Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 geguze


JAUNIMO SĄJUNGOS UŽMOJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytas Maciūnas   

Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjungos centro valdyba: sėdi: J. Vaičiulaitytė, pirmininkas V. Maciūnas, R. Vaitkutė ir R. Buivytė, stovi — J. Vainius, A. Norvilą, A. Dambriūnas, J. Mykolas (svečias), M. Dambriūnaitė, G. Buivys, A. Vaškys ir V. Viliamas (svečias). Nuotr. A. Norvilos

Pasaulio lietuvių jaunimo II kongrese nutarus kurti bendrinę jaunimo sąjungą, pradėtas jos organizavimas. Praeitų metų gruodžio 28-31 Clevelande buvo sušauktas Amerikos lietuvių jaunimo pirmasis suvažiavimas. Įkurta Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjunga, kuriai pirmininkauja Vytas Maciūnas. Jis ir buvo redakcijos paprašytas išdėstyti savo vadovaujamos sąjungos užmojus. — Red.

Labai sunku bendrybėmis kalbėti apie "lietuvių jaunimą", nes lietuviškoje visuomenėje ir 29 metų vyras, ir 13 metų pipiras dažnai priskaitomi prie "jaunimo". Jei tai būtų tiktai žodžių vartojimo nesusipratimas, neapsimokėtų reikalą per daug ir diskutuoti. Tačiau, mano nuomone, toje klaidingoje sampratoje glūdi priežastys, kodėl lietuviai Amerikoje greit nebepaliks ryškesnio įnašo į lietuvių tautą. Nors jaunimas bręsta, jo lietuviškumo supratimas lieka vaikiškas. Lietuviškumas yra intymiai surištas su kultūra. Galima didžiuotis lietuvių kilmės sportininkų, lietuvių kilmės mokslininkų pasiekimais. Tačiau ne tokiame pasididžiavime yra tautiškumo esmė. Tai beveik rasistinė idėja, kuri šiais laikais mažai sukelia entuziazmo. Lietuvių kultūra turi būti gyva, jei norima, kad ir tolimesnėje ateityje lietuvybė turėtų gilesnę prasmę, negu piknikinis Lietuvos laisvinimas prie baro Vytauto Didžiojo pozoje.
Skaityti daugiau...
 
DR. B. SPOCK GALĖJO SUKLYSTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. S.   
Per keliolika metų amerikiečiams tėvams neginčijamas autoritetas vaikų auklėjimo klausimais buvo dr. Benjamin Spock. Jis daug rašė įvairiuose žurnaluose, skirtuose moterų ir šeimos problemoms nagrinėti. Jo veikalas "Baby and Child Care" buvo labiausiai perkama knyga, daugelio tėvų pagarbiai laikoma ant stalo šalia biblijos, uoliai skaitoma, jos patarimai vykdomi be kritikos. Dabar, sulaukęs 70 metų amžiaus ir pasitraukęs iš aktyvaus gydytojo darbo, dr. B. Spock, atrodo, nėra patenkintas savo išaugintąja generacija. Jis prisipažino viešai spaudoje, gal bus kiek per toli nuėjęs savo pedagoginiuose patarimuose, įtaigojęs tėvams duoti visišką laisvę augančiam vaikui. Toks jo pareiškimas sukėlė audringą reakciją. Ji jaučiama ir Europoje, nes dr. Spock buvo žinomas ne tik šiame krašte. Patyrę tokias pasikeitusias daktaro pažiūras, juo pasitikėję tėvai pasijuto suvedžioti.
Skaityti daugiau...
 
ENCYCLOPEDIA LITUANICA PUSIAUKELĖJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Juozo Kapočiaus didelio užmojo išleisti lituanistinę enciklopediją anglų kalba pusė jau ištesėta. Iš šešių numatomų Encyclopedia Li-tuanica tomų jau trys pasirodė: I tomas (A-C) — 1970 m., II t, (D-J) — 1972 m., III t. (K-M) — 1973 m. (faktiškai šių metų pradžioje). Pastarieji du tomai truputį mažesni — po 576 puslapius (pirmasis buvo 608 puslapių). III tomą suredaguoti redaktoriui Simui Sužiedėliui talkino Vincas Rastenis. Anglų kalbos redaktorius — Kalifornijos un-to Berkeley prof. Raphael Sealey. II tomo vertėjų 11, III tomo — 10 (dalis tie patys, dalis kiti).

Dėl pirmojo tomo teko plačiau pasisakyti (Aidai, 1971, Nr. 9, p. 429-432; Nr. 10, p. 471-473). Žinoma, tik jau išleistoji Lietuvių Enciklopedija įgalino imtis ir Encyclopedia Lituanica leidimo. Pirmoji teikia pagrindą bei atramą ir antrajai. Tačiau skirtingas lituanistinės enciklopedijos anglų kalba pobūdis jos rengimą daro taip pat sunkų. Jei medžiaga jau ir yra po ranka, reikia ją deramai atrinkti ir perteikti.
Skaityti daugiau...
 
GERAS LITUANISTINIS INASAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jonikas   
Lituanistikos Darbai III. Brooklyn, 1973, 307 psl. Išleido Lituanistikos Institutas, redagavo Vincas Maciūnas.
Tai trečiosios šio tęstinio leidinio knygos, sukaupusios nemažą lituanistinį įnašą.

Daugiausia vietos skirta kalbinei sričiai. Pr. Skardžius pateikia 'Lietuvių vandenvardžius su -nt-; jų darybą, kilmę ir reikšmę", monografinio pobūdžio tyrinėjimą, vieną svarbiausių autoriaus lituanistinių darbų, jo parašytų jau JAV. Autorius, nors ir reliatyviai1 nepalankiomis šiokiam darbui sąlygomis, duoda gilesnį, kritiškesnį ir žymiai platesnį klausimo nagrinėjimą, negu tai yra padarę kiti tyrinėtojai. Iš tokių kitų apie šią priesagą, kaip ir apskritai lietuvių vietovardžius, palyginti nemaža yra rašęs R. Schmittleinas, tačiau, kaip ir pats Skardžius pažymi, jis "aplamai imant, mažai tesirūpina cituojamųjų pavyzdžių tikslumu bei autentiškumu, daugelį dalykų svarsto gana savotiškai, be gilesnės kritikos, ir todėl nemaža senų, tikrai lietuviškų tikrinių vardų be jokie aiškesnio pagrindo, kartais visai dirbtinai kildina iš germanų kalbų" (psl. 9). Skardžius išveda, kad šios priesagos vandenvardžiai yra daugiausia denominatyvinės darybos, tik iš dalies priklausomybi-nės, bet vargiai (kaip kitų teigiama) mažybinės reikšmės, o -t-šioj priesagoj yra vėliau pridėtas formantas. Gerai žinomas savo lietuvių bei baltų kalbų tyrinėjimais amerikietis prof. W.R. Schmalstie-gas, neretas dalyvis ir pačių lietuvių mokslininkų suvažiavimuose, duoda savo studijas apie prūsų kalbą — struktūrinį tos kalbos gars-menų (fonemų) aiškinimą bei kelias naujoviškos prūsų kalbos žodžių, etimologijas.
Skaityti daugiau...
 
M.M. SLAVĖNIENĖS TĖVYNĖS ILGESIO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
Magdalena Marija Slavėnienė: Nežinomi keleiviai. Sydney, Australija, 1973, 88 psl.
Jau 30 metų praėjo nuo mūsų pirmųjų rūsčios tremties dienų, kai tėvynės praradimas sprogdino krūtinę, kai vėjas iš Lietuvos pusės ramino, kai net dilgėlė kur prie tako netoli Dunojaus buvo sava, nes tokia, kaip Lietuvoje. Daugeliui jau širdis pergėlė, atbukome, primiršome ... O Slavėnienė, didžiojo poeto Mykolaičio sesuo, vėl tą gėlą primena "Nežinomais keleiviais".

Kiti kraštai ir žmonės tiems keleiviams svetimi, abuoji, atšiaurūs, ypač egzotinės šalys, kaip Australija ar Pietų Amerika. Greičiau pri-gijome Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje, kur gamta, daugiur savi lietuviški žmonės atsiplėšimą nuo tėvynės ir Europos palengvino. Kitaip buvo Australijoje, kur pirmieji žingsniai buvo itin skaudūs. Tuos skaudžius takus, tą neišbrendamą gėlą autorė savo poezijoj (rinkinys pavadintas "epu") ir gieda.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai