| |
|
|
4 nr.
|
— Kard. Vincentas Sladkevičius ir vyskupai — Vladas Michelevičius, Juozas Matulaitis, Juozas Žemaitis — spalio 11 d. vyko į Romą dalyvauti Europos vyskupų simpoziume, kurio pagrindinė tema buvo: Šiuolaikinės pažiūros į gyvenimą ir mirtį. Simpoziume buvo svarstoma ir priemonės, labiausiai tinkamos Europos evangelizacijai.
— Lietuvos komunistų partijos pastangos atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos iki šiol nesusilaukė pritarimo. Priešingai, dienraščio New York Times lapkričio 27 d. pranešimu, partijos vadovybė griežtai pasmerkė Lietuvos komunistus, norinčius veikti nepriklausomai ir jų nesugebėjimą tautoje sustabdyti politinės nepriklausomybės siekimus. Lakričio mėnesį Lietuvos komunistų partijos vadovybė buvo pašaukta į Maskvą pasiaiškinti. Tačiau pagal to paties dienraščio korespondento Maskvoj pranešimą Sovietų Sąjunga sutiko Pabaltijo valstybėms nuo 1990 metų pradžios duoti didesnę laisvę tvarkant savo ekonomiją.
— Religijos - filosofijos studijų savaitė surengta lapkričio 11 - 18 d. Lietuvoje — Marijampolėje, Vilniuje, Kaune. Rengėjai: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, Lietuvos filosofų draugijos religijos filosofijos klubas, Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija. Studijų savaitės pagrindinis tikslas — žadinti dvasinį atsinaujinimą, ir puoselėti glaudesnį ryšį su Europos kultūra. Tarp kitų planų svarstytas Katalikų Mokslo akademijos atkūrimas ir Teologijos - filosofijos fakultetas Kauno VD universitete.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DAUG LAIMĖS PO DAUGELIO NELAIMIŲ ALĖS RŪTOS "DAIGYNE" |
 |
 |
 |
Alė Rūta: DAIGYNAS. Išstumtųjų dalia—2. Romanas. Lietuviškos knygos klubas, 1987. Chicago: 576 psl.
Tankus žmonių daigynas
Alė Rūta, gailestinga autorė, netvarkingų savo knygos tipų nebaudžia. Jie beveik visi iššliaužia ledo paviršiumi į krantą, buvę įlūžę savo paikų poelgių eketėje. "Daigynas" yra įvairios kilmės lietuvių — JAV gimusių ir naujų imigrantų — margo gyvenimo pynė. Si pynė ištiesta didoko ūkio Michigan valstijoje fone. Ūkio vardas: Woodland, Girelė. Jis randasi tik dviejų valandų (automobiliu) atstume nuo Čikagos. Jo šeiminikai: dr. John Tep-Tepliušis, JAV gimęs lietuvis, ir jo žmona Lori, lenkų kilmės gydytojo duktė, iš tėvo paveldėjusi šį ūkį. Štai kaip jį aprašo autorė: "Platus ir tankus medžiais sodybos lopas, dar platesni laukai, miškeliai, krūmai. Į jų vidurį, tartum netyčia įkritęs tamsiai mėlynas ežeriukas, iš kurio nuvingiuoja upelė, lyg pelės uodega — iš tolo". Ūkis turi būti didelis, nes atneša pajamų žvėrelių kailiais, uogomis, gausiomis žuvimis, turi daug tankaus miško, kuriame pasiklystama, ir dar lieka pakankamai vietos kalėdinių eglaičių daigynui, duodančiam didoką pelną. Pastatai, atrodo, būsią pasenę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KRALIKAUSKO SKAUDI APYSAKA "VĖLINĖS" |
|
|
|
Juozo Kralikausko 164 puslapių apysaka "Vėlinės" (autoriaus išleista Toronte 1988 metais; daugiau nepažymėta) dedikuota "nesuskaitomiems 1940 - 1953 pirma laiko po velėna karstuose ar kolektyvinėse duobėse be karstų". Sovietų ir nacių okupacijas ir jų baisias pasekmes autorius pristato istoriškai — t. y. datomis ir skaičiais — ir psichologiškai. Visos tautos įvykių fone išryškinami "trijų Budrių" likimai: Roko Konarskio, primenančio paukštį; Tomo Budrio, panašaus į liūtą; Andriaus Ciu-rinsko, it žuvis (28). Šie trys veikėjai idealizuoti ir neišvystyti, kadangi knygos rūpestis, atrodo, yra priminti neįsivaizduotiną tų laikų žiaurumą, jį pagrindžiant istoriniais duomenimis ir papildant suėmimų bei tardymų žmogų pažeminančiais ir galop patį žmogų ar jo dvasią sunaikinančiais kankinimo metodais. Antraeiliai veikėjai irgi idealizuoti: Saulius ir Agė Burkūnai, Snaigė Burkūnaitė, būsima Tomo žmona. Tardytojai ir kiti priešai, įskaitant istorines asmenybes, baisūs; jų tarpe yra ir lietuvių.
Vėlinės svarbios, nes tą vakarą Rokas suimamas, Tomui ginantis ir pabėgant: "Gi uždegei dvi žvakeles kapinėse — tai sąmokslo ruošimas ir kontrrevoliucija" (95). Tomo atsiminimų srautas taip pat prasideda Vėlinių dieną po devynerių metų, jau Šiaurės Amerikoje, kurion jis ir Rokas patekę. Knyga, kursyvu atspausdinta pradžia ir pabaiga, yra pagrindiniųjų veikėjų prisiminimų ištraukų rinkinys. Tų prisiminimų sukrečiantį gilų skausmą autorius bando atskleisti ne vien žodžiu, bet ir tipografija: tai didžiosios raidės — "IŠVEŽTA MAMUTĖ IR KAJETONAS" (110), tai skyryba, pvz., psl. 84 ("— ... —"), tai žodžio suskiemenavimu, pvz., psl. 90 ("iš-si-va-duo-ja"). Kartais tos išraiškos priemonės susikomplikuoja, kaip,pvz., psl. 90, kur Rokas tardomas:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KNYGOS APIE MIKALOJŲ KONSTANTINĄ ČIURLIONĮ |
|
|
|
Čiurlionis — ne istorija,
jis visą laiką — dabartis...
Prof. Vytautas Landsbergis Čiurlionio asmuo ir jo menas tebėra aktualus ir šiandien. 1984 metais negausią svetima kalba literatūrą apie Čiurlionį vertingu įnašu papildė knyga - albumas M. K. ČIURLIONIS, LITHUANIAN VISIONARY PAINTER; Aleksis Rannit, Yale university, Lithuanian Library Press, Inc. Chicago, IU. U.S.A.
1986 m. išėjo Alfred Erich Senn'o, John C. Bowlt'o, Danutės Staškevičius knyga: M. K. ČIURLIONIS: MUSIC OF THE SPHERES, New-tonville, MA. Oriental Research Partners.
Okupuotoje Lietuvoje literatūra apie M. K. Čiurlionį lietuvių kalba kur kas gausesnė. Štai tų veikalų sąrašas:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠDAVYSTĖ: NAUJA KNYGA APIE HITLERIO - STALINO PAKTĄ |
|
|
|
Molotovo Ribbentropo pakto pen-kiasdešimtinių išvakarėse Amerikoje pasirodė dar viena knyga apie didįjį tarptautinį mūsų šimtmečio nusikaltimą — iš vokiečių kalbos išversta Wolfgango Leonhard'o "Išdavystė" ("Betrayal", St. Martin's Press, N.Y., 1989). Knygos autorius, vokiečių komunisto sūnus, savo vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleido Tarybų Sąjungoje, po karo persikėlė į Rytų Vokietiją ir 1949 metais perbėgo iš Rytų Berlyno į Vakarus. Šiandien jis laikomas vienu pagrindinių Tarybų Sąjungos ir komunizmo žinovų.
Leonhard gerai pažįsta Baltijos valstybių istoriją ir jų dabartinę padėtį. Įvadiniame skyrelyje jis rašo, kaip 1988 metais tikrasis Hitlerio - Stalino pakto ir jo slaptų protokolų pobūdis iškilo į dienos šviesą, pabrėžia faktą, kad tie dokumentai buvo pirmiausia išspausdinti estų ir lietuvių laikraščiuose. Ypač išsamiai aprašoma praėjusių metų rugpjūčio 23 d. masinė demonstracija Vilniaus Vingio parke, cituojamos ištraukos iš Vytauto Landsbergio, Justino Marcinkevičiaus, Gedimino Rudžio, Juozo Urbšio ir kitų kalbų, reiškiama viltis, kad paktas ir protokolai pagaliau bus išspausdinti visoje Tarybų Sąjungoje. Anot Leonhard'o, tai dviejų diktatorių sutartis, privedusi prie nepriklausomų valstybių okupacijos ir turėjusi lemiamos reikšmės Antrajam pasauliniam karui įžiebit.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
