Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1975 m. 4 balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Rubšys — Šviesa iš Kumrano .............................................................. 145
Vl. Šlaitas — Eilėraščiai ............................................................................ 158
B. Ciplijauskaitė — Skirtingi balsai, senos temos šių dienų poezijoje .... 159
A. Gustaitis — Kultūrinė vakaronė (feljetonas) ....................................... 165
M. Nasvytis — Requiem Picasso ir Lipchitz'ui ........................................ 169
J. Maritain — Grožis ir modernioji tapyba (vertė P. Gaučys) ................. 175

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Žlt. — Dviprasmiška detente .................................................................... 180
K. Nenortas — Amžiną atilsį prof. I. Končiui .......................................... 182
V. P. Zubas — Miesto ateitis praeities perspektyvoje ........................... 184

KNYGOS
J. Girnius — Atsiminimai apie Balį Sruogą ............................................. 188
Vl. Kulbokas — V. Alanto "Šventaragis" ............................................... 189

Viršelio 1 psl. — G. Rouault: "Mes turime mirti" (iš ciklo "Miserere"); 4 psl. _ M. Chagall: Aš ir kaimas (1911)
Skaityti daugiau...
 
ŠVIESA IŠ KUMRANO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   

Kun. A. L. Rubšys, baigęs Šv. Rašto studijas Bibliniame institute, nuo 1959 profesoriauja New Yorko Manhattan College ir drauge nuo 1971 dėsto S. Testamentą New Yorko Šv. Juozapo kunigų seminarijoj.

Tik retas archeologinis atradimas šiame šimtmetyje sužadino smalsumą ir vaizduotę daugiau negu Negyvosios jūros ritinių atradimai. Dar tik ketvirtis šimtmečio nuo vadinamųjų Negyvosios jūros ritinių1 užtikimo, o raštijos apie juos nebeįmanoma aprėpti. Rašyta išmintingai, remiantis ir paisant faktų;2 rašyta ir kvailai, ieškant sensacijų ir pasikliaujant vaizduote.3 Pats laikas ir mums Negyvosios jūros ritiniais bei jų svarba Šventraščiui ir pačiai krikščionybei susidomėti. Tikriausiai būsime girdėję apie aną Kumrano esenų raštiją, atrastą 11 olų, wadi4 Kumranas apylinkėse, palei Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakraštį. Tačiau šie rankraščiai yra tik dalis to, kas nuo 1947 metų atrasta ir vadinama Negyvosios jūros ritiniais. Sena raštija atrasta ir platesnėje Kumrano apylinkėje, nuo wadi ed-Daliyeh uolėtų šlaitų, apie 13 km į šiaurę nuo Jericho, iki Masados griuvėsių, apie 25 km į pietus, ir nuo Jordano Plyšio į vakarus Judėjos dykumoje iki pat Nissanos Negevo dykumoje.5 Sąrašas tų rankraščių, kurie jau paskelbti spaudoje, buvo neperseniai paruoštas James A. Sanders straipsnyje, išspausdintame Journal o f Jetvish Studies.6 Atradimų vietovės (nuo šiaurės į pietus) yra šios: Wadi ed-Daliyeh, Khirbet7 Kumrano apylinkė, Khirbet Mird. Wadi Murabba'at, trejetos upių, — Hever, Seelim, Mišmar, — slėniuose, Masada, Nissanos papirusai, aplamai kalbant, nėra rikiuojami su Negyvosios jūros ritiniais,8 tačiau jie turi būti minimi kartu, nes priklauso prie nuostabą keliančių mūsų laikų atradimų Palestinoje.9
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
BE TAVĘS

1
Tavęs daugiau nebėr.
Tačiau ruduo
yra paskendęs meilės chrizantemose.
Tik upeliūkščio tolimas čiurlenimas
kartoja man,
kad jau nebėr
daugiau tavęs.
Tiktai vandens
ramus čiurlenimas paliko tavo vietoje.

2.
Dabar kiekvienas skersgatvis paženklintas
geltonu antspaudu.
Virš miesto
geltono aukso blizgesys.
Tai saulė.
Ir tykiai krenta rudenio pasaulyje
pirmieji buvusių svajonių lapai.
A. Gudaičio eskizas
Skaityti daugiau...
 
Skirtingi balsai, senos temos šių dienų poezijoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ   
A. Nykos-Niliūno Praradimo simfonijos galėtu būti laikomos simboliu beveik visai lietuvių kalba rašytai poezijai po II pasaulinio karo. Jų pagrindinė tema "prarastas rojus,, įvairiose plotmėse tiesiogiai ar netiesiogiai įsiskverbia į paskutiniųjų trisdešimties metų kūrybą. Akivaizdžiausia jos apraiška, neretai nuvedanti į trafaretinį, banalų kartojimą: tremties godų porinimas, "patriotiškų" jausmų tvirtinimas, graudinimasis dėl prarastos pilnos vilčių praeities. Pačių jauniausiųjų pasąmonėje gyvas taip pat kalbos suvargimo grėsmės pajutimas. Žvelgiant į Lietuvoje pasilikusius, ten pasirodančiose knygose galima išskaityti prarastos išraiškos laisvės motyvą, neišsipildžiusios ateities gailesį. Gi ten, kur jis nepasirodo, kur išsijuosusiai garbinami nauji "pasiekimai", beveik būtų galima kalbėti apie pagrindinių vertybių praradimą. Kiekviena karta turi savo žymes. Jos ypatingai ryškiai iškyla, kai bandoma sugretinti kūrybą šiapus ir anapus. Pagrindinės temos ir šiandien tebėra tos pačios: tėviškė, meilė, žmogaus buitis laiko tėkmėje ir pas kai kuriuos poetus — Dievo ir santykio su juo klausimas. Įvairumo tenka ieškoti kiekvieno autoriaus skirtingame išgyvenime ir jo perdavime.
Skaityti daugiau...
 
Kultūrinė vakaronė (feljetonas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Gustaitis   

Kaip žinote, visuotinai yra tvirtinama, kad pakeliauti po pasaulį žmogui yra labai sveika. Ir iš tikrųjų, keliaujant ir visą laiką žiūrint į greitkelių tolį, gerokai prasiplečia dvasios akys, o sustojus — didėja patyrimas, nes kiekvienoje vietoje vis kiti draugai, kiti valgiai ir gėrimai, kitokie patalai ir visai kitoks atsisveikinimas negu susitikimas. Sakoma, kad nenaudinga yra tiktai povestuvinė kelionė, nes joje išsamiai pažįsti savo jaunąją žmoną tada, kai jau nebėra kelio atgal. Bet čia pat mokslas mus dar paguodžia, kad bekeliaudamas gali pagreitinti ir savo tautinę evoliuciją, nes, išjojęs tarpvalstybinio čigono juodbėriu, gali grįžti namo gimtoio kaimo avinu . . .
Skaityti daugiau...
 
Reguiem Picasso ir Lipchitz'ui . . . PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MINDAUGAS NASVYTIS   
Dr. M. Nasvytis dėstė meno istoriją Clevelando valstybiniame un-te (anksčiau Fenn kolegijoje) nuo 1964, nuo praeitų metų rudens profesoriauja University of South Carolina, Co-lumbia, S.C.


Prieš dvejus metus pasaulis neteko dviejų didžiųjų regimosios dailės atstovų — Picasso ir Lip-chitz'o Picasso, neabejotinai iškiliausias šio šimtmečio dailininkas, paliko ne tik milžinišką įnašą į tapybą, bet taip pat į skulptūrą, grafiką, scenos dekoravimą, keramiką ir net literatūrą. Lipchitz'o įnašas, nors kiek ir kuklesnis, yra taip pat labai svarbus šio šimtmečio skulptūrai.

1.
Picasso buvo gimęs 1881 spalio 25 Malagoje, Ispanijoje. Jo tėvas, Jozė Ruiz Blasco, kilimo iš šiaurinės Ispanijos, turėjo baskų kraujo, o motina buvo malagietė. Jaunasis Pablo, pagal ispanų paprotį, leidžiantį pasirinkti tėvo ar motinos pavardę, iš pradžių savo paveikslus pasirašinėjo "Pablo Ruiz", vėliau "P. Ruiz Picasso", o nuo 1901 m. tik "Picasso" vardu. 1891 m. tėvai persikėlė į Cor-runą, vėliau, Pablo sulaukus penkiolikos metų, į Barceloną, kur jo tėvas profesoriavo meno akademijoje. Jaunasis Pablo gabumus piešti parodė dar šeimai tebesant Corunnoje, kur jis mokėsi vietinėje meno mokykloje. Atvykus šeimai į Barceloną, į-stojamuosius egzaminus akademijon Pablo išlaikė per beveik neįtikėtinai trumpą laiką, o vėliau panašų "rekordą" pakartojo ir Madride. Tačiau nei Madridas, nei Barceloną, kuri tuo metu buvo Ispanijos pažangiosios kultūros centras, jaunojo dailininko nepatenkino, ir jis 1900 m., draugų skatinamas, išvyko į Paryžių. Kelerius metus Picasso praleido, nuolatos važinėdamas tarp Paryžiaus ir Barcelonos, ir tik 1904 m. pastoviai apsigyveno Paryžiuje.
Skaityti daugiau...
 
GROŽIS IR MODERNIOJI TAPYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JACQUES MARITAIN   
Veikalo Creative Intuition in Art and Poetry (1953) Šeštojo skyrelio "Beauty and Modern Painting" (p. 209-228) sutrumpintas vertimas. Šis veikalas tai J. Maritaino skaitytos paskaitos Washingtono Nacionalinėj dailės galerijoj (The A. W. Mellon Lectures in the Arts, National Gallery of Art, Washing-ton, D.C.).

1. Dailininkai, lygiai kaip ir rašytojai, turi kęsti tą vidinį suskilimą, kurio simptomai sudarė XIX amžiaus ypatingą bruožą, ir būti apgaudinėjami mito, kuris menininką laiko herojumi. Ta-i, manau, mažesniu mastu už poetus ir rašytojus, nes dailininkams sunkiau linkti į dvasinį ego (aš) garbinimą dėl to, kad .jie norom nenorom yra pririšti prie regimosios medžiagos ir kūninės egzistencijos — prie gamtos. Kaip tik šis faktas sudaro moderniajai tapybai didelių sunkumų jos kūrybinėje raidoje. Pareiga regimuosius daiktus perkurti kūrybinio asmeniškumo išraiška sukelia neišvengiamų trūkumų ir atsitiktinių nepasisekimų, pareikalauja daugelio aukų.

Pirmoji auka yra žmogaus figūra. Moderniojo 10 nepajėgumas kurti grožį kitaip, kaip tik ogaus figūros grožio kaina, yra neraminantis simptomas. Jeigu yra tiesa, kad žmogaus kūnas yra gražiausias kūrinys gamtoje, kad žmogaus veidas yra natūraliai šventas kaip regimasis ženklas, per kurį šviečia nemirtingoji siela, — tai minėtasis daugiau ar mažiau visų didžiųjų dabarties tapytojų nesugebėjimas negali būti laikomas menku trūkumu. Be abejo, tai buvo neišvengiama: kadangi žmogaus figūroje natūralaus grožio vidiniai reikalavimai pasiekia aukščiausią integracijos laipsnį, tai ypatingai ir sunku jos regimąsias formas perkurti be deformavimo. Ar kada pavyks nugalėti i sunkenybę? Kol ji nenugalėta, t.y., kol kalbamasis perkūrimas netapo, kaip pas El Greco, žmogaus išorės pakeitimu į kažką daugiau kaip žmogiška, tol moderniškoji tapyba turi visas priemones išreikšti dvasiškumui, išskyrus pačią normaliausią.

Kalbėjau apie didžiuosius dabarties tapytojus. Aplamai visi nepajėgia žmogaus kitaip vaizduoti, kaip nuskurdindami ar sužalodami jo formą, arba žmogaus nuvertinimu, arba jo subrutalinimu, arba jo iškraipymu.
Skaityti daugiau...
 
DVIPRASMIŠKA DETENTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Žlt.   

Viršuje: JAV viceprezidentas Gerald R. Ford 1974 vasario 11 priima JAV LB krašto valdybos narių delegaciją (iš kairės: A. W. Novasitis, R. Česonis, A. Gureckas, viceprezidentas Ford, A. Mačiulaitytė-Zerr ir A. Gečys; nuotrauką darė valdybos pirm. J. Gaila). Apačioje: JAV prezidentas Gerald R. Ford 1975 vasario 27 priima baltų delegaciją (iš kairės kongres-manas E. J. Derwinski, ALTos pirm. dr. K. Bobelis, vicepirm. dr. K. Šidlauskas ir T. Blinstrubas, latviai V. Korts, dr. I. Spilners ir T. Riekstins, estai II. Pleer, M. Simonson ir M. Roiva)


Laikas nuo laiko kuris nors žodis taip išpopuliarėja, lyg taptų didžios tiesos skelbėjas. Dabar tokios garbės sulaukė prancūzų dėtente. Tiesiogine reikšme tai šautuvo nuleistukas, perkeltine — atsipalaidavimas. Pagal Oxfordo žodyną, anglų kalbon dėtente įėjo 1908 m. pažymėti įtemptų santykių atsipalaidavimui. Tad ir anglų kalboj tai nebenaujas žodis, pasiskolintas dar prieš pasaulinius karus. Tačiau tik pastaruoju metu dėtente tapo kasdieniniu terminu, kai šiuo žodžiu pradėta vadinti amerikiečių ir sovietų santykių "atlydį".
Skaityti daugiau...
 
AMŽINĄ ATILSI PROF. IGNUI KONČIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kostas Nenortas   
"Kas gimė, tas turi mirti, kaip jis begyventų, kokias ištaigas beturėtų ar iš vargų galvos nepakeltų. Ką Dievas myli, tam ir kryželius stato: vargdienis ilgiau vargsta šioje ašarų pakalnėje. Visų vienodas likimas. Visus vienaip žemelė priglaudžia". Taip rašė prof. Ign. Končius apie mirimus.

Ir vasario 19 vakare mus pasiekė liūdna žinia, kad mirė ir prof. Ignas Končius. Mirė jis Putname, Arkivysk. Matulaičio vardo senelių namuose, globojamas Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolių. Buvo jis žinomas fizikas, kraštotyrininkas, visuomenininkas, jaunuomenės auklėtojas — mokytojas.

Ignas Končius gimė 1886 liepos 31 Žemaitijoje, Žarėnų valsčiuj, Purvaičių kaime, kur "buvo galas dvaro žemės, čia valsčiaus riba, čia apskričių (Telšių - Raseinių) riba".
Tėvai turėjo 36 ha ūkį. Augino dvi dukras ir tris sūnus, iš kurių užaugo viena duktė ir du sūnūs, — kiti maži mirė. Profesorius buvo pats jauniausias šeimoje.
Skaityti daugiau...
 
MIESTO ATEITIS PRAEITIES PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas P. Zubas   
Miesto žiburiai visada viliojo žmogų, bet iki šio šimtmečio dėl įvairių priežasčių miestai augo pamažu ir didesnių problemų nekėlė. Dar šimtmečio pradžioj 38% JAV gyventojų buvo žemdirbiai, o dabar liko tik 5.2%. Kitur padėtis dar daugiau pasikeitė. Anglijoj žemės ūkyje dirba 3.1%. Net Afrikoje jau 20% gyventojų susitelkė miestuose, tiek kiek Lietuvoj prieš Antrą pasaulinį karą. Šiandien Lietuvoj jau daugiau kaip 50% gyvena miestuose, ir numatoma, kad šio dešimtmečio gale žemės ūkyje bus likę tik trečdalis krašto gyventojų.

Toks staigus gyventojų pajudėjimas iškėlė problemas, kurias bando spręsti politikai, sociologai, miestų planuotojai, architektai ir kiti. Dauguma sprendimų yra nauji, laiko neišbandyti, kaip naujos ir pačios problemos. Anglas mėgo savo gyvenvietę vadinti pilimi, o šiandien daugiau kaip 2 milijonai londoniečių gyvena daugiaaukščiuose namuose (Observer, 1974.X.13). Dar blogiau: tame pačiame Londone 1970 m. trūko 106,000 butų, o 1974 m. vidury jau stigo 130,000 (Evening Standard. 1974.IX.4). Negeresnė padėtis ir kitur. Paryžiečiui tenka 1 kv. metras parkų ir kitų atvirų plotų, o Senoj teka daugiau srutų kaip vandens (Le Monde, 1974.IX.25).
Skaityti daugiau...
 
ATSIMINIMAI APIE BALĮ SRUOGĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. Spaudai paruošė ir išleido VANDA SRUOGIENĖ. Chicago, 1974. XIV+552 psl., be to, 31 psl. iliustracijų.

Mirus Baliui Sruogai, prof. M. Biržiška rašė jo žmonai: "... suprantame, jog Tamsta įveiksi savo skausmą ir stosi prie naujo savo dvasinės pareigos darbo — rūpintis, kad ne tik Balio Sruogos litaratūrinis palikimas ir vardas būtų ateičiai išsaugotas, bet kad ir pats Balys mums visad liktų mielas ir brangus — mums, ne tik mažam artimųjų būreliui, bet ir visai gyvai Lietuvai, kuri myli ir brangina žmogų, ne vien vertina plunksnos darbininką, nelyginant kokį profesininką (...) Balys negali mums likti nekrologiškai šabloniškai nulaižytas, bet turi išlikti mūsų jaunimui, mūsų šviesuomenei, mūsų tautai visu savo kūrybiniu ir dvasiniu ūgiu"(p. 473).
Skaityti daugiau...
 
V. ALANTO "ŠVENTARAGIS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   
VYTAUTAS ALANTAS: Šventaragis. Istorinis romanas. Du tomai. Vilties draugijos leidykla, Cleveland, 1972 ir 1974. 407 (t. 1) ir 615 (t. 2) psl., 13 dol. (kietais viršeliais — 15 dol.). Aplankas T. Valiaus.

Pirmiausia iš romano reikalaujame įdomumo: autoriaus savito pasaulio, gyvų jo žmonių, idėjų, įvykių, gamtovaizdžių, savito stiliaus, kurie kartu suimti sudaro romano žavesį. Nelygu, žinoma, skaitytojas ir jo reikalavimai. Dideli istoriniai romanai patraukia jaunimą ir taip pat vyresnio amžiaus žmones. Pirmiesiems autorius paprastai nešykšti nuotykių, įtemptų situacijų; antruosius, ypač mūsų buityje, nutolusius nuo savo krašto, traukia tolimos praeities vaizdai, kur matome savo kraštą ir jo buvusius galingus valdovus, atliekančius nuostabius darbus . . .
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Kazys Škirpa: SUKILIMAS LIETUVOS SUVERENUMUI ATSTATYTI. Dokumentinė apžvalga. Išleido autorius, Washington, D.C, 1975 (spausdino Pranciškonų spaustuvė Brooklyne). Kieti viršeliai, 583 psl., 15 dol. (Europos valstybėse — 13 dol., P. Amerikoj — 12 dol.). Galima užsisakyti ir tiesiog iš autoriaus adresu: 2043 36th St, SE, Washington, D.C., 20020.

Alfonsas Nyka-Niliūnas: VYNO STEBUKLAS. Eilėraščiai. A. Mackaus knygų leidimo fondas, Chicago, 1974. Kieti viršeliai (aplankas P. Mikalajūno), 76 psl., 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
M e c e n a t a i : po 50 dol.: Dr. P. J. Bagdas, Douglaston, N.Y.; po 40 dol.: Vytautas Patašius, Earlwood, NSW, Australia.

G a r b ė s   p r e n u m e r a t o r i a i : po 25 dol.: H. Krikščiūnas, EI Dorado Hills, Ca.; Ant. Balčytis, Donatas Bielskus, Emilija Meškauskienė, Chicago, II.; J. A. Rašys, Cambridge, Ma.; Aldona Venclauskienė, Worcester, Ma.; B. Ne-verauskas, Sterling Hts, Mi.; Pranas Joga, Akron, Oh.; kun. J. Pragulbickas, Juozas Vidmantas, Elizabeth, N.J.; dr. J. Mališka, Montreal, Que., Canada; vysk. dr. A. L. Deksnys, Roma, Italia; Br. Plokštis, St. Peters, SA, Australia.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai