| |
|
|
3 kovas
|
|
KULTŪROS ŽIDINYS NEW YORKE |
 |
 |
 |
|
Parašė Alg. Š.
|
Šių metų vasario 10 New Yorke įvyko naujųjų Kultūros Židinio pastatų pašventinimas. Brooklyno dio-cezijos vyskupas Francis Mugavero atliko pašventinimo apeigas, o vysk. V. Brizgys pasakė pamokslą bei su kitais kunigais koncelebravo iškilmingas mišias. Dedikacijos aktą perskaitė pranciškonų provincijolas T.Jurgis Gailiušis, OFM, o sveikinimo kalbas pasakė Lietuvos gen. konsulas A. Simutis, VLIKo pirm. K. Valiūnas, JAV LB pirm. J. Gaila ir kiti lietuviškų organizacijų atstovai. Brooklyno vienuolyno viršininkas ir židinio statvbos vedėjas T. Paulius Baltakis, OFM, pagerbė įžymiuosius statybos rėmėjus. Meninę programą atliko solistai Gina Čapkauskienė ir Kazys Yakutis, akompanuojant Sauliui Cibui.
Kultūros Židinys New Yorke. Nuotr. A. Norvilos
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Periodiniai leidiniai: AKIRAČIAI, 1974. Nr. 1 (mokslininkų simpoziumo kritiškas vertinimas, A. Blažio str. apie tautų santykius sovietuose); LIETUVIS ŽURNALISTAS, 1974 sausis, Nr. 4 (10), 32 psl., red. V. Kasniūnas; LIETUVIŲ' DIENOS, 1974, Nr. 1 ir 2; MOTERIS, L973, Nr. 6 (M. Slavėnienės str. apie M. Vaitkų); MŪSŲ ŽINIOS, 1974, Nr. I, 2, 3 ir 4 (jėzuitų dvisavaitinis gausiai iliustruotas leidinys, dokumentuojantis Chicagos Jaunimo Centre vykstančius renginius ir aplamai informuojantis apie Chicagos lietuvių kultūrinę veiklą);
SĖJA, 1973, Nr. 3 ir 4 (per metus keturis kartus pasirodantis leidinys, numeriai po 72 psl., redaguoja L. Šmulkštys, talkinamas Z. Dailidkos, K. Karvelio ir V. Sruogienės; trumpais straipsniais pasisakoma aktualiaisiais visuomeniniais klausimais liaudininkų žvilgiu; Nr. 4 Pr. Čepėno str. paminima Kražių įvykių 80 metų sukaktis); ŠALTINIS, 1974 vasaris, Nr. 1.
Jaunimo leidiniai: LIEPSNA, Montrea-lio lituanistinės mokyklos laikraštėlis, išleistas 1974.11.16 data, 25 psl., red. Kr. Mališkaitė; PASAULIO LIETUVIŲ
JAUNIMAS, 1973, Nr. 5, didelio formato* 32 psl., užpildyti įvairiopa informacija iš jaunimo gyvenimo.
LAS VIOLACIONES DE LOS DE-RECHOS HUMANOS EN LITUANIA OCCUPADA POR LOS SOVIETICOS. UN INFORME DOCUMENTAL DEL ANO 1972. Medellin (Kolumbijoj) 1973. 81 psl. Šį leidinį ispanų kalba apie žmogaus teisių pažeidimus sovietų pavergtoj Lietuvoj išleido JAV LB, prisidėjus Kolumbijos LB, tarpininkaujant kun. M. Tamošiūnui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PAPRASTOS POETINIO ŽODŽIO IŠPAŽINĖJAS |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Vladas Šlaitas: Pro Vyšnių Sodą.
Eilėraščiai. Išleido Ateitis. 1973 m. 68 p. Aplanką piešė D. Stončiūtė.
Turime aštuntą Vlado Šlaito lyrikos knygą. Pirmas rinkinys "Žmogiškosios psalmės" dienos šviesą išvydo 1949 metais. Paskui prabėgo lygiai dešimt metų, ligi pasirodė antras jo rinkinys "Ant saulėgrąžos vamzdžio". Nuo tada Vladas Šlaitas savo skaitytojus lanko ištikimais protarpiais. Su Kaziu Bradūnu jis bene bus pats dažniausias lietuviškosios poezijos svečias.
Vladas Šlaitas atsiskleidė jau pirmoje knygoje savo būdingiausiais bruožais ir juos išsaugojo ligi dabartinio veikalo. Viena iš įdomiausių savybių yra paprasčiausias, kone prozinis kalbėjimas, jeigu žiūrėti iš paviršiaus. Čia ir yra poeto paslaptis ir menas, kad tartum kasdieninį žodį jis apgaubia lyrikos dvasia, tikru poezijos kvėpavimu. Vienas raktas į tokį meną yra tasai, kad Vladas Šlaitas nenori pasišokėti aukščiau savo jėgų. Jis kalba skaitytojui iš širdies, ką savo sieloje jaučia, negalvodamas tai išgražinti ar pertempti stygą, kad ji retoriškiau skambėtų. Autorius išsiverčia su mažiausia poetinių priemonių doza. Skaitydamas jo lyrikos posmus, kartais pajunti, kad štai atėjo tavo senų dienų draugas ir dabar, jau rudens prieblandoje, išsipasakoja — apie savo gyvenimą, meilę, tėvynę, savo lietuviškąją Jeruzalę — Ukmergės miestą. Protarpiais jis klausia pats savęs: "Kas yra mano gyvenimas?" (25 p.). Duoda ir atsakymą: "Aš manau, tai turėtų būti nežemiška meilė". Arba kitas klausimas: "Kas yra laikas?" Poeto atsakymas čia yra ilgėlesnis:
Nuovargis mano senstančio kūno ląstelėse yra laikas,
nuovargis mano kraujuje yra laikas
ir bičiulystė su rudens popiečio snauduliu yra laikas.
Kūdikystėje
laikas man buvo svetimas ir nepažįstamas;
laikas galėjo būti ir laikas galėjo nebūti.
Tačiau dabar, mano rudenio saulėje,
visos įdubusios miesto gatvės man primena laiką . . . (64 p.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAI |
|
|
|
|
Parašė Ona Penkauskaitė
|
|
Vokiečių Wilhelm Fink leidykla išleido antologiją 'Litauische Lyrik" (Muenchen, 1972, 308 psl.). Eilėraščius parinko ir išvertė Lucia Bal-dauf. Visi eilėraščiai duodami dviem kalbomis: lietuvių ir vokiečių. Mokantieji abi kalbas gali tuoj pat palyginti orginalą su vertimu. Rinkinys nemažas — poezijos tekstai apima 286 psl. Taigi, yra apie 140 eilėraščių. Atrodytų, kad tiek eilėraščių galėtų apimti visus mūsų reikšmingesnius poetus. Deja, taip nėra. Eilėraščių parinkimas labai asmeniškas ir laiko, ir skonio atžvilgiu. Atrodo, kad vertėja pasirinko tik tuos autorius ir tuos eilėraščius, kurie labiau atitiko jos skonį, nesistengdama duoti kaip galima pil-nesnio lietuvių poezijos vaizdo. Iš panaudotos literatūros sąrašo matyti, kad vertėja nesekė mūsų poezijos raidos, nes nepamini daugelio reikšmingiausių išeivijos poetų. Panaudoja tik tris čia išleistus rinkinius, tuo tarpu jų susidarytų kelios dešimtys. Išeivijos poezijai skirta vos 25 eilėraščiai. Čia rasim Aistį (vertėja jį dar tebevadina J. Kuosa-Aleksandriškiu), Brazdžionį, Radauską, Bradūną, Jasmantą ir Andriekų. Iš jų tik du paskutiniai išleido savo rinkinius jau užsienyje. Visai neminimi A. Nyka-Niliūnas, H. Nagys. J. Kėkštas, A. Mackus, V. Šlaitas. Liūne Sutema ir kt., kurie su savo pirmaisiais rinkiniais pasirodė tik po karo, bet ryškiausiai atstovavo naujai poetų kartai. Jų neminint, atrodo, kad lietuvių poezija svetur labai sumenko, tuo tarpu tie neminėtieji atėjo į poeziją su nauja pasaulėjauta ir nauju žvilgiu į gyvenimą. Okupuotosios Lietuvos poetams duota 35 eilėraščiai, bet ir čia pasirinkimas atsitiktinis. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Kulbokas
|
Paskutinė Juozo Švaisto novelių knyga pavadinta "Karnavalo aikštėje" (išleido Nida Londone 1973, 284 psl.).
Gilesnių problemų nekeldamas, su lengva ironija, šmaikščiais sakiniais Švaistas vaizduoja daugiausia lietuvišką pasaulį. Dvi novelės dar iš Lietuvos buities: "Ragana iš Žeberk-štynės" ir "Saulėtos sutemos". Pirmojoj dar Žemaitės naudota tema: nelaimingai nutekėjusios kaimietės tragedija. Bet Emilija ne "Marčios" Katrė. Graži ir kupina energijos, ji spiauja į žmonių kalbas (ją kaimie-čia ragana laiko), patraukia kietu senoviškų tėvų jaunesnįjį sūnų Balį. kuris kentėjęs kietą ranką, pagaliau šernu pasišiaušia prieš tėvą dėl Emilijos. Prieš Emilijos žavesį neatsispiria ir vyresnysis brolis, kurs parvažiavęs atostogų, pasišauja Balio reikalų tvarkyti ir . . . pats ją veda. jos senam vyrui po neaiškios nelaimės miške mirus. Bene bus tai stipriausia novelė. Ilgiau kaimo nemačiusio miestiečio įspūdžiai, stiprūs ir gyvi charakteriai (tolerantas senasis klebonas, valdingas tėvas, įta-ringa ir nuolat besiskundžianti motina, despotiškus varžtus sutraukąs jaunuolis ir "ragana" Emilija (lietuviškai raganai čia duoti nauji greičiau laumės bruožai), — visi jie žėri sava ugnimi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
