Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris


ĮSPŪDŽIAI IŠ OKEANIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS P. ZUBAS   
Šiltos Pacifiko vandenyno salos baltąjį žmogų visada domino. Menkai ši pasaulio dalis pažįstama dėl didelių atstumų: Filipinus nuo Panamos skiria 10,000 mylių vandens plotas, kuris tik oriniam susisiekimui ištobulėjus pasidarė lengvai įveikiamas.

68 milijonų kv. mylių Pacifiko vandenynas dengia trečdalį žemės rutulio. Šitame plote išbarstyta dešimtys tūkstančių salų, kurių dalis, kaip Japonijos, Filipinų, Indonezijos ir Aleutų, priskiriamos Azijos ar Amerikos kontinentams. Tačiau ne mažiau kaip 10,000 salų, atokiau nuo šitų žemynų, sudaro Okeaniją. Šitam geografiniam vienetui priklauso ir Australija, N. Zelandijos bei N. Gvinėjos salos, kurias atmetus Okeanijos plotas sumažėja iki 50,000 kv. mylių su apie 1.5 milijono žmonių. Nedidelės salos ir sudaro "romantiškąją" Okeanijos dalį.

Salos išmėtytos grupėmis, daugiausia pietų vakarinėje vandenyno dalyj. Tik 4 grupės randasi šiaurinėj dalyj, iš kurių didžiausia yra Havajų grupė. Okeanijos gyventojai skirstomi į tris rasines grupes, kurių kiekviena skiriasi į dešimtis skirtingai kalbančių genčių. Didelėj N. Kaledonijos saloj kalbama 23 kalbom.
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA 1973 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
AMERIKOJE buvo toliau ieškoma patvarios atramos tarptautinio atlydžio politikai. Pasak buv. valstybės pasekretoriaus Katzenbacho, dar visai neseniai Jungtinių Valstybių užsienio politką apsprendusi Sovietų Sąjungos grėsmė JAV saugumui ir amerikiečių išpažįstamom pagrindinėm vertybėm. Todėl Jungtinių Valstybių politikai didelio poveikio turėję Pentagono sluoksniai ir visuomenės nuotaikos. Netgi prezidentai buvę tapę "visuomenės politinių aistrų belaisviais", ir jiem nebuvę įmanoma laisvai rinktis tarptautinės politikos ėjimų. Katzen-bachą pratęsdamas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas K. Rush paaiškina, kad šio meto tarptautinė politika esanti įžengusi į naują aplinką ("environment"), kuri esanti labai skirtinga nuo buvusios šeštame ir septintame dešimtmetyje. Aštuntojo dešimtmečio tarptautinė aplinka esanti painiai sujaukta ir teki, bet ir savitarpiškai angažuojanti. Ją apsprendžiantieji veiksniai esą komp-likuotumas, difuzija, kaita ir paradoksai. O jos esminės savybės esančios savitarpiškas prisitaikymas ir susilaikymas ("mutual accomodation and restraint"). Savo metu tarptautinius santykius dominavęs antagonizmas šioj naujoj tarptautinėj aplinkoj savo vietą užleidęs tapatingų interesų veiksniui. Naujosios tarptautinės aplinkos ligšioliniai vaisiai esą įtikinamai patrauklūs: JAV pasitraukimas iš Vietnamo, arabų-Izraelio problemų sprendimo perkėlimas iš karo fronto į diplomatų stalą, Chase Manhattan banko kontora Maskvoje, etc.
Skaityti daugiau...
 
Baltijos valstybės ilgamečio Amerikos diplomato PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas B. Laučka   
Šių metų pradžioje miręs amerikiečių žymus diplomatas Charles E. Bohlen pernai išleido savo memuarus Witness to History, 1929-1969 (W.W. Norton and Co., New York, 1973). Ši atsiminimų knyga domina ir mus.

Nors Charles E. Bohlen save vadina tik istorijos liudininku, tačiau jo atsiminimų knyga lengvai įtikina, kad kai kuriais atvejais jis buvo istorijos kūrėjas. Deja, be reikalo jis dažnai buvo tik liudininku. Tokia jau ne vieno diplomato dalia — tylėti, kai jo nesiklausiama, nors ir daromi labai svarbūs sprendimai, pasiremiant tik asmeniškais sumetimais, klaidinga intuicija, momento nuotaikų sūkuryje.
 Bohlenas, įstojęs Amerikos užsienio tarnybon 1929 m., praėjus dvejiems metams po to, kai jis baigė Harvardo universitetą, diplomatinėje karjeroje žingsnis po žingsnio kopė vis aukštyn. Svarbiausi jo, kaip ambasadoriaus užsienyje, postai buvo Manila, Paryžius ir Maskva. Iš diplomatinės tarnybos pasitraukė 1969 m., išeidamas pensijon.

Iš pat pirmų tarnybos dienų Bohlenas apsisprendė būti Sovietų srities žinovu, todėl dar anksti išmoko rusų kalbą, kurią jis lengvai ir laisvai vartojo. Puikiai jis valdė ir prancūzų kalbą nuo pat jaunystės dienų, todėl jam nereikėjo vertėjų, kai teko kalbėtis su de Gaulle ar Chruščiovu. . .
Skaityti daugiau...
 
PRŪSŲ AKMENS PAMINKLAI BARŠTYNE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Malijauskas   

Senojoje prūsų Bartos srityje, po II pasaulinio karo prie Lenkijos prijungto Barštyno (vok. Barten-steino, lenk. Bartoszyce) miesto skvere stovi grupė prūsų paminklų, kurią sudaro dvi akmens figūros ir akmens dubuo. Apie tuos paminklus pateikia šiek tiek žinių Lenkijoje išleista knyga "Bartoszyce". (R. Hry-ciuk, M. Petraszko: Bartoszyce, Wy-dawnictwo Pojezierze, Olsztyn, 1969).
Skaityti daugiau...
 
DOKUMENTAI LIETUVOS BYLAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė s. A. Girnius   
VLIKo rūpesčiu ir lėšomis išleistas prof. Bronio J. Kasi o redaguotas dokumentų rinkinys The USSR — German Aggression Against Lithuania (Robert Speller and Sons, Publishers, Inc., New York 1973. 543 psl., kaina 15 dol.).

Šioje stambioje knygoje pirmą kartą yra atliktas didelis ir svarbus darbas — surinkti visi pagrindiniai dokumentai, kurie rodo sąlygas ir įvykius, kaip Lietuva prarado nepriklausomybę ir buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungą.
Dokumentų atranka atspindi Kaslo mokslinį paruošimą — tarptautinės teisės mokslus: kaip teisininkas jis gina Lietuvos bylą — imasi įrodyti, kad Lietuva turi teisę būti nepriklausoma. Iš pradžių jis dokumentuoja, kad iki 1939 m. Lietuvos santykiai su sovietais buvo geri.

Tik tais metais Sovietų Sąjunga slaptai susitarė su Vokietija ir 1940 m. be jokios provokacijos užgrobė Lietuvą. Pagal visą eilę įvairių sutarčių ir tarptautinių pareiškimų, kuriuos Kasias pateikia knygos paskutiniame skyriuje, šitoks Sovietų Sąjungos elgesys yra teisiškai nusikalstamas. Todėl kiti kraštai neturėtų pripažinti Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai