| |
|
|
6 birzelis
|
|
Parašė Vida Krištolaitytė
|
Prieš dvidešimt metų Čikagos lituanistinėj šeštadienio mokykloj išgirdau iš klasės draugų, penkiolikmečių ar šešiolikmečių, kad Kęstutis Zapkus, tas energingai tautinius šokius šokantis skautas, labai mėgsta piešti. Staigi dvasios brolystė užsidegė manyje, su juo dar nesušnekus. Staiga kilo toks neišaiškinamas žavesys, kaip tąkart Vokietijos la-geryj užklydus su Egle Rūkštelyte, pirmo skyriaus drauge, į saulėtą palėpę apleistose kareivinėse, kur jos tėvas, Antanas, dalį jų gyvenamo kambario buvo pavertęs į ateljė. Ten kabėjo ant sienos Eglės galvutės portretas, buvo ir daugiau paveikslų kambaryje, švelniai sklido nuostabus dažų kvapas. Saulės spindulys pro langą švietė tiesiai į Eglės portretą. — Egle, tai Tu. — O taip, mano tėvas daug paišo.— Pokalbis baigtas. Mes greit išbėgom į kiemą žaisti. Ir taip užsibaigė mano ekstazė, pirmą kartą aplankius dailininko kambarį.
Panašus žavesys kilo Žemaitijoje, kai pamačiau avižų lauką senelių ūkyje 1944 metų vasarą. Tos avižos bangavo vėjuje, kaip Dievyčio ežero vanduo. Jos buvo sidabrinės, daug smulkesnės už kitus javus; jos nebuvo žalios, bet šviesiai mėlynos. Man, penkių metų vaikui, tai buvo nuostabus reiškinys ir gal pirmas estetikos pajutimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
A.D. SACHAROVAS — MOKSLININKAS IR LAISVĖS KOVOTOJAS |
 |
 |
 |
|
Parašė Ramūnas J. Girnius
|
 Branduolinių ginklų išradimas yra iškėlęs naujų klausimų tautų santykių plotmėje. Pirma, yra pakitusi tautos nepriklausomumo sąvoka: nors ir anksčiau silpnesnės tautos ieškodavo sąjungininkų, šiais laikais tos tautos, kurios negamina modernių ginklų, daugiau negu bet kada priklauso nuo tų tautų, kurios gausiai tuos ginklus gamina. Antra, karo tarp galingųjų tautų grėsmė yra pasidariusi iš esmės visos žmonijos išnaikinimo grėsmė.
Kadangi karas moderniais ginklais yra laikomas sa-vižudybišku ir kadangi sprendimas kariauti moderniais ginklais yra įmanomas tik mažam skaičiui tautų, dažnai girdima optimistiška nuomonė, kad pasibaigė pasaulinių karų laikai. Tačiau šiuo optimistišku ir gal truputį paviršutinišku žvilgiu ne visi pasitenkina. Vienas iš tų, kurie giliau šiuos klausimus gvildena, yra A.D. Sacharovas, vienas iškiliausių mokslininkų dirbusių prie Sovietų Sąjungos termobranduolinių tyrinėjimų. .D. Sacharovas gimė 1921 m. Maskvoje. Jo tėvas buvo fizikos mokytojas bei plačiai naudojamų vadovėlių autorius. 1942 m. Sacharovas baigė fiziką Maskvos universitete. Karo metu jis buvo inžinierius kariniame fabrike. 1945 m. jis pradėjo bendradarbiauti P.N. Lebedevo fizikos institute Maskvoje I. Tammo (1958 m. Nobelio laureatas fizikoje) priežiūroje. 1947 m. Sacharovas gavo fizikos mokslų daktaro laipsnį. Dažniausiai daktaratas sovietuose suteikiamas vyresnio amžiaus mokslininkui, jam padirbus 15-20 metų savo srityje. Jaunojo mokslininko daktaratas buvo jo nepaprastų pajėgumų bei pasiekimų pažymėjimas. Disertacija lietė kosminių spindulių tyrinėjimus; dalis jos buvo išspausdinta tais pačiais metais straipsnio forma ("Generation of the Hard Com-ponent of Cosmic Radiation").
|
|
Skaityti daugiau...
|
Charlotte Willard: ADOMAS GALDIKAS: A COLOR ODYSSEY. Išleido Oc-tober House Inc., Nevv York 1973, spausdinta Italijoj. Didelio formato 171 psl. Be Ch. Willard str. (p. 9 - 37), gale duodama dar YValdemar George apybraiža apie Ad. Galdiką (p. 159- 166). Puošniai išleistoj monografijoj pateikiama Ad. Galdiko piešinių, 94 nespalvotos ir 40 spalvotos kūrinių nuotraukos. Kaina 14.95 dol., su persiuntimu 16 dol. Užsisakyti adresas: Sister M. Palmira, I. C. Convent, Putnam, Conn. 06260.
Bronys Raila: PAGUODA. Akimirksnių kronikos 4. Pirma dalis. Išleido Nida, London 1974. 428 psl., kaina 5 dol.
Liudas Dovydėnas: PAŠIURPO MANO VELNIAS. Novelės. Išleido Nida. London 1974. 235 psl., kaina 3.50 dol.
Alfonsas Tyruolis: DIEMEDŽIO PAUNKSMĖJE. Sonetai. Viršelis A. Korsakaitės - Sutkuvienės. Išleido "Šaltinis", Nottingham (Anglija) 1974. 31 psl., kaina 2 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
AL. BARONO PASAKOJIMŲ KNYGA |
|
|
|
|
Parašė Vladas Kulbokas
|
Aloyzas Baronas vėl pasirodė su nauja knyga — Šilko tinklai ("Ateities" literatūros serijos Nr. 9, Chi-cago 1974, 184 psl.). Rinkinį sudaro septyni ilgesni ar visai trumpučiai pasakojimai.
''Geras sūnus" —valdingos motinos išaugintas, pripratęs jai nusilenkti ir vedęs jos telaikomas nesubrendusiu. Motina, kaip kirviu kirsdama, tvarko jaunųjų gyvenimą. Marčios kantrybė trūksta, ir ji su kūdikiu atsiduria pas savo rnotiną, įsižadėdama negrįžti, kol anytos sūnus 1 nepasigadins". Situacija apskritai būdingesnė tikriems amerikiečiams (europiniuose lietuviuose paprastai šeimos galva vyras). Visi veikėjai gyvi, tik motina galėtų būti bent kiek niuansuota.
"Bausmė''. Gera, klusni studentė Vida gerokai pavėluoja grįžti iš studentiško, bet visai padoraus pokylio. Despotas tėvas žiauriai ją sumuša. Iš nuoskaudos ir keršto ji pabėga, susiartina su lenkeliu ir už jo išteka, bet tas Mike, įpratęs nerūpestingai gyventi, ją, belaukiančią kūdikio, palieka. Ir dabar Vida, brangindama savo laisvę, negrįžta namo, gauna miesto pašalpą (dar viena "vvelfarininkė"!), o tėvas vis nesupranta, kaip ji išėjo niekais, nors taip gerai auklėjama. Tokių tėvų prieš 50 metų būta apsčiai. Pasitaiko ir dabar. Situacija mūsų laikams gana būdinga. Kad ir spalvos patirštintos, bet dalykas įtikina. Tik paskutinė pastraipa — autoriaus kreipimasis į skaitytoją — nuliekamas dalykas: nepasakytas žodžiu moralas veikia kur kas stipriau. Tą pat galima pasakyti ir apie kituose dalykėliuose pasitaikančius autoriaus nenuken-timus nekalbėti savo vardu . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ALĖS RŪTOS "PO ANGELŲ SPARNAIS" |
|
|
|
|
Parašė VI. Šaltmiras
|
Alės Rūtos knyga Po angelų sparnais (Londone išleista Nidos knygų klubo 1973 m., 191 psl.) duoda dvidešimt penkis kūrinius. Jų rinkinys pavadintas "novelėmis", kaip dabar mūsų įprantama šiuo žodžiu vadinti smulkiosios prozos kūrybą.
Šioje knygoje Alė Rūta ne tiek kuria literatūrą, kiek aprašinėja patį gyvenimą pro savo akinius. Su mažom išimtim jos novelės yra gyvenimo išpiovos, kurioms ji parašo pradžią ir pabaigą. Kalba yra instrumentas, kuriuo Alė Rūta groja užtikrintai. Tiek užtikrintai, kad ką ji bepaliestų — vis išeis melodija. Todėl jai novelė reiškia viską: apysakaitę, apsakymą, apybraižą, eskizą ar juslinę miniatiūrą. Alė Rūta tebesilaiko XIX amžiaus rašymo tradicijos (davusios mūsų epochai didžiąją literatūrą). Ji turi laiko. Ji pasakoja neskubėdama. Ji mato labai daug detalių ir, kaip natūralistai, ji tomis detalėmis žavisi. Žavisi ir savo sugebėjimu jas tiksliai nusakyti. Ne tiek vyksmas jai svarbu, ar dvasinė žmogaus metamorfozė, kiek smulkių detalių atskleidimas, kurias ji suau-džia ar bando suausti į vientisą audinį. Gyvenimas Alei Rūtai yra sunkus. Ji ieško jame sielos bei dvasinės prasmės, o randa susmulkėjimą, sustabarėjimą, sumedžiagėjimą. Ką ji mato — tą aprašo, dažnai su širdgėla, nostalgija, sentimentalumo doze. Iš viso šito neretai išplaukia ironija ar moralas, kuriuos ji užslepia atsargiais žodžiais, kad ne visi pastebėtų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
