Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1974 m. 6 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
F. Jucevičius — Beieškant meno teorijai pagrindų .................................................. 233
K. Grigaitytė — Eilėraščiai ....................................................................................... 237
A. Paškus — Psichodelinis mistikas ......................................................................... 238
A. Dundzila — Kompiuteris — lietuviškosios veiklos naujas talkininkas .............. 243
E. Arbas — Lietuvis architektas XX amžiuje ........................................................... 248
K. Sideravičius — Studento krikščioniškas žvilgsnis į lietuvių misiją .................... 255
B. Radaitis — Vatikanas sovietinėje propagandoje ................................................ 259
J. Malėnas — Švietimo tarėjas dr. Pr. Germantas .................................................. 263

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. G. — A. Paplauskas-Ramūnas ............................................................................. 268
Iz. Vasiliūnas — J. Kačinsko mišios ........................................................................ 272
V. Krištolaitytė — K. Zapkaus tapyba .................................................................... 273
R. J. Girnius — A. D. Sacharovas — mokslininkas ir laisvės kovotojas .............. 274
J. Kralikauskas — Laiškas redakcijai .................................................................... 276

KNYGOS
V. Kulbokas — A. Barono pasakojimų knyga ......................................................... 277
V. Šaltmiras — A. Rūtos "Po angelų sparnais ........................................................ 278
V. Kulbokas — Australijos lietuvių poezija ............................................................. 279

Viršelio 1 psl.: Kęstutis Zapkus: Red snapper (akrilis, 1973, 8'x64; nuotr. R.E. Matės ir P. Katz), 4 psl. — Vilniaus Rasų kapinių kryžiaus viršūnė.

Šis numetis iliustruotas lietuvių architektų darbais, K. Zapkaus tapybos kūriniais, Pr. Gasparonio keramika. Be to, pavyzdžiai iš V. Strolios lietuviškosios diskografijos kompiuterinio vardyno, A. Paškaus, S. Kudoko, J. Kovo-Kovalskio, J. Muloko, A. Kulpos-Kulpavičiaus, E. Arbo, V. Navako, A. Paplausko-Ramūno ir A.D. Sacharovo atvaizdai.
Skaityti daugiau...
 
BEIEŠKANT MENO TEORIJAI PAGRINDŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Kai sekame meno raidą, susiduriame ne tik su įvairiais meno kūriniais, bet ir su skirtingomis meno sampratomis. Menas reiškė vieną dalyką primityviam žmogui, kitą — renesansinin-kui, dar kitą mums. Leonardo da Vinci suvokė meną vienaip, Baudelaire — kitaip, Malraux dar kitaip. Ar tai reikštų, kad nebūtų universaliai galiojančių principų, kuriais galėtume remtis, kai darome estetinius sprendimus. Atrodo, kad ne. Ką šiandieną laikome meno kūriniu, tai dažnai praėjusios kartos ignoravo ir gal kartos po mūsų vėl ignoruos. Caravaggio ir Cezanne nežavėjo bendralaikių savo kūriniais, bet mūsų daugumą žavi vienas ir kitas. Viduramžių žmogus laikė savo gotiškąsias katedras šventyklomis, o ne meno kūriniais, ir net toks Baudelaire dar pereitame šimtmetyje nė vienu žodžiu neužsiminė apie Chartres, o mums jos yra beveik daugiau meno kūriniai, negu šventyklos. Meno klausimu yra pasisakę ir estetai, ir poetai, ir filosofai, ir dailininkai, bet niekam nepavyko išspręsti meno klausimą taip, jog jis būtų visiems priimtinas ir tikriausiai niekam nepavyks. Estetikoje susiduriame su begale teorijų, kurios vieną kitą papildo, tik viena kitai prieštaraudamos.. Meno pasaulis pasirodo nevienam panašus į labirintą, o ne galeriją. Žinoma, kai kurios galerijos yra irgi panašios į labirintus, tik su tuo skirtumu, kad jose yra bent parodytas išėjimas. Meno pasaulio labirinte nesimato ir išėjimų. Todėl šiandien mėgint rasti atsakymą į klausimą, kas yra menas, ryžtis ieškoti meno teorijai pagrindų yra tikrai nelengvas darbas. Tačiau nesakyčiau, kad jis būtų nereikalingas. Nors gal ir nėra absoliučių meno principų, bet tai nereiškia, kad nebūtų universaliai galiojančių meno vertybių. Bent tikrai yra tokių elementų, kuriuos užtinkame visų civilizacijų mene ir kurie yra daugiau ar .mažiau bendri visiems meno kūriniams. Surasti tuos elementus bei juos apibūdinti kaip tik ir yra vienas iš meno kritikos uždavinių ir estetikos tikslų. Kartu meno studijos yra dėkingas darbas. Net ir prileidus, kad negalima rasti galutinio atsakymo į meno klausimą, pats jo ieškojimas yra neeilinė pramoga ir vertas tam skirtų valandų. Juk pats didžiausias malonumas yra būti daugiau žmogumi, ir mes esame tikrai daugiau, kai susižavime bent menu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
DVIVEIDIS PAVASARIS

Kleve kabina mandolinas
Paaugėlių špokų būrys.
Gaidas jiems išdalina
Vyriausias tvarkdarys.

Pavasario šio linksmą pusę,
Kaip girnų akmenį, suku.
O paukščiai, net pridusę,
Vis gieda ant šakų.

Tarytumei dalgius kas plaka
Dar žydint vasarojui.
Juodais lašais nulijo taką . . .
O jie sau groja, groja.
Skaityti daugiau...
 
PSICHODELINIS MISTIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Dabarties žmogaus dilemos (3)
Psichodelika visų pirma reiškia narkotikų sukeltą sąmonės pakitėjimą. Tam reikalui labiausiai naudojamos cheminės substancijos yra LSD (ly-sergic acid diethylamade), marijuana (canabis sa-tiva), meskalinas (lophora vvilliamsii), psiloci-binas (psiloybe mexicana) DMT (dimethyltrypta-mine) ir kitos. Sakoma, kad cheminiai metodai išlaisvina jausmus, pašalina emocinę įtampą, palengvina tarpasmeninį santykiavimą, pašalina nuobodulį, pažadina kūrybinę vaizduotę, atkasa prasmingesnes gyvenimo vertybes ir net praveria duris į Dievybės vizijų pasaulį. Žmogaus psichė lyginama su muzikos instrumentu, galinčiu prabilti gražiausiom melodijom, jei tik mokėsime juo naudotis. Ten psichėje, psichodelikų manymu, slypi emocinis potencialas. Reikia tik magiškų jėgų jam išlaisvinti. Jos gi randamos ne tik chemijoje, bet ir smegenis dirginančiose elektroninėse mašinose, Rytų bei Vakarų misticizme, įvairiuose meditacijos būduose, įvairių formų seksualizme, įvairiose ideologinėse nuotrupose (Markso, Luther Kingo, Rap Brovvno, N. Browno, H. Marcuse, A. Maslowo, Sartre, Camus ir kitų idėjose), senose ir naujose tradicijose. Pakanka tik save išlaikyti nuolatinių ateities vizijų užbūrime. "Galvok apie savo troškimus kaip realybes", "uždrausti neleista", "vaizduotė yra galia", "vaizduotė yra revoliucija" — moko mus ištepliotos didmiesčių mūro sienos. "Idėjų teoretiškai neanalizuok, bet jas pajausk" — perspėja psichodeliniai filosofai.
Skaityti daugiau...
 
Kompiuteris — lietuviškosios veiklos naujas talkininkas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
II Mokslo ir Kūrybos Simpoziume Vytautas Strolia skaitė pranešimą apie kompiuterio naudojimą sudaryti lietuviškosios diskografijos vardynui. Pranešimas buvo įdomus bei aktualus ne tik platesnei visuomenei bei įvairių kultūrinių duomenų rinkėjams, bet ir kompiuterių srities darbuotojams. Toje pačioje sesijoje už prelegentų stalo sėdėjęs dr. Pr. Zunde (Georgia Institute of Technology informacijos technologijos profesorius, buvęs Vokietijos LB Krašto Valdybos pirmininkas) apie V. Strolios darbą taip atsiliepė: "Jeigu šiame simpoziume būtų dalinami ordinai, tai Tamsta už savo darbą tikrai būtum apdovanotas!"

Čia nekartosime V. Strolios skaityto pranešimo. Verčiau bus žvelgiama į patį V. Strolios atlikto darbo pobūdį ir, remiantis šiuo pavyzdžiu, į galimybę kompiuterius panaudoti kitose lietuviškosios veiklos srityse. Čia nebandome vertinti V. Strolios atlikto darbo muzikos mokslo atžvilgiu, bet džiaugiamės autoriaus pasirinktu darbo įrankiu — kompiuteriu ir teigiame, kad kompiuteris gali būti ir kitų lietuviškųjų darbų talkininku.

Pradėsime su keliais aptarimais. Diskografijos vardynas, V. Strolios apibrėžimu, yra plokštelėse įrašytos muzikos kompozitorių, poetų, atlikėjų (solistų, instrumentalistų, dirigentų ir t.t.), leidėjų ir kitų su plokštele susijusių asmenų su-katalogavimas. Vardynas mums duoda ilgą sąrašą pavardžių, kokiu nors keliu pakliuvusių į lietuviškos muzikos, lietuvių išleistas plokšteles.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIS ARCHITEKTAS XX AMŽIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EDMUNDAS ARBAS   

Dr. Stasys Rudokas            Jonas Kova-Kovalskis             Jonas Mulokas

Architektūra, kaip menų motina, nuo priešistorinių laikų lyg kelrodis vedė žmoniją į patogesnį ir gražesnį gyvenimą. Kaip savotiškame veidrodyje, architektūroje atsispindi kiekvienos civilizacijos socialinis bei kultūrinis lygis.

Pagal savo paskirtį, architektūra yra mokslas ir menas. Kaip mokslas, ji nagrinėja ir analizuoja medžiaga technologinę struktūrą ir jų tinkamumą pastatuose. Kaip menas, ji kuria įvairios paskirties pastatus, gražius ir patogius gyventi ir dirbti, derindama masių kontūrus ir spalvas ir taip suteikdama žmogui ir jo žvilgsniui estetinio jaukumo.
Skaityti daugiau...
 
Studento krikščioniškas žvilgsnis į lietuvių misiją PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZIMIERAS SIDERAVIČIUS   
šio straipsnio autorius yra pokoleginių studijų studentas, veikliai besireiškiantis studentuose ateitininkuose.

Amerikos gyventojas yra senųjų tradicijų atsisakymo ir savarankiškos dvasios šalininkas. Nuolatinis gyvenimo formų ir aplinkos keitimas pasidarė amerikiečio ryškiausiu bruožu. Žmonės ieško savo malonumų greitai kintančioj materialistinėj visuomenėj; ištikimumas pastoviom vertybėm ir idealam mažai vertinamas. Eilinis gyventojas, su pionieriaus mentalitetu, vis dar yra tvirtai įsitikinęs, kad gera, kas nauja.

Tokia aplinka sukrečia lietuvių jaunimą, kuris pradėjo nuo mažens gilintis į seną savo tėvų kultūrą ir jau išmoko vertinti ištikimumo vertybę. Net tas studentas, kuris išaugo lietuviškoj didmiesčio dalyje, pradeda abejoti ir svarstyti, ar verta stengtis išlaikyti ir branginti tą euro-pietiešką ir krikščionišką kultūrą, su kuria jis vis dar mažai te susipažinęs ir negiliai į ją te-įaugęs. Gyvenamojo krašto visuomenėj perspektyvos aiškiai didesnės negu lietuviškojoj. Studijos, profesinis darbas, draugai — viskas reikalauja prisiderinti prie aplinkos. Tuo tarpu lietuviškoji visuomenė, rodos, tirpsta.
Skaityti daugiau...
 
VATIKANAS SOVIETINĖJE PROPAGANDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.B. KADAITIS   
Prieš kurį laiką į mano rankas pateko trys knygos, parašytos pagal Maskvos kurpalį pavergtiesiems tautiečiams indoktrinuoti. Šiame straipsnyje noriu supažindinti žurnalo skaitytojus su sovietinės propagandos veikalais. Kadangi šios rūšies informacija yra visada įdomesnė, kai leidžiama patiems propagandistams kalbėti, tai skaitytojai ir ras šiame straipsnyje daug ištraukų.

Dviejų knygų autorius yra "vatikonologas" Vladas Niunka, senas komunistų veikėjas, 1949 -61 kompartijos centro komiteto sekretorius, 1961 -1970 "Komunisto" žurnalo redaktorius, nuo 1970 propagandinės "Žinijos" draugijos pirmininkas. Kokiu tikslu parašytas pirmasis jo veikalas, rodo jau pati antraštė "Socialiniai katalikybės mitai" (1965, 208 psl.). Šios knygos pagrindu 1971 jis apgynė disertaciją filosofijos mokslų kandidato laipsniui gauti. Ši knyga visų pirma skirta sovietinei mūsų tėvynės ir kitų kraštų okupacijai pateisinti. Antroj knygoj "Vatikanas ir antikomunizmas" (1970, 278 psl.) Niunka ypač stengiasi suplakti Bažnyčią su pasaulio pramonininkais bei finansininkais ir ją paversti jų tarnaite. Trečioji knyga "Vatikano antrasis ir po jo" (1971, 158 psl.) yra straipsnių rinkinys, kuriame, be Niunkos, rašo dar keturi autoriai. J. Mačiulis informuoja apie II Vatikano susirinkimą. J. Minkevičius apžvelgia komunistų filosofiją. Tai labai sausas ir neįdomus straipsnis, bet jis leidžia mums suprasti, ko studentai turi klausytis aukštosiose mokyklose. A. Gaidys rašo apie II Vatikano susirinkimo svarstytas etikos, ypač ekonominės, problemas. J. Aničas pateikia duomenų, kaip Lietuvos kankinių bažnyčia reagavo į II Vatikano susirinkimo nutarimus ir stengėsi esamomis sąlygomis pritaikinti juos savo tėvynėje.
Skaityti daugiau...
 
Švietimo tarėjas dr. Pranas Germantas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė IGNAS MALĖNAS   
Pažintis su Meškausku
Praną Meškauską, mokiusį "Saulės" draugijos laikomose gimnazijose, pažinau per mokytojų susirinkimą ar ne 1930 m., kai jo brolis Kostas buvo prezidento raštų tvarkytojas. Tuo metu mes kėlėme abejojimus dėl reikalo vietoj nosinės į vartoti in, kaip prezidentas vartojo. Bet su Pranu artimesnė bičiulystė nebuvo užsimezgusi. Pertraukęs mokymo darbą, Leipzigo un-te jis gavo daktaro laipsnį 1936 m. Bolševikams okupavus Lietuvą, apsigyveno Berlyne ir dirbo Rytų tyrimo įstaigoje. Prasidėjus vokie-čių-rusų karui, vokiečiai Germantą (tokia pavarde jis vėliau pasivadino) atsivežė į Lietuvą, kaip savo patikėtinį, su numatytomis galimybėmis dirbti savame krašte.

Prasidėjus vokiečių-rusų karui 1941 birželio sukilime žuvo daug sukilėlių, bet anuo metu niekas aiškios ir griežtos statistikos nevedė, nes žmonėms rūpėjo laisvė, o ne statistikos. Raidiškai tariant, sukilime dalyvavo visa tauta, kuri kariavo senu šautuvu ir nuo neatmenamų laikų užsilikusiu šaltu ginklu, nes kitų ji neturėjo. Sukilėliai, nieko nelaukdami, sudarė ir Laikinąją vyriausybę. Vokiečiams neišleidus iš Berlyno Kazio Škirpos, kuris nepriklausomybės laikais ten atstovavo Lietuvai, o dabar buvo paskirtas Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, Komitetui pirmininkauti ėmėsi švietimo ministras Juozas Ambrazevičius, kuris šį sunkiai pateisinamą vokiečių vyriausybės žygį sutiko šaltakraujiškai. Laikinoji vyriausybė uoliai pradėjo darbą, tačiau vokiečiai visom galimom priemonėm kliudė jai veikti. Laikinoji vyriausybė matydama, kad vokiečiai sistemingai kliudo ir neleidžia jai dirbti, nutarė pasitraukti ir įteikė Generalkomisrrui memorandumą, kad tai daro ne savu noru, bet priversta. O vokiečiai džiaugėsi savo laimėjimu ir tuojau pastatė tarėjus, kurių pirmininku buvo pakviestas gen. Petras Kubiliūnas, o švietimui tvarkyti dr. Pranas Germantas (buvęs Meškauskas).
Skaityti daugiau...
 
ANTANAS PAPLAUSKAS-RAMŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Ottawoj gegužės 11 mirė vietinio universiteto pedagogikos profesorius dr. Antanas Paplauskas-Ramūnas. Iš mūsų mokslininkų jis buvo tarp daugiausia prasimušusių į tarptautinę viešumą.
Buvo gimęs 1910 gruodžio 31 Komenkos (Akmenės) kaime, Liubavo valsčiuj, Marijampolės apskrity. Tad ėjo dar tik 64-sius metus.

Iškart stojęs į Marijampolės marijonų gimnazijos IV klasę, šią gimnaziją baigė per penkerius metus 1925-30). 1930 m. pradėjo klasikinių kalbų ir pedagogikos-psicho-logijos studijas Vytauto D. universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Aktyviai reiškėsi studentiniame gyvenime. Iš pradžių priklausė studentų ateitininkų "Activitas" korporacijai, kurios specifinis uždavinys buvo dirbti visuomeninį darbą krikščionyse darbininkuose. Vėliau, nutrūkus ryšiui su ateitininkais, pirmininkavo bendrinei Humanitarų studentų draugijai (1933-35).

Šiai draugijai pirmininkaudamas, 1934 pavasarį surengė Humanistinę savaitę, kuri buvo baigta Valstvbės teatre literatūros bei muzikos vakaru, atidarytu paties prez. A. Smetonos žodžiu. Vėliau šią savo surengtą savaitę jis laikė pirmuoju mūsų kultūros kongresu. Reiškėsi ir plunksna. Skelbė eilėraščius, daugiausia urbanistinėmis ir proletarinėmis temomis. Mokėdamas užsienio kalbų, nemaža talkino "Naujajai Romuvai" informacinėmis apžvalgomis.
Skaityti daugiau...
 
JERONIMO KAČINSKO MIŠIOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Šių metų muzikinis sezonas Bostono lietuviams davė nemaža malonios progos keliais atvejais pasigėrėti kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko kūryba. Jis yra Berklee Col-lege of Music profesorius, dėsto kompoziciją ir dirigavimą. Kolegijos mokomasis personalas gyvai susidomėjęs J. Kačinsko kūryba ir kiekviena proga ja pasinaudoja.

Štai 1967 m. J. Kačinskas parašė kolegijos ansambliui Saksafonų kvartetą. Kvartetas tiek nusisekė, kad juo susidomėjo žymus Hart kolegijos Cynta ansamblis, Conn., kuriam kompozitorius šį kvartetą dedikavo Šio kvarteto paklausimų atėjo iš Los Angeles, iš Čikagos; net Leduc leidykla Paryžiuje juo susidomėjo (tuo tarpu tik nuomos teisėmis, bet, gal būt, ir išleis). Berklee kolegijos saksafonų ansamblis šį kvartetą atliko šiais metais net keturis kartus-du kartu kolegijos koncertuose, po kartą Merrimack kolegijoj ir Cape Code.
Skaityti daugiau...
 
KĘSTUČIO ZAPKAUS TAPYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vida Krištolaitytė   
Prieš dvidešimt metų Čikagos lituanistinėj šeštadienio mokykloj išgirdau iš klasės draugų, penkiolikmečių ar šešiolikmečių, kad Kęstutis Zapkus, tas energingai tautinius šokius šokantis skautas, labai mėgsta piešti. Staigi dvasios brolystė užsidegė manyje, su juo dar nesušnekus. Staiga kilo toks neišaiškinamas žavesys, kaip tąkart Vokietijos la-geryj užklydus su Egle Rūkštelyte, pirmo skyriaus drauge, į saulėtą palėpę apleistose kareivinėse, kur jos tėvas, Antanas, dalį jų gyvenamo kambario buvo pavertęs į ateljė. Ten kabėjo ant sienos Eglės galvutės portretas, buvo ir daugiau paveikslų kambaryje, švelniai sklido nuostabus dažų kvapas. Saulės spindulys pro langą švietė tiesiai į Eglės portretą. — Egle, tai Tu. — O taip, mano tėvas daug paišo.— Pokalbis baigtas. Mes greit išbėgom į kiemą žaisti. Ir taip užsibaigė mano ekstazė, pirmą kartą aplankius dailininko kambarį.

Panašus žavesys kilo Žemaitijoje, kai pamačiau avižų lauką senelių ūkyje 1944 metų vasarą. Tos avižos bangavo vėjuje, kaip Dievyčio ežero vanduo. Jos buvo sidabrinės, daug smulkesnės už kitus javus; jos nebuvo žalios, bet šviesiai mėlynos. Man, penkių metų vaikui, tai buvo nuostabus reiškinys ir gal pirmas estetikos pajutimas.
Skaityti daugiau...
 
A.D. SACHAROVAS — MOKSLININKAS IR LAISVĖS KOVOTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ramūnas J. Girnius   
Branduolinių ginklų išradimas yra iškėlęs naujų klausimų tautų santykių plotmėje. Pirma, yra pakitusi tautos nepriklausomumo sąvoka: nors ir anksčiau silpnesnės tautos ieškodavo sąjungininkų, šiais laikais tos tautos, kurios negamina modernių ginklų, daugiau negu bet kada priklauso nuo tų tautų, kurios gausiai tuos ginklus gamina. Antra, karo tarp galingųjų tautų grėsmė yra pasidariusi iš esmės visos žmonijos išnaikinimo grėsmė.

Kadangi karas moderniais ginklais yra laikomas sa-vižudybišku ir kadangi sprendimas kariauti moderniais ginklais yra įmanomas tik mažam skaičiui tautų, dažnai girdima optimistiška nuomonė, kad pasibaigė pasaulinių karų laikai. Tačiau šiuo optimistišku ir gal truputį paviršutinišku žvilgiu ne visi pasitenkina. Vienas iš tų, kurie giliau šiuos klausimus gvildena, yra A.D. Sacharovas, vienas iškiliausių mokslininkų dirbusių prie Sovietų Sąjungos termobranduolinių tyrinėjimų. .D. Sacharovas gimė 1921 m. Maskvoje. Jo tėvas buvo fizikos mokytojas bei plačiai naudojamų vadovėlių autorius. 1942 m. Sacharovas baigė fiziką Maskvos universitete. Karo metu jis buvo inžinierius kariniame fabrike. 1945 m. jis pradėjo bendradarbiauti P.N. Lebedevo fizikos institute Maskvoje I. Tammo (1958 m. Nobelio laureatas fizikoje) priežiūroje. 1947 m. Sacharovas gavo fizikos mokslų daktaro laipsnį. Dažniausiai daktaratas sovietuose suteikiamas vyresnio amžiaus mokslininkui, jam padirbus 15-20 metų savo srityje. Jaunojo mokslininko daktaratas buvo jo nepaprastų pajėgumų bei pasiekimų pažymėjimas. Disertacija lietė kosminių spindulių tyrinėjimus; dalis jos buvo išspausdinta tais pačiais metais straipsnio forma ("Generation of the Hard Com-ponent of Cosmic Radiation").
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAS REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kralikauskas   
(Dėl "Aidų" 1973 m. 3, 4 ir 5 nr. išspausdinto mano str. SENOVĖS LIETUVIŲ DIEVIJA grubaus nuvertinimo "Naujosios Vilties" 6 nr.)

Sakysite: judu esate jau turėję nesusipratimų? Atsakau: niekad.
Antrajame Kultūros Kongrese Čikagoje 1962 m. lapkričio 22 d. pasitaikė man sėdėti šalia dr. J. Balio. Sakė perskaitęs "Titnago ugnį" ir mane pagyrė. Girdi, kas jau kas, bet senovės lietuvių mitologija labai gerai atkurta. Su senąja lietuvių religija aš esąs gerai susipažinęs, tikėjimus ir kultus teisingai supratęs.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Charlotte Willard: ADOMAS GALDIKAS: A COLOR ODYSSEY. Išleido Oc-tober House Inc., Nevv York 1973, spausdinta Italijoj. Didelio formato 171 psl. Be Ch. Willard str. (p. 9 - 37), gale duodama dar YValdemar George apybraiža apie Ad. Galdiką (p. 159- 166). Puošniai išleistoj monografijoj pateikiama Ad. Galdiko piešinių, 94 nespalvotos ir 40 spalvotos kūrinių nuotraukos. Kaina 14.95 dol., su persiuntimu 16 dol. Užsisakyti adresas: Sister M. Palmira, I. C. Convent, Putnam, Conn. 06260.

Bronys Raila: PAGUODA. Akimirksnių kronikos 4. Pirma dalis. Išleido Nida, London 1974. 428 psl., kaina 5 dol.

Liudas Dovydėnas: PAŠIURPO MANO VELNIAS. Novelės. Išleido Nida. London 1974. 235 psl., kaina 3.50 dol.

Alfonsas Tyruolis: DIEMEDŽIO PAUNKSMĖJE. Sonetai. Viršelis A. Korsakaitės - Sutkuvienės. Išleido "Šaltinis", Nottingham (Anglija) 1974. 31 psl., kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
AL. BARONO PASAKOJIMŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   
Aloyzas Baronas vėl pasirodė su nauja knyga — Šilko tinklai ("Ateities" literatūros serijos Nr. 9, Chi-cago 1974, 184 psl.). Rinkinį sudaro septyni ilgesni ar visai trumpučiai pasakojimai.

''Geras sūnus" —valdingos motinos išaugintas, pripratęs jai nusilenkti ir vedęs jos telaikomas nesubrendusiu. Motina, kaip kirviu kirsdama, tvarko jaunųjų gyvenimą. Marčios kantrybė trūksta, ir ji su kūdikiu atsiduria pas savo rnotiną, įsižadėdama negrįžti, kol anytos sūnus 1 nepasigadins". Situacija apskritai būdingesnė tikriems amerikiečiams (europiniuose lietuviuose paprastai šeimos galva vyras). Visi veikėjai gyvi, tik motina galėtų būti bent kiek niuansuota.

"Bausmė''. Gera, klusni studentė Vida gerokai pavėluoja grįžti iš studentiško, bet visai padoraus pokylio. Despotas tėvas žiauriai ją sumuša. Iš nuoskaudos ir keršto ji pabėga, susiartina su lenkeliu ir už jo išteka, bet tas Mike, įpratęs nerūpestingai gyventi, ją, belaukiančią kūdikio, palieka. Ir dabar Vida, brangindama savo laisvę, negrįžta namo, gauna miesto pašalpą (dar viena "vvelfarininkė"!), o tėvas vis nesupranta, kaip ji išėjo niekais, nors taip gerai auklėjama. Tokių tėvų prieš 50 metų būta apsčiai. Pasitaiko ir dabar. Situacija mūsų laikams gana būdinga. Kad ir spalvos patirštintos, bet dalykas įtikina. Tik paskutinė pastraipa — autoriaus kreipimasis į skaitytoją — nuliekamas dalykas: nepasakytas žodžiu moralas veikia kur kas stipriau. Tą pat galima pasakyti ir apie kituose dalykėliuose pasitaikančius autoriaus nenuken-timus nekalbėti savo vardu . . .
Skaityti daugiau...
 
ALĖS RŪTOS "PO ANGELŲ SPARNAIS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VI. Šaltmiras   
Alės Rūtos knyga Po angelų sparnais (Londone išleista Nidos knygų klubo 1973 m., 191 psl.) duoda dvidešimt penkis kūrinius. Jų rinkinys pavadintas "novelėmis", kaip dabar mūsų įprantama šiuo žodžiu vadinti smulkiosios prozos kūrybą.

Šioje knygoje Alė Rūta ne tiek kuria literatūrą, kiek aprašinėja patį gyvenimą pro savo akinius. Su mažom išimtim jos novelės yra gyvenimo išpiovos, kurioms ji parašo pradžią ir pabaigą. Kalba yra instrumentas, kuriuo Alė Rūta groja užtikrintai. Tiek užtikrintai, kad ką ji bepaliestų — vis išeis melodija. Todėl jai novelė reiškia viską: apysakaitę, apsakymą, apybraižą, eskizą ar juslinę miniatiūrą. Alė Rūta tebesilaiko XIX amžiaus rašymo tradicijos (davusios mūsų epochai didžiąją literatūrą). Ji turi laiko. Ji pasakoja neskubėdama. Ji mato labai daug detalių ir, kaip natūralistai, ji tomis detalėmis žavisi. Žavisi ir savo sugebėjimu jas tiksliai nusakyti. Ne tiek vyksmas jai svarbu, ar dvasinė žmogaus metamorfozė, kiek smulkių detalių atskleidimas, kurias ji suau-džia ar bando suausti į vientisą audinį. Gyvenimas Alei Rūtai yra sunkus. Ji ieško jame sielos bei dvasinės prasmės, o randa susmulkėjimą, sustabarėjimą, sumedžiagėjimą. Ką ji mato — tą aprašo, dažnai su širdgėla, nostalgija, sentimentalumo doze. Iš viso šito neretai išplaukia ironija ar moralas, kuriuos ji užslepia atsargiais žodžiais, kad ne visi pastebėtų.
Skaityti daugiau...
 
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   
TERRA AUSTRALIS, Australijos lietuvių poezijos rinkinys. Redagavo Juozas Almis Jūragis. Išleido "Minties" spaustuvė, Sydney 1972, 157 psl. Iš viso dalyvauja 12 autorių.
Juozas Mikštas, vilnietis, iškentęs lenkų persekiojimus, ėmęs rašyti eilėraščius nuo 1928 m. Jam "poezija yra neiškraipyto gyvenimo tiesos grožis". Trumpai tepasidžiaugus laisvu gyvenimu, dabar nustotos Lietuvos meilė iš tolo didžiulė:
Aš melsdavausi tavo akmenims ir
medžiams.
Anksčiau jį maitinę Lietuvos aruodai, dabar jis gyvas jos ilgesiu. Nemiela svetimo krašto gamta:
Tyloje spengia ausys,
Širdį nerimas gelia,
Juk čia veltui žvalgausi
Šiaurės medelių.
("Australijos girios", p. 15)
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 30 dol.: A. J. Gečius, Montreal, Que., Canada; Vikt. Raslanas, Hanau, W. Germany; po 25 dol.: kun. Pr. Geisčiūnas, Ct.; Emilija Meškauskienė, Chicago, 111.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont., Canada.

Garbės prenumeratoriai: po 20 dol. H. Krikščiūnas, EI Dorado Hills, Ca.; Zigmas Kungys, M.D., Yucaipa, Ca.; Stepas Markus, Los Alamitos, Ca.; Juozas Končius, Cicero, II.; Kaz. Pabedinskas, Oak Park, II.; Juozas Stašaitis, Dorchester, Ma.; dr. Juozas Vydas, Bangor, Me.; Benediktas Neverauskas, Sterling Hts., Mi.; Petras Juška, Honokus, N.J.; dr. Jonas Dėdinas, Pittsford, N.Y.; dr. Antanas Skėrys, VVoodhaven, N.Y.; J. Skrinska, M.D., Eastlake, Oh.; Kaz. Gečas, Port Sydney, Ont., Vincas Ignaitis, Rodney, Ont.; kun. Augustinas Sabas, Monitouvvadge, Ont.; Balys Sakalas, Toronto, Ont., Canada; vysk. A. L. Deksnys, Roma, Italia; kun. J. Gutauskas, Glasgovv, Scotland; kun. Kaz. Senkus, Stuttgart, W. Germany.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai