Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1972 m. 5 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
H. Nagys - Pilėnų dvasia tebegyva ........................................................................................ 217
A. Paškus — Praeities stagnacija — dabarties krizė ........................................................... 218
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai .................................................................................................... 227
V. Zaborskaitė — V. Mykolaitis - Putinas ............................................................................ 229
M. Slavėnienė — Kai S. Nėris gyveno pas Putiną ............................................................... 232
V. Mykolaitis - Putinas — Birželio 15 (eil.) ........................................................................... 234
Dr. V. V. Gaigalas — Prancūzų romanas (1960 - 70) ............................................................ 235
V. Liulevičius — Jurgis Krasnickas ....................................................................................... 243
Z. Tenisonaitė — Eilėraščiai ................................................................................................... 247
K. Grigaitytė — Jazminai (novelė) ......................................................................................... 248

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

J. Kojelis — Ties istorinių lūžių anga .................................................................................... 253
J. B. — Ir St. Santvaras perkopė 70 slenkstį ....................................................................... 254
K. Dagys — V. Krėvės "Skirgaila" scenoje......................................................................... 255
A. Rubikas — Kas darosi Olandijoje? .................................................................................. 256
Mūsų buityje ........................................................................................................................... 257

KNYGOS
K. Girnius — Tautinio šauklio odisėja (Ereto knyga apie Pakštą) ..................................... 260
Aug. R. — J. Augustaitytės - Vaičiūnienės "Rūpestis" ...................................................... 262
Ant. Gustaitis — Žodinio kvarteto pasiklausius (Ostrausko dramos) ................................ 263

Viršelio 1 psl. — Alb. Elskus: vitražas Maria Regina vienuolyne Brentwood, Md.; 4 psl. — Alb. Elskus: vitražas Trijų karalių bažnyčioj New Yorke.
Skaityti daugiau...
 
Pilėnų dvasia tebegyva PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   
XIV a. kryžiuočių kronikose aprašytasai Pilėnų pilies gynėjų ir jų vado Margirio herojiškas žygis nėra legenda. Tai istorinis liudijimas, kad lietuviai verčiau pasirinkdavo mirtį, negu vergiją. Susideginti šventoje ugnyje jiems atrodė ir prasmingiau, ir tauriau, negu tapti priešo belaisviu: pelenai lieka gimtosios žemės dalis — nenugalėta, laisva. Ir tai nebuvo vienas vienintelis tiktai tosios pilies epizodas: priešų kronikos rašo, kad anuomet dažnai lietuviai žūdavę gaisro ugnyje, bet nepasiduodavę.

Romas Kalanta, 20 metų jaunuolis, pasirinko tą pačią ugnies mirtį, kaip Pilėnų karžygiai. Tiktai tai įvyko XX a., šį pavasarį, gegužės 14, Kaune. Savo tragiška auka jis įrodė, kad Pilėnų dvasia mūsų tėvynėje tebegyva, kad tebėra jaunų žmonių, kurie, laisva valia pasirinkdami mirtį, nori priminti pasauliui savo pavergtos šalies likimą. Nori tokiu būdu, pačios gyvasties kaina, parodyti, kad raudonoji imperija nepavergė žmogaus dvasios. Nesugebėjo per 27 vergijos metus nei užslopinti, nei sugriuždyti lietuviškojo jaunimo Lietuvoje. Lygiai kaip Simo Kudirkos šuolis į laisvę, kaip jauno čeko Palacho susideginimas, kaip 17.000 lietuvių katalikų peticija jungtinių Tautų sekretoriui, — visa tai yra sukrečiantis pavergtojo žmogaus protestas ir riksmas. Baisu, kai reikia imtis tokių desperatiškų žygių, norint atverti akliesiems akis, kurtiesiems ausis. Betgi tai įrodymas, kad laisvės troškulys yra stipresnis už kalėjimus ir sibirus.
Skaityti daugiau...
 
Praeities stagnacija — dabarties krizė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Kai kurios dabarties konfliktų priežastys katalikų dvasiškijoje

Dabarties krizė nėra išimtinė katalikiškos dvasiškuos gyvenimo apraiška. Krizę pergyvena ir kitų religijų dvariškiai. Krizę junta ir visa žmonija. Užtat, norint suprasti dabartines kunigijos lūžio priežastis, privalome jas nagrinėti visuotinės krizės kontekste. Gi šiuolaikinio pasaulio krizėje galima pastebėti keletą dialektinės Įtampos laukų. Dabarties žmogus nebegalvoja ir nebesprendžia "taip ar_ ne", "juoda — balta", "absoliutinių" alternatyvų rėmuose. Nei viena filosofinė sistema, nei viena visuomeninė santvarka jam nėra absoliučiai tikra ar absoliučiai klaidinga. Dabarties žmogui darosi aišku, kad nuolatinis tapsmas virto neišvengiama jo egzistencijos dalimi. Kitaip tariant, šiuolaikinis žmogus Įsigijo vadinamą istorinę sąmonę. Todėl jis ir mėgina institucijas pakeisti taip, kad tos galėtų lanksčiai taikytis prie gyvenimo kaitos. Šiandien, žmonija rodo polinkio jungtis ir skaldytis, bendradarbiauti ir užsiskleisti. Ji įžiūri ir bendrąsias žmonių rasės savybes, ir jų individualines skirtybes. Užtai, bandydama kurti tarptautines valdžios formas, ji taip pat pripažįsta tautinių grupių nepriklausomybę. Dabarties žmogus reikalauja, kad visuomenė tarnautų žmogiško asmens išsivystymui, o individas dirbtų bendrajam visuomenės labui. Konfliktas tarp bendruomenės gėrio ir individo teisių, tarp autoriteto ir asmens laisvės ir yra viena iš pačių aštriausių dabarties krizės sankirtų. Pagaliau statmeninė ir gulstinė, dieviškoji ir žmogiškoji protingojo gyvūno dimensijų skalės nusviro pirmosios (dieviškosios) nenaudai. Besirūpindamas broliu, šiandien žmogus darosi abejingu savo Tėvui; teigdamas save, pradėjo neigti Dievą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguolė Sadūnaitė   
MIŠKAS: SIELOS SLĖPTUVĖ

1.
Ateina mėnuo kas vakaras:
nuplauna kojas šviesa - -

2.
Dabar skubėsiu į mišką,
į tąją sielos slėptuvę - -
: : : : :

Ten kur mėnuo tyli su Tyliuoju,
Vienas yra su Vieninteliu.
Skaityti daugiau...
 
V. Mykolaitis - Putinas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VANDA ZABORSKAITĖ   
Šis dr. V. Zaborskaitės, Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros buvusios dėstytojos (1950-61), pranešimas buvo darytas Vilniaus universitete 1968 m., paminint jau mirusio V. Mykolaičio-Putino 75 metų gimimo sukaktį. Šiek tiek sutrumpindami (ir pažymėdami daugtaškiais skliausteliuos), šį pranešim;} perspausdiname iš tęstinio leidinio "Literatūra", XI (1) tomo, 1969. Negalėdami autorės atsiklausti, straipsnį persispausdiname be jos sutikimo. Šiuo straipsniu prisimename V. Mykolaičio-Putino mirties (1967 birželio 7) penkmetį.

Kadaise studentams lituanistams profesorius V. Mykolaitis pusiau juokais pasakė: "Aš truputį mistikas ir juntu šiame universitete gyvenančias didžiųjų žmonių dvasias . . .
Dabar jis pats yra vienas iš tų — didžiųjų, — kurių dėka Vilniaus universitetas yra giliai įaugęs į mūsų tautos dvasinę kultūrą. (. . .) V. Mykolaitis Putinas yra praturtinęs mūsų kultūros turinį ir veikęs jos augimo kryptį daugeliu atžvilgių. Šiandien norėtųsi pagerbti jo atminimą visų pirma kaip šio universiteto profesoriaus.

Nekalbėsiu plačiau apie V. Mykolaitį-Putiną — literatūros istoriką ir apie jo didžiulį įnašą į lituanistiką. Mes šiandien dar iki galo nė neįsisąmoninome, kaip daug sąvokų, sprendimų, charakteristikų lietuvių literatūros istorijoje priklauso V. Mykolaičio-Putino plunksnai. Kalbėdami apie lietuvių rašytojus nuo Mažvydo iki naujųjų laikų, apibūdindami juos, sakydami tai, kas mums šiandien atrodo aksiomatiška — labai dažnai išreiškiame jo mintis, naudojamės jo formuluotėmis.( . .)
Skaityti daugiau...
 
Kai Salomėja Nėris gyveno pas Putiną PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MAGDELENA SLAVĖNIENĖ   
A t s i m i n i m a i

Salomėja Nėris savo studijų metu priklausė studentų ateitininkų meno draugijai "Šatrijai", kurios globėjas buvo V. Mykolaitis-Putinas. Šios draugijos nariai glaudžiai draugavo ir baigę universitetą — vieni mokytojaudami provincijoje, kiti laikinoje sostinėje Kaune įsitaisę gimnazijose ar prie universiteto katedrų. . . Su Putinu jų dauguma palaikė draugišką ryšį ir toliau, nors Putinas, perėjęs profesoriauti į Humanitarinių mokslų f-tą (1929 m.), nuo pačios "Šatrijos" nutolo (iš globėjo pareigų pasitraukė 1932 m. — Red.). Taip jį kartkartėmis atlankydavo ir Juozas Paukštelis, ir Juozas Keliuotis (tuomet "Naujosios romuvos" redaktorius), ir Bernardas Brazdžionis (staigiai kyląs savo talentu poetas), ir rašytoja Petronėlė Orintaitė (jos "Paslėptą žaizdą" Putinas beveik prilygino Fr. Mauriac "Gyvačių lizdui") ir kiti. Salomėja Neris, baigusi universitetą, rasdavo taip pat vieną kitą progą atsilankyti pas Putiną. Atostogų metu, atvažiavusi iš Lazdijų, kur ji kamavosi gimnazijos mokytojos pareigose (1928-1931 m.), nepatingėdavo pasikelti į Žaliąjį Kalną, pasukti į Aukštaičių gatvę, pasibelsti į mūsų buto duris. Atsimenu, po vienų vasaros atostogų Salomėja, grįžusi iš Palangos užsuko pas mus. Nuo saulės nudegimo ji buvo net juoda. Rodos, ir dabar matau: ji sėdi mūsų salonėly ant žalios pliušinės sofos, jos kaštoninių plaukų tirštas, kiek pasisukęs pluoštas nusviręs pro dešinę ausį, pridengdamas pusę veido. Kažkas egzotiško. Putinas sėdi kitame gale salonėlio prie pianino, atsikreipęs į ją. Kalba nesi-rezga — lyg vienas kito varžytųsi. Bet Putinas tuojau "išsigelbsti" iš ne visai patogios situacijos: pasiunčia viešniai kuklų komplimentą:
— Panele Saliute, Jums tinka tas saulės nudegimas . . .
Skaityti daugiau...
 
Birželio 15 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Mykolaitis - Putinas   
Prisiseki, lietuvi, gedulo spalvą.
Šiandie liūdnos švinta tau sukaktuvės:
Prieš metus vergovėn tau pajungė galvą
Atėjūnų tankai, kardai ir durtuvai.

Meni, kaip dundėjo tėvynės keliai
lr svetimo krašto plienas žvangėjo, —
Ir merkėsi saulės karšti spinduliai
Nuo juodo gimtinės šalies pavergėjo.

Tylūs, paniurę pulkai alkani,
Žvairaakiai veidai ir spalvota oda . . .
Nuo to laiko vis vien, kur esi, kur eini,
Jie, kaip šiurpūs šešėliai, su tavim visada.
Skaityti daugiau...
 
Prancūzų romanas (1960 - 70) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAS V. GAIGALAS   
Kiek atidžiau pasidairius po prancūzų literatūros padangę, gaunamas įspūdis, kad šio šimtmečio antroje pusėje Prancūzija savo rašytojų skaičiumi viršija kitas tautas. Tas įspūdis nėra toli nuo tiesos. Jis gali būti ir visai teisingas. Pradedant XVI a., Prancūzija niekad nestokojo rašytojų, ir kiekvieną šimtmetį jų vis daugėjo. Šis šimtmetis jau spėjo pasižymėti ne tik rašytojų gausumu, bet ir jų garsumu. Išsamiau apžvelgti prancūzų romaną net ir dešimtmečio ribose nėra įmanoma, nes rašytojų yra šimtais, o romanų tūkstančiais. Šiame straipsny tebus galima aptarti tik pačias įžymesnes romano sroves ir jų iškilesnius atstovus.

Pravartu tuoj pat pastebėti, kad nė vienas šio dešimtmečio rašytojų negali prilygti ankstyvesniems prancūzų romano meistrams, kaip Proust, Gide, Mauriac ar Malraux. Taip pat reikia pastebėti, kad tarp naujų rašytojų yra nemaža talento ir įkvėpimo, nors trūksta genijaus ir įvairumo.
Skaityti daugiau...
 
JURGIS KRASNICKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   
Gimimo ir mirties sukakčių proga

Šįmet sukanka 50 metų nuo Jurgio Krasnicko mirties ir 70 metų nuo jo gimimo. Šia proga prisiminkime jaunuolį, "kuris kaip koks meteoras nušvito padangėje ir nukrito į amžių gilumą".

1. Biografiniai bruožai
Alytaus apskrityje, netoli Simno miestelio 5 km), Atesnykų kaimas aptūpęs aplinkui to paties vardo ežerą. Tame kaime 1902 gegužės 7 gimė Jurgis Krasnickas. Tėvas, irgi Jurgis, buvo ūkininkas, kilęs iš laisvų valstiečių. Motina — Anelė Lelevičiūtė. Lelevičiai kilę iš bajorų. Anelės ir Jurgio Krasnickų pirmasis sūnelis ir dukrelė anksti mirė, todėl trečiasis jų vaikas Jurgis buvo laikomas vyriausiuoju.

Krasnickai 1913 m. Atesnykuose turėtą ūkį pardavė ir nupirko didesnį ant Obelijos ežero kranto, Miroslavo parapijoje. Į šį ūkį atsikraustė septyniese, nes Jurgio tėvai jau augino tris sūnelius ir dvi dukreles. Vėliau dar du vaikučiai prisidėjo. Visi septyni vaikai baigė aukštąjį mokslą, išskyrus nespėjusį baigti Jurgį!
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENTA TENISONAITĖ   
VASARA
Aš myliu vasarą pačiam žiedų žydėjime,
kada kviečių laukai geltono aukso,
kada išdykęs vėjas nieko nebeklauso,
skambėdamas lyg tūkstantis skambučių
vis šokinėja po javus.

Aš myliu vasarą pačiam žaliam žaliavime,
kai liepų kvapas skleidžiasi saldus,
kada tos naktys kvepia lyg medus,
ir kai tame dangaus žydram žibėjime
sapnuosim nuostabius sapnus.
Skaityti daugiau...
 
JAZMINAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ   
Ditos nebėra . . . Padedu laikraštį, graibausi kišenėse degtukų. Užtraukus dūmą, gal praeis tas smelkimas paširdžiuos. Viena kita iškilesne role žybtelėjusi scenoj, iš gyvųjų tarpo ji amžinai pasitraukė . . . Tragiškai žuvo. Aplinkybės nepaaiškintos. Kaip ir kada išėjo ji į rampos šviesą, pranešime nepasakyta. Neatrodo, kad būtų prasimušusi į pirmaeiles aktores. Gal išsilavinimo stoka, gal talento. O gal ir kitos nenuvokiamos priežastys.

Didžiųjų audrų metais, svetimiesiems užplūdus, Dita liko Lietuvoje, o mes — į Vakarus. Mes — su Albina ir mažuoju Jurgiu. Dabar Jurgis jau turi Džordžą, belaipiojantį man ant kelių, ir jauną žmoną, niekad negirdėjusią lietuviškai. Ir Albina nebe ta. Senstelėjusi moteris . . . Be dažų ant veido. Žilus plaukus priėmusi kaip puošmeną. Nuolaidi likimui ir tikrovei.
Skaityti daugiau...
 
TIES ISTORINIŲ LŪŽIŲ ANGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
1953 metais rudeniop į Los Angeles buvo atvykęs prof. Kazys Pakštas. Tais metais jam buvo sukakę 60 metų, tad vietos ateitininkai sendraugiai jubiliejui paminėti suorganizavo uždarą pagerbimą. Pakštas tąsyk dėstė, kad Lietuvai teks ilgesnį laiką išbūti sovietų okupacijoje, nes be visuotinio sukrėtimo Baltijos kraštams atgauti laisvę nebūsią įmanoma. To "ilgesnio laiko" ribą jis tada kėlė į 1970-1975 metus.

Vieni pripažins, kad Pakšto intuicija pajėgė įsiskverbti į ateities nežinomybę, antri jo pramatymus aiškins paprasta atsitiktinybe. Tačiau vis tik šiandien nesunku pastebėti, kad jo prieš 19 metų numatytu laiku ima rodytis istorinės reikšmės lūžių ženklai. Jų galima matyti visur: ir Vietname, ir Vokietijoje, ir didžiųjų valstybių sostinėse — Vašingtone, Maskvoje, Pekine ir kitur. Amerikos prezidento kelionės į kitų valstybių sostines patvirtina tų lūžių realumą ir svarbą.
Skaityti daugiau...
 
IR STASYS SANTVARAS PERKOPĖ 70 SLENKSTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   
St. Santvaras (nuotr. K. Daugėlos, 1971)

Tai įvyko šiemet gegužės 27 dieną. Tokia proga tenka žiūrėti jau atgal į asmens gyvenimo ir darbų viršūnėles, kuriom galėtų įeiti j lietuviško gyvenimo istoriją. O Santvaras joje žymėtinas kaip rašytojas, kaip teatro darbuotojas, kaip kultūrinės veiklos organizatorius.

1. Redaktoriaus paskatintas rašyti apie Santvarą ir jo poeziją, imi ne-bepasitikėti sava atmintim ir vardus bei datas nori pasitikrinti iš naujausios antologijos "Lietuvių poezijos išeivijoje". Tai pirma praktiška antologijos nauda. Tenka tik nustebti, kad tas vadinamasis "spaudos velniukas" antologijoje žinias suvėlė kaip tik apie Santvarą. Santvaro gimimo datą "nelabasis" nuslėpė. Sumaišė kažkaip ir poezijos rinkinių skaičių. Suabejojęs rinkiniais, kurie antologijoje priskirti prie poezijos žanro, tikrini L. Enciklopedijoje, kur A. Gustaitis išsamiausiai ir autentiškiausiai apie Santvarą yra parašęs. Taip, "Saulytė" ir "Minių mylimoji" priklauso ne poezijos, bet dramos žanrui.
Skaityti daugiau...
 
KRĖVĖS "SKIRGAILA" SCENOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazimieras Dagys   
Gegužės 21 Čikagoje buvo pastatyta Vinco Krėvės drama "Skirgaila". Pastatymą finansavo Neo-Lithuania korporacija. Veikalą suredagavo Stasys Pilka, o režisavo Marija Smilgai-tė. Spektaklyje buvo daug dalyvių: 17 vaidintojų ir net 25 "meno vadovai". Užsimojimas didelis: istorinės dramos nelengvai pastatomos, nes jos reikalauja ypatingo vaidintojų talento, be kurio sunku teisingai atskleisti autoriaus mintis bei istorinį laikotarpi. Uždavinys net pasunkėja, kai sutrumpintas tekstas sudaro tik pusę originalo: kyla pavojus, kad perredaguojant galima išmesti ir tokias dalis, kurios būtinos išryškinti charakterių elgesiui.
Skaityti daugiau...
 
Kas darosi Olandijoje? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Rubikas   
Išsivadavimas iš geto
Haarlemo (Olandijoje) vyskupas-pagalbininkas dr. Rigobert Koper (pranciškonas) eilėje užsieny skaitytų paskaitų yra aiškinęs Bažnyčios raidą savo krašte.

Olandų katalikai po reformacijos buvo skriaudžiami arba persekiojami, — ne fiziškai, o visuomeniškai. Jie būdavo laikomi nepatikimais valstybės piliečiais, jų neprileisdavo prie atsakingų vietų krašto gynyboje ar prie aukštesnių valstybinių tarnybų. Dėl to jų tarpe pamažu vystėsi uždaros, kitų įtarinėjamos bei gintis priverstos grupės mentalitetas bei laikysena. Jie net neturėjo savos hierarchijos. Jų sielovadą buvo perėmę belgų bei vokiečių vyskupai. Tik 1853 m. prasidėjo posūkis. Olandai gavo savo vyskupus. Tada užtvenktos energijos prasiveržė organizacine kryptimi. Katalikai įsteigė savas mokyklas (taip jų vieną, aukštąją), savo dienraščius, radiją ir televiziją. Olandų katalikų partija šiandien yra pati didžiausia krašte.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
— Gegužės 21 amerikiečių radijas ir televizija pranešė, ką kitą dieną viso pasaulio dienraščiai skelbė pirmuosiuose puslapiuose: prieš savaitę, gegužės 14, Kaune susidegino 20 metų jaunuolis Romas Kalanta, protestuodamas prieš religinę ir tautinę priespaudą. Jo laidotuvių dieną, gegužės 18, tūkstančiai jaunimo demonstravo Kauno gatvėmis šaukdami: Laisvės Lietuvai! Demonstracijos tęsėsi ir kitą dieną ir buvo tokios masinės, kad joms numalšinti nepakako policijos — buvo iškviesta vad. "vidaus saugumo kariuomenės" daliniai. Keletas šimtų jaunuolių buvo suimti. Tai buvo pilėniškos dvasios neviltyje prasiveržimo savaitė. Vos sužinojus apie įvykius, JAV LB ir ALTa informavo Valstybės departamentą, kur buvo pažadėta informaciją perteikti prez. R. M. Nixonui, išvykusiam į Maskvą. Pačius mus ši žinia taip sukrėtė, kad jau kitą dieną (V.22) Cleve-lande ir Los Angeles buvo surengtos protesto demonstracijos. Čikagoj masinė demonstracija vyko V.24. Detroite demonstruota V.26, New Yorke — V.28. JAV LB birželio 15 dieną paskelbė gedulo, bado ir maldos diena.

Skaityti daugiau...
 
TAUTINIO ŠAUKLIO ODISĖJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Tokia antrinė antraštė Juozo Ereto monografijos Kazys Pakštas (LKMA leidinys Romoje 1970.XVI + 372 psl., kaina 10 dol.).

Labai taikliai ši antraštė apibūdina K. Pakšto žemiškąją kelionę (1893-1960), kurioje jis mus žadino veržtis į platesnius horizontus ir vytis kultūriškai toliau pažengusias tautas.

Visas K. Pakšto gyvenimas — lyg nuolatinė kelionė, nes niekur ilgiau jis neapsistojo. Privačiai prasilavinęs bei eksternu įsigijęs 6 klasių pažymėjimą ir metus pabandęs kunigų seminarijos, 21 metų vyrukas atvyko Amerikon. Tuojau visuomenėje iškilo kaip kalbėtojas ir drauge kibo į mokslą Valparaiso, Čikagos Loyo-los ir New Yorko Fordhamo universitetuose, kurių paskutiniajame 1918 m. baigė sociologijos studijas. Tais pačiais metais su Amerikos lietuvių misija (kaip jos sekretorius) išvyko Europon. Ten Šveicarijos Fribourgo universitete pradėjo geografijos studijas ir 1923 m. jas baigė daktaro laipsniu. Vėl grįžęs į Ameriką, pora metų dirbo Bostone "Darbininko" ir Čikagoj "Draugo" redaktoriumi. Pakviestas dėstyti Lietuvos universitete, jame profesoriavo 1925-39 m. Tai buvo ir kūrybingiausias, ir sėsliausias jo gyvenimo periodas. Bet ir šiuo metu K. Pakštas neužsidarė profesoriaus kabinete: atliko tolimas keliones į Braziliją ir aplink Afriką, apkeliavo Europą, lankė Sovietų Sąjungą, trejus metus drauge dėstė Rygos universitete, ypač mezgė santykius su Švedija. Kaip svečias pakviestas paskaitoms Kalifornijos universitete Los Angeles (UCLA), 1939 m. jis trečią kartą išvyko Amerikon ir jau galutinai čia pasiliko. Galutinai, bet ne vienoj vietoj. Čikagoj vadovavo savo 1941 m. įkurtam Lietuvių kultūros institutui, kuris leido lituanistinius leidinius anglų kalba. Pusmetį New Yorke dirbo BALFe. Po metus dėstė Carletono kolegijoj (Minn.) ir armijos kalbų mokykloj Monterey, ilgėliau profesoriavo Pitsburgo katalikų Ducjuesne universitete (1949-54) ir nuo 1957 m. mažoj pranciškonų Steuben-villės kolegijoj (Ohio). Protarpiu (1954-57) dirbo Kongreso bibliotekoj Vašingtone.
Skaityti daugiau...
 
AUGUSTAITYTĖS - VAIČIŪNIENĖS "RŪPESTIS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė. RŪPESTIS. Išleido J. Kaivelio Prekybos Namai. Čikaga, 1970. 128 psl.

J. Augustaitytės - Vaičiūnienės kūryba atbaigia ištisą mūsų poezijos laikotarpį. Ji priklauso anai kartai, kuri davė Kiršų, Putiną, Binkį, Sruogą ir kuri buvo tokia pastebima anomis dienomis Kaune. Mūsų poetė stovėjo nuošaliau nuo laikinosios meninių verpetų ir garbės. Tokia dalia andai buvo kone visų, kurie gyveno provincijoje. Vienatvė ją lydi ir dabar, net antologijoje nepakalbama apie jos lyrikos bruožus, nors kaip vyresnės generacijos atstovė ji to nusipelnytų savo braižu. Gerai, kad bent Čikagos skautai susimetė ir visuomenei atvožė jos rinkinį, kaip čia šiandien sakoma — knygą pristatė.

Kaip ir ankstesniems J. Augustaitytės - Vaičiūnienės rinkiniams, taip ir šiam būdinga moteriška gija ir rūpesčiai, o taip pat tradicinė forma. Lygiai kaip jos knygose anksčiau, taip ir "Rūpestyje" aptinkame aną retą lyrikos savybę — įprastus, sakytum, kasdieniškus vaizdus suvesti į netikėtai įdomią pynę: "Kaip gulbė šviesmėliuose ežeruos balta" (6 p.). Arba kitoje vietoje:
Bėgioja takelis per girią ir švyti
Sidabro gyvatės srove.
Paskubėki, takeli siauryti,
Nuraminti mane!
(27 p.)
Skaityti daugiau...
 
ŽODINIO KVARTETO PASIKLAUSIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ant. Gustaitis   
Jau senokai prieš skaitytojo akinius guli atskleistas Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondo Čikagoj 1971 m. data gražiai išleistas Kosto Ostrausko dramų rinkinys "Kvartetas" (170 psl.). Vadinasi, — "imkiet mane ir skaitykiet!" O, be to, — ką jūs, ponai, galite pasakyti tiems, kurie tokių kūrinių neskaito?

Žinoma, į tokį klausimą šiandien tegalima atsiliepti tiktai tyliu atsidūsėjimu, nes recenzijas rašyti pavojinga. Ypač, jeigu jos liečia gerą bičiulį, kurio tikrai nenorėtum kokiu nors paslydusiu žodžiu staiga atversti į nepermaldaujamą priešą. Ir mes čia ryžtamės apsiriboti tiktai pakankamai padrikais "absurdiniais įspūdžiais", visiškai nepretenduodami į neklaidingumą.

Pirmiausia, apie Kostą Ostrauską — dramaturgą šiandien jau pervė-lu būtų kalbėti ir jį pristatinėti skaitytojams, nes tai jau anksčiau ir išsamiai padarė J. Blekaitis, R. Šilbajoris, Vyt. A. Jonynas, A. T. Antanaitis, Pr. Visvydas ir dar vienas kitas. O kad nereikėtų išvestinės nuomonės laukti šio straipsnio gale, mes galime ją trumpai išklostyti pradžioje.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Po 25 dol.: Kun. Simas Morkūnas, Sioux City, Iowa.
Po 20 dol.: Antanas Balčytis, Juozas Baužys, prof. St. Dirmantas, Jonas Žadeikis, Chicago, 111.; Silva Pra-gulba, M. D., Highland Park, Mich.; kun. Juozas Pra-gulbickas, Elizabeth, N. J.; L. Jankauskienė, Mountain-side, N. J.; Julija Gečienė, Montreal, Que.; Bronius Vaidila, Toronto, Ont., Canada; vysk. A. Deksnys, Roma, Italija; dr. tėv. Konst. Gulbinas, OFM Cap., Sudmauer, Germany.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai