Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1975 m. 3 kovas
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
P. Rabikauskas — Teisė ir medicina Vilniaus Akademijoje ............................. 97
A. Radžius — Eilėraščiai ................................................................................... 113
K. Skrupskelis — Tiesos samprata James'o pragmatizme ............................. 115
VI. Juodeika — Engelsas atsisakė revoliucijos ............................................... 122
Z. Kuchowicz — Barbora, grožiu ir meile triumfuojanti (vertė J. Kėkštas) ... 125
P. Melnikas — Vaškinė lėlė (beletristika) ....................................................... 128

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
A. L. — "Visų" dienraštis, bet — kokių? ....................................................... 131
A. Girnius — Prof. gen. Stasys Dirmantas ...................................
................... 132
Alaušius — Jaunimo kongresiniame rate ........................................
................ 134
A. Bammesberger — Prof. Erich Hofmann ..................................................... 135

KNYGOS
VI. Kulbokas — Kultūros žmonių galerija Ylos studijoje ............................... 138
J. Grinius — Mindaugas A. Kairio dramų trilogijoj ........................................ 140
A. Girnius — Naują Lietuvos žemėlapį pasitinkant ........................................ 143
Mirga G. — Grincevičiaus "Vyskupo katinas" .............................................. 144
Viršelio 1 psl. — Michelangelo (1475-1564): Tvano scenos fragmentas, vaizduojantis vyro ir žmonos gelbėjimąsi, iš freskų Siksto koplyčioj Vatikane; 4 psl. — Jadv. Paukštienė: Natiurmortas (pastelė, 1974)
Skaityti daugiau...
 
TEISĖ IR MEDICINA VILNIAUS AKADEMIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RABIKAUSKAS PAULIUS   
(Iš lig šiol nenaudotų šaltinių)

i. Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų

Karalius Steponas Batoras savo privilegijoje, kuria Vilniaus jėzuitų kolegiją pakėlė į akademiją ir jai suteikė universiteto teises (1579 balandžio 1), įsakmiai pabrėžė, kad naujajame universitete "iš visų mokslo dalykų, būtent iš teologijos, metafizikos, fizikos ir logikos, išskyrus teisių ir medicinos mokslus (mano praretinta — P.R.), būtų teikiami bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai,, ir juos gavusieji "turėtų tas pačias teises bei pirmenybes, kokias turi gavusieji tuos pačius mokslo laipsnius kituose mūsų karalystės universitetuose ir kolegijose, o ypač Krokuvos universitete".1 Palyginę šią jau galutinę steigiamam universitetui duotą privilegiją su kitu panašiu, prieš 8 mėnesius (1578 liepos 7) Lvove pasirašytu karaliaus dokumentu, kuris tačiau, neturėdamas Lietuvos kanclerio antspaudo, liko juridiškai negaliojančiu, matome, kad ir tenai pabrėžtas toks pat teisės ir medicinos mokslų išskyrimas: "Vilniaus kolegijoje nei iš medicinos, nei iš civilinės teisės, bet iš laisvųjų menų, filosofijos ir teologijos būtų teikiami moksliniai laipsniai".2

Kiti žodžiai, bet lygiai tas pat dalykas: teisė (1578 dokumente: civilinė teisė) ir medicina Vilniaus universitete nebus dėstoma.

Skaityti daugiau...
 
A. Radžius — Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RADŽIUS ALEKSANDRAS   
FRAGMENTAS IŠ "SEPTYNIŲ KALAVIJŲ"
                                                                      
Neapykantos gimdyti sūnūs
niekad neregėjo žemės,                      
dukterys nesimeldė mėnuliui.
Sugrįžo jie namo, —                  
o, kaip veidai pasenę,
rankos jų nešvarios,
jų žemė nešvari.                       
                                                        
Kodėl nesiprausiat                    
kančios tyros šaltiny?                     
Kodėl nesimazgojate skausmu?
Nešaltas jo vanduo,              
šviesa jame gyvena,                      
naujagimiai žvaigždynai              
supasi bangoj.                      
*                                        
Skaityti daugiau...
 
Tiesos samprata James'o pragmatizme PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SKRUPSKELIS KĘSTUTIS   
Dr. Kęstutis Skrupskelis, filosofijos profesorius University of South Carolina, Columbia, S.C., yra vienas iš redaktorių kritinės William James raštų laidos, kurią organizuoja American Council of Learned Societies ir leidžia Harvardo universiteto leidykla. Pirmas tomas pasirodys 1975 metų pavasarį. Tikimasi išleisti iš viso penkiolika tomų.

Pragmatizmo kūrėjams istorija yra iškrėtus gana nemalonų pokštą — visai iškreipė šio žodžio prasmę. Jie iškėlė kovos vėliavas už dvasinį žmogaus turtingumą bei platumą, tačiau žmonių atmintyje jie pasiliko, tur būt, neišskiriamai susieti su skurdžiu biznierišku gobšumu. Marksistinė dogma, dažnai kartojama ir dabartinėje Lietuvoje, juos laiko stambiųjų biznesmanų ideologais, o pagal mus, jie tebuvę tipingi amerikiečiai, kurie už pinigą paaukoja visus principus. Argi ne pats William James yra pasakęs, kad reikia atsižvelgti į piniginę idėjų vertę? O jeigu to argumento neužtenka, ką gi išreiškiame žodžiu "pragmatistas"? Kasdieninėje kalboje pragmatistas — tai praktiškas žmogus, kuris visur pralenda, visur randa būdą pasipelnyti.
Skaityti daugiau...
 
Jadvyga Paukštienė - akvarelė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paukštienė Jadvyga   
Eglė žalčių karalienė (akvarelė 1974)













Skaityti daugiau...
 
ENGELSAS ATSISAKĖ REVOLIUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUODEIKA VLADAS   
Markso ekonominė teorija neapima visos istorinės dinamikos, kuri dėl savo sudėtingumo negali būti įsprausta į bet kokią suprastintą schemą. Dėl to ir socializmas, kuris atrodo toks paprastas, aiškus ir numatantis ateities ūkinę plėtotę, nesudaro užbaigtos ekonominės bei socialinės sistemos, bet reikalingas nuolatinio ugdymo. O numatyti būsimąjį ekonominį vystymąsį ir Markso talentui buvo per daug. Savo knygoj apie kapitalizmą ir žemės ūkį jis prisipažino: "Ateities uždanga nepermatoma. Mūsų dabarties saulė apšviečia tik dabartį, mesdama netiesioginį spindulį į praeitį. Mes veltui kreipiame savo žvilgsnį i horizontą, už kurio užeina mūsų besileidžianti saulė, uždegdama ten naują aušrą ateinančiai nežinomai dienai".

Skaityti daugiau...
 
Barbora, grožiu ir meile triumfuojanti PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUCHOWICZ ZBIGNIEW   
* Šiuo vardu įdomų istorinį essay randame neseniai Lenkijoje pasirodžiusioje knygoje — Zbigniew Kuchowicz, Wizerunki niepospolitych nietviast staropolskich, Wydawnictwo Lodzkie, 1974. Spausdiname šio essay užsklandą.

(...)
Skaityti daugiau...
 
VAŠKINĖ LĖLĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MELNIKAS PETRAS   
Viengungiui daktarui Vembriui grįžus iš ekskursijos Meksikon, keistos nuotaikos ateina. Pinasi mintys ir žodžiai. Sėdint sode iš matomų medžių kamienų, iš "medžio" ir "dienos" susiklijuoja 'mediena". Gerai, kad jis jau negalvoja daugiau apie dangų ir pragarą. Jis nori tai užmiršti ir dabartinėj stadijoj galvoja apie trapesnius jaunystės dalykus, gyvenimą. Sode jų vaizdai, rodos jam, ateina, atplaukia iš kažkur, bet vėl, kaip kažkokios spyruoklės laikomi ir tempiami atgal, dingsta ir pasirodo kiti. Stengdamasis jų nepaleisti, sodo reginį iškeisdamas vaizduote, vieną reginį lėtai įsileidžia ir, kai jis visas ateina, gulėdamas ant lounge kėdės, stengiasi jį ilgai, kuo ilgiau išlaikyti, bet jam nevisuomet pasiseka.

Skaityti daugiau...
 
'VISŲ" DIENRAŠTIS, BET — KOKIŲ? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. L.   
Nuo vasario 15 "Naujienos" pasiskelbė "visų lietuvių laikraštis už tautos laisvę". Tos dienos vedamasis dėsto, kad ir anksčiau "Naujienos" buvo "mūsų griežtos kovos su okupantu kovos fronto kone oficiozu", o naujas titulas tai tik "paryškino dar ir įsakmiu žodžiu". Užtikrinama, kad "Naujienos nesileis į beprasmius ginčus" ir baigiama himno žodžiais: "Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi!".

Tas virtimas "visų" dienraščiu tautos laisvės kovai būtų gražus dalykas, jei jis būtų tikras. Deja, ir toliau "Naujienos" perdėm savotiškai "visus" jungia.

Pavergtosios tėvynės laisvė visiems rūpi. Bet "Naujienoms" šis rūpestis jau seniai sutapo su kova prieš Lietuvių Bendruomenę. Diena iš dienos ji niekinama ir tiesiog šmeižiama. Todėl džiaugiamasi ir jos skaldymu. Visą laiką jai prikišamas vaikų siuntimas į pionierių stovyklas, nors nė karto ten jų nesiuntė. LB kaltinama ir dėl studentų siuntimo į "politrukų" kursus, nors kas vyko Vilniun į lituanistinius kursus, vyko patys apsisprendę. JAV LB Švietimo taryba kaltinama prokomunistinių vadovėlių leidimu, nors tai nėra besąžinis šmeižtas. Tyčiojamasi iš LB jungimosi į Lietuvos laisvinimo darbą, kad "Philadelphijos politikierių" tikslas tėra "suruošti piknikų Kongreso koridoriuose, ten būti politiniais klounais . . . pasivaikščioti State departamento koridoriais bei palangėmis" (1974.XI.19).

Skaityti daugiau...
 
Prof. gen. Stasys Dirmantas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Girnius Aantanas   
Šių metų sausio 26 Chicagoj mirė generolas profesorius Stasys Dirmantas, sulaukęs 87 metų amžiaus. Buvo gimęs Raseiniuose 1887 lapkričio 2. Vidurinį mokslą ėjo Lietuvoj, vėliau Varšuvoj, 1909 baigė Vilniaus realinę gimnaziją. Aukštąjį mokslą baigė Maskvos Matavimo institute 1914, gaudamas geodezijos inžinieriaus diplomą.

Vos pradėjęs darbą Tomsko technologijos institute, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę artilerijos karininku. Ligi 1916 jam teko dalyvauti kovose su vokiečiais Rytprūsiuose, Gardino, Baltstogės, Lomžos rajonuose. Vėliau, pozicinio karo laikotarpiu, dirbo kaip inžinierius — tiesė kelius, stiprino pozicijas Vilniaus krašte, Lenkijoj ir pagaliau Rumunijoj iki 1917 rudens. Buvo apdovanotas dviem Šv. Onos ir dviem Šv. Stanislovo kryžiais su kardais.

1918 grįžo į Lietuvą. Aukštosios geodezijos vykdymas, kuriai Dirmantas buvo pasiruošęs, besikuriančiai Lietuvai pradžioje buvo per didelė prabanga. Todėl nenuostabu, kad jis, kaip ir kiti geodezijos specialistai, ėmėsi pedagoginio, administracinio ir kitokio darbo ne savo srityse. Pvz., inž. L. Gimbutas parašė mūsų naujakuriams svarbią knygą "Žemės ūkio statyba", o prof. S. Kolupaila upėmis nuplaukė nuo geodezijos.
Skaityti daugiau...
 
Prof. Erich Hofmann PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bammesberger ALFRED   
Šio straipsnio autorius dr. Alfred Bammesberger gimė 1938 m. Muenche-ne. Ten pat baigė filologijos studijas daktaro laipsniu 1965 m. ir pradėjo rašyti habilitacinį darbą pas prof. W. Wissmanną. Šiam pastarajam kitais metais (1966) mirus, persikėlė į Freiburgo universitetą, kur dirbo asistentu lyginamosios kalbotyros katedroje. 1970 m. gavo habilitaciją už darbą apie lietuvių kalbos žodžių darybos tyrinėjimą. Tas darbas paskelbtas 1973 m.: Abstraktbildun-gen in den baltischen Sprachen. Nuo 1973 m. profesoriauja Freiburgo universiteto anglistikos skyriuje. Lietuvių kalbos mokytis pradėjo Muencheno universitete pas L. Baldaufienę - Jurgutytę.

Šių metų kovo 4 savo 80-tąjį gimtadienį švenčia prof. Erich Hofmann, gimęs Mulhausene, Tiuringijoj. Jo išorinės biografinės datos atitinka tuos tarpsnius, kuriuos paprastai pereina profesorius, dirbantis bendrojoj ir indoeuropiečių kalbotyroj. 1926 m. jis buvo pakviestas docentu Gottingeno universitetan, vėliau dirbo Marburge a. L. ir Mūnstery-je. Antrojo pasaulinio karo metu profesoriavo Prahoj. Pokario metai jam buvo ypač sunkūs, nes bėgdamas iš Čekoslovakijos neteko žmonos ir dviejų vaikų. 1950 m. iis perėmė bendrosios ir indoeuropiečių kalbotyros katedrą Kielio universitete, kuriame ir dirbo, kol pasitraukė į emeritūrą.

Skaityti daugiau...
 
Jaunimo kongresiniame rate PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Pereitų metų jaunimo veiklos apžvalga
Jaunimo klausimas vis įstrigęs į tą patį ratą: po kruopščios ruošos suvažiuojama į kongresą su didelėmis viltimis, po kongreso pavargus reikia "poilsio", o tada vėl prasideda ruošimasis būsimam kongresui. Šių metų (1975) pabaigoj vyks Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresas, bet jau praeitais metais pradėta jam ruoštis, ypač P. Amerikoje — ten bus suvažiuojama.

1972 m. vykęs Pasaulio lietuvių jaunimo II kongresas įsteigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, kurios tikslą taikliai išreiškė tų pačių metų Š. Amerikos jaunimo suvažiavimo šūkis: "prikelti miegantį milžiną" — mūsų jaunimą. Tačiau įsmigusį "milžiną" sunku išbudinti. Tai parodė jau ir tai, kad kai reikėjo patvirtinti PLJS pirmininko kun. A. Saulaičio sudarytąją valdybą, teikėsi pasisakyti tik mažiau kaip pusė kongreso atstovų. Šiaip ar taip, jei ne visuose, tai bent daugumoj kraštų formaliai jau suorganizuotos atitinkamos jaunimo sąjungos. Tačiau jų veiklą išjudinti sunkiai sekasi, ypač JAV, kur daugiausia yra jaunimo.
Skaityti daugiau...
 
Apie J.Paukštienę, laiškas, atsiųsta paminėti... PDF Spausdinti El. paštas
Jadvyga Paukštienė, kurios kūrinių nuotraukomis iliustruotas šis numeris, dailės studijas baigė Kauno meno mokykloj ir vėliau gilino Paryžiaus Academie de Beaux Arts. Dar Kauno meno mokyklos mokinė 1937 m. Paryžiaus pasaulinėj parodoj laimėjo aukso medalį už kilimo projektą. Dalyvavo bendrose parodose Lietuvoj, Vokietijoj ir, apsigyvenusi Chicagoj, JAV. Individualių parodų yra surengusi keliolika, pernai — New Yorke ir Los Angeles. Taip pat dalyvauja ir amerikiečių dailės parodose, rengia jiems ir individualių parodų. Pereitą mėnesį buvo išsta-čiusi savo dailės darbus Chicagos Presbyterian - St. Lukes Hospital galerijoj. Jos kūryba yra išaugusi iš vėlyvojo impresionizmo mokyklos, bet ilgainiui yra įgijusi ir abstraktinio ekspresionizmo elementų. Didelio darbštumo dailininkė, savo kūrybos kelyje nesustingstanti, vis ieškanti naujų galimybių, bet drauge išsauganti savo individualumą. V. Vizgirdos žodžiais (LE XXII, 179), ji "surado individualų braižą, kuris teikia jos kūriniams dramatinės jėgos ir daug ekspresyvios išraiškos. Gilių, sodrių, skambių varsų gama palenkta vidinei paveikslų nuotaikai išreikšti".


Laiškas redakcijai
Tikrai įdomu skaityti kun. dr. L. Andriekaus "Aidų" istorijos apžvalgą ir žurnalo steigėjo dr. V. J. Bieliausko atsiminimus. Belieka laukti, kad savo jubiliejinį žodį tartų ilgamečiai Aidų" redaktoriai K. Bradūnas ir Vaičiulaitis.

Skaityti daugiau...
 
Kultūros žmonių galerija Ylos studijoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kulbokas Vladas   
STASYS YLA: Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje (nuo Mažvydo ligi Skvirecko). Lietuviškos knygos klubas, Chicago, 1973. 345 psl., 6 dol.
Didžiųjų žmonių gyvenimas aprašinėjamas nuo senovės. Jau graikų Plutarchas (46 - 120 po Kr.) aprašė 27 dvejetus graikų ir romėnų vyrų, domėdamasis ypač psichologine bei etine asmenybės puse, parodydamas tiek jų didžias dorybes, tiek ydas, paakindamas vienomis sekti, antrųjų vengti. Jam rūpėjo ne vien tų žmonių siaura biografija, o jų siekimų bei darbo istorinė prasmė. Mūsų laikams artimesnis Thomas Carlyle (1795 - 1887) parašė knygą "Apie herojus, herojų garbinimą ir heroizmą istorijoje,, (1841). Jo essays garsūs poetišku vaizdingumu, plačia erudicija, gera įžvalga žmogaus kentėjimo ir entuziazmo. Carlyle savo galingu stiliumi, magnetine mintimi kiekvienam nuoširdžiai kalba apie didžius žygius ir ieško savo herojuose dažnai paslėpto kilnumo. Apskritai studijų apie didžiuosius žmones tikslas — pažinti tuos, kurių veikla ir moralinė asmenybės įtaka guli tautos būdo formavimosi bei jos kultūros istorijos pagrinduose. Iš jų, lyg iš gyvųjų versmių, plūdo ir tebeplūsta tautos dvasios jėgos.

Skaityti daugiau...
 
MINDAUGAS A. KAIRIO DRAMŲ TRILOGIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Grinius J.   
ANATOLIJUS KAIRYS, Karūna, istorinė trilogija — poema. "Dialogo" leidinys, Chicago, 1974. 318 psl., $6.50.
Laimingas turėtų jaustis karalius Mindaugas, jeigu jo tautiečių dėmesys jam dar turi kokios nors reikšmės, nes nė vienas kitas Lietuvos valdovas nėra susilaukęs iš mūsų rašytojų tiek kūrinių, kiek anas pirmasis sujungtos Lietuvos viešpats. Juk dviem atvejais prie jo buvo stabtelėjęs Vincas Krėvė ("Šarūne" 1911 m. ir "Mindaugo mirtyje" 1935 m.), daugiausia Mindaugu bei jo epocha tremty domėjosi Juozas Kralikaus-kas, parašydamas keturis romanus ("Titnago ugnį" 1962 m., "Mindaugo nužudymą" 1964 m., "Vaišvilką" 1971 m. ir "Tautvilą" 1973 m.), iš okupuotos Lietuvos atsiliepė Justinas Marcinkevičius "Mindaugo" dramine poema (1968 m.) ir pagaliau pernai apie pirmąjį Lietuvos karalių bei jo epochą stambią triloginę poemą, vardu "Karūna", paskelbė Anatolijus Kairys. Jei turėsime galvoje, kad šis pastarasis kūrinys yra trigubas, t. y. sujungia tris dramines poemas, su nustebimu turėsime konstatuoti, kad per 12 metų apie Mindaugą bei jo epochą buvo paskelbti 5 romanai ir 4 dramos. Kuris tat kitas Lietuvos senovės tarpas yra buvęs lietuvių rašytojų taip "ariamas ir akėjamas", kaip mindauginis?

Skaityti daugiau...
 
NAUJĄ LIETUVOS ŽEMĖLAPI PASITINKANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Girnius Antanas   
Lietuvių Bendruomenės Švietimo taryba 1973 m. data išleido kartografo pik. Juozo Andriaus sudarytą Lietuvos žemėlapį 117 x 145 cm. Mastelis apie 1 : 380,000. Reljefas pavaizduotas spalvomis ir atskirų vietovių aukščiais. Kongreso Biblio tekos nr. G 7050 1973. A5. Taip maždaug šį žemėlapį aprašo "American Congress on Surveying and Mapping" išskirtinų (distincrive) paskutiniųjų žemėlapių skyriuje. Taip tą žemėlapį sutiko žemėlapių srities specialistai — svetimieji ACSM Bulletin, November 1974, No. 47, p. 42).

Kitaip sutiko šį žemėlapį Algirdas Gustaitis ""Dirvoje" 1975.1.3 straipsniu "Netinkamas Lietuvos žemėlapis", "Naujienose" 1.20 — straipsniu "Bendruomenė išleido netinkamą Lietuvos žemėlapį", "Nepriklausomoje Lietuvoje" 1.22, 1.29 ir 11.5 straipsniu "Netinkamas žemėlapis. Žemėlapis, nusikalstan-tis lietuvių tautai".

Skaityti daugiau...
 
Grincevičiaus "Vyskupo katinas" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mirga G.   
Česlovo Grincevičiaus naujoji knyga "Vyskupo katinas" (Chicago, 1972), išleista JAV LB Švietimo Tarybos, yra didelio formato 37 puslapių, kietų viršelių, trijų apsakymėlių rinkinėlis. Apsakymai įdomūs, pamokantys.

Pirmas apsakymas tinka ypač tiems vaikams, kurie neseniai yra įsigiję sesutę vietoj laukto broliuko, ar atvirkščiai, ir nėra ypatingai tuo patenkinti. Antras apsakymas skirtas tiems, kurie neseniai pirmąkart priėjo išpažinties. Pavaizduojamas berniukas, kuris su baime laukia savo pirmos išpažinties, bet pagaliau supranta, kad gal ta baimė nepagrįsta. Trečiasis dalykas — tai pasaka apie katino ir gaidžio susikirtimą Žygimanto Augusto laikais. Šis kūrinėlis yra labiausiai pagaunantis jauno skaitytojo vaizduotę.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai