darbus matome jų vykdymo eigoje. Taigi, pagal Dean Acheson atsiminimų knygos pavadinimą "Present at the Creation", sąmoningai dalyvaujame to kūrinio tvėrime.
Iliustracijai iš paskutinio dešimtmečio laimėjimų suminėsime du tokius pavyzdžius.
Štai prieš dešimt metų Vydūno Vardo Šalpos Fondas "be būgnų ir trimitų,, perspausdino A. Šapokos "Lietuvos istoriją". Tai buvo reikšmingas patarnavimas visuomenei. Daug tos istorijos egzempliorių į Lietuvą nukeliavo, ta knyga buvo kaip pavasario kregždė dabar Lietuvoje dideliu tiražu leidžiamai, išeivijos pinigais apmokėtai laidai. Pagalvokime, koks tai buvo iniciatorių įžvalgumas ir koks didelis patarnavimas ir Lietuvai, ir išeivijai!
Antras netolimos praeities pavyzdys yra Katedra Illinois Universitete. Čia buvo darbuojamasi kitaip, visai kitokios ir pinigų sumos buvo. Su viešai išgarsintais sprendimais, su plačia visuomenine akcija spaudoje bei tiesiog laiškais buvo surinkta, mūsų mastu, didelė pinigų suma Katedros fondui. Puiku! Tai buvo mūsų poreikius irgi toli pramatantis projektas!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŲ FONDAS IR JO PARAMA IŠEIVIJOS KULTŪRINEI VEIKLAI |
|
|
|
Lietuvių Fondo steigėju yra med. dr. Antanas Razma, dabartinis JAV LB Krašto valdybos pirmininkas. Jo iškeltą milijoninio fondo steigimo mintį stipriai parėmė kolegos gydytojai ir Pasaulio lietuvių gydytojų s-gos valdyba, tuo laiku pirmininkaujama dr. Gedimino Baluko. Iškelta milijoninio fondo idėja per porą metų išsikristalizavo ir pritarus JAV LB krašto valdybai, tuo laiku pirmininkaujamai pedagogo Stasio Barzduko, įgavo organizacine formą ir pradėjo veiklą. Oficiali Lietuvių Fondo įsteigimo data laikytina 1962 m. kovo 14 d., kai įstatai buvo įregistruoti Illinois valstijoje (State of Illinois), kaip pelno nesiekianti organizacija (certinkato Nr. 17755).
Per 27-is veiklos metus Lietuvių Fondas sukaupė daugiau 4 milijonų dolerių pagrindinio kapitalo, kurį suaukojo 6100 narių. Iš gautų pajamų paremta Lietuvių išeivijos švietimo, kultūros ir jaunimo veikla daugiau kaip dviem su puse milijono dol., paliekant pagrindinį kapitalą nepaliestą.
Lietuvių Fondo tarybos leistą kasmetinį pelną skirsto pelno skirstymo komisija, sudaryta iš Lietuvių Fondo tarybos skirtų trijų narių ir JAV LB krašto valdybos deleguotų trijų atstovų. Kiekviena šalis prie pagrindinių trijų pelno skirstymo komisijos narių numato ir po antrininką, kuris pavaduotų negalintį posėdyje dalyvauti narį. 1989 metų LF pelno skirstymo komisiją sudarė: Lietuvių Fondo tarybos skirti nariai — Povilas Kilius (pirm.), dr. Gediminas Balukas, adv. Daina Kojelytė ir antrininkas Mykolas Drunga ir JAV LB Krašto valdybos deleguoti atstovai — dr. Petras Kisielius (sekr.), dr. Robertas Vitas, Arvydas Tamulis ir antrininkė Aušra Liulevičienė. Taigi už LF pelno paskirstymą atsakomybe dalinasi lygiomis Lietuvių Fondo taryba ir JAV LB Krašto valdyba.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LITUANISTIKA POZNANĖS UNIVERSITETE (1919 - 1989) |
|
|
|
Lietuvių kalba, taip neseniai įgavusi juridinį pamatą Lietuvoje, net ir šiais tarptautinių sąmyšių, kataklizmų ir sustiprėjusių visuomeninių judėjimų laikais nenustojo reikšmės, nepasitraukia iš aktyvios susidomėjimo sferos, bet kartas nuo karto susilaukia deramo dėmesio ir daugelio mokslininkų simpatijos. Daugelio veiksnių pagimdytas yra ir naujasis Poznanės lituanistikos židinys, jau turįs keliasdešimt metų istoriją. Mat atskira disciplina lietuvių kalba šiame universitete, kuris šiemet (1989) gegužės 7 d. paminėjo savo įsikūrimo 70 metų jubiliejų, pradėta skaityti jau prieš 1919 m., kai čia oficialiai buvo įsteigta aukštoji mokykla. * Dvimečiuose mokslo kursuose Poznanėje lietuvių kalbą pradėjo skaityti dr. Juzefas Lengovskis (Jozef Lęgowski).1 Išsamesnės žinios apie patį lektorių ir skaitytosios disciplinos trukmę, programos apimtį tuo tarpu nežinomos. Tikra yra tai, kad anuomet susidomėjimas lietuvių kalba atsiradęs ryšium su Poznanės universiteto įkūrimu: būtent, minėtasis dr. J. Lengovskis, be kalbotyros įvado, pradėjęs skaityti lietuvių kalbos kursą.2
Platesnė lituanistinė veikla šiame mieste prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1957 m. buvo įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai nuo pat atsiradimo dienos ligi 1960 m. vadovavo prof. Janas Otrembskis (Jan Otrębski), kuriam šiemet (1989) gruodžio 8 d. sukanka šimtametis gimtadienio jubiliejus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVOS DAILININKŲ PARODA NIUJORKE (Rugsėjo 23 - 24 d.) |
|
|
|
Praėjus jau ilgokam laikui nuo didžiulės Lietuvos menininkų parodos Kultūros Židinyje Niujorke, vertėtų pasidalinti mintimis tiek apie matytą ekspoziciją, sudarytą iš privačių kolekcijų, tiek apie lietuviškąją šiuolaikinę dailės mokyklą bendroje plotmėje.
Lietuviškoji dailė, kaip ir kultūra bendrai, nukentėjo dėl tų pačių priežasčių. Pokaryje į vakarus pasitraukė žymesni jos atstovai, o likusiai daliai ilgus dešimtmečius buvo primestas "socialistinio realizmo" formavimas. Po vadinamu novatoriškumu pretenduota į monumentalųjį tapybos elementą, vaizduojant "herojinę" darbo aplinką, neturinčią nieko bendro su tikrove, parodant tariamai paprastą tarybinį herojų pompastiškoje aplinkoje. Diktuojamoji tematika, pagyvinta "brandaus socializmo" atributika, atnešė į lietuvišką dailę naujus "nemeno" kūrinius, kurie, žinoma, įeis į kultūros istoriją kaip absurdiškose totalitarizmo sąlygose prievartauto menininko pataikavimas santvarkai ir jos kolaborantams. Ne visus, aišku, dailininkus tenkino nustatytos meno "dogmos". Išryškėjo vadinamas "rūstusis stilius", kurio atstovai Gudaitis, Gečas, Surgailis. A. Gudaičio kūryba ir pedagoginis tęstinumas įvedė originalų braižą, išvadavo Lietuvos dailę, užkrėtė naujovių ieškojimo aistra, įnešė naujas koncepcijas į meno sampratą. Politinės, ideologinės charakteristikos, dominavusios kuriant meną be sielos, užleido savo poziciją, praradusią kontaktą su tikrove.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Šeštasis Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas, surengtas šiais metais lapkričio 22 - 26 d. Čikagoje, savo pobūdžiu, programos svoriu bei įvairumu ir paskaitininkų gausa yra bene svarbiausias kultūrinis įvykis visoje emigracinio gyvenimo raidoje. Simpoziumo reikšmę ypač didina mokslo bei meno žmonių dalyvavimas iš ok. Lietuvos. Pasiryžusių atvykti buvo apie 100 asmenų — prelegentų. Simpoziumo leidinyje pateiktos visų dalyvių biografijos, nuotraukos ir paskaitų temos. Tai jau ne vienos išeivijos, bet visos tautos mokslinis bei kūrybinis pasirodymas, kurio visi seniai laukėme. Jeigu išeivija galėjo pakelti šitokią organiacinę ir finansinę naštą, tai ji dar labai stipri. Ypač verčia stebėtis energija organizacinio komiteto, kuriam vadovavo Leonas Maskaliūnas, ir programinio komiteto, kuriam vadovavo dr. Rimvydas Vaičaitis. Simpoziumo programa įglaudė griežtuosius mokslus, architektūrą, technologiją, humanitarinius ir socialinius mokslus, mediciną ir odontologiją, meną ir muziką, teisę ir komerciją. Taip pat veikė ir simpoziumo taryba, sudaryta iš šių organizacijų atstovų: Lituanistikos instituto, Pasaulio lietuvių gydytojų, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungų ir JAV Lietuvių bendruomenės. Jau prieš simpoziumą išleista stora 520 puslapių knyga, kurią suredagavo Ramojus Vaitys. Knygoje lietuvių ir anglų kalbom gausu informacinės medžiagos: programa, paskaitininkai, paskaitų temos ir 1.1. Simpoziumas vyko daugiausia Pasaulio lietuvių centro pastatuose Lemonte ir Jaunimo centre Čikagoje. Apie visa tai plačiau bus ateinančiame Aidų numeryje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
