Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1972 m. 6 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
S. A. Bačkis — JAV de jure Lietuvos pripažinimo 50 metų sukaktis ............................................. 265
Alf. Gricius — Eilėraščiai .................................................................................................................. 270
R. Šilbajoris — Struktūriniai pasikartojimai Dostojevskio romane "Nusikaltimas ir bausmė" ... 271
J. Jankus — Istorija iš pirmųjų šaltinių (beletristika) ...................................................................... 277
VI. Jakubėnas — K. V. Banaičio "Jūratė ir Kastytis" ................................................................... 283
V. Pavalkis — Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai 1918 - 1940 ...................................... 287
Al. Pakalniškis — Žmonių santykiai Žemaičiuose ........................................................................... 293

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
S. K. R. — Po jaunimo švenčių ........................................................................................................ 295
J. Girnius — Sveikiname neužmirštamąjį Juozą Keliuotį ............................................................... 301
Vt. Vt. — Etninio paveldėjimo programa ......................................................................................... 304
Mūsų buityje ...................................................................................................................................... 305

KNYGOS
A. Musteikis — Knyga apie marksizmą (V. S. Vardžio) ................................................................ 309

Viršelio 1 psl. — K. Lapšys (jaunimo kongreso dailės parodoj laimėjęs I premiją): "Šokis, kurį matant, norisi dainuoti — ši mintis veda į žiląją senovę"; 4 psl. — Raminta Baukytė (jaunimo kongreso dailės parodoj laimėjusi III premiją): macrame be pavadinimo.
Skaityti daugiau...
 
JAV DE JURE LIETUVOS PRIPAŽINIMO 50 METU SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. A. Bačkis   
Šių metų liepos 28 sukako 50 metų, kai JAV pripažino de jure Lietuvą, Estiją ir Latviją. Tai istorinė ir reikšminga sukaktis, juo labiau, kad tas pripažinimas tebegalioja: JAV atsisako pripažinti prievartinį Baltijos valstybių įjungimą j Sovietų Sąjungą.

I. Prieš penkiasdešimt metų. Amerikos lietuviai labai energingai veikė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir vėliau Lietuvos valstybės de jure pripažinimo klausimu. Amerikiečių padedami, jie kreipėsi į Baltuosius Rūmus, ypačiai preziden tų Woodrow Wilsono ir Warren H. Hardingo metu. 1921 gegužės 31 prezidentui Hardingui buvo įteikta peticija su milijonu parašų, prašanti Lietuvą pripažinti de jure. Peticija buvo įrišta į 138 knygas, kurias po vieną nešė lietuvių atstovai. Amerikos lietuviai taip pat veikė senatorius, kongresmanus ir spaudą, Tvitinmama, kad lietuvių memorandumas "Independence for the Lithuanian Nation" buvęs atspausdintas 100,000 egz., o atviručių su Lietuvos žemėlapiu— virš 1,000,000. JAV lietuvių organizacijos I pasaulinio karo metu siuntė delegatus į Lietuvą bei Europą ir į Taikos Konferenciją Paryžiuje. Vašingtone veikė Lietuvių Informacijos Biuras ir vadinamasis Lietuvių Egzekutyvinis Komitetas. (Vienas tų veikėjų, dr. J. J. Bielskis, ir dabar yra Lietuvos generalinis garbės konsulas Los Angeles, kiti — mirę). Lygiagrečiai Lietuvos reikalais JAV-se rūpinosi Lietuvos vyriausybė. 1919 gruodžio 18 atvyko į Ameriką Lietuvos vyriausybės skirta Finansinė misija, kuri 1920 sausio 5 įsikūrė Vašingtone. Misiją sudarė: Jonas Vileišis, Povilas Žadeikis ir kun. Jonas Žilius. 1920 vasario 18 Lietuvos vyriausybė paskyrė J. Vileišį pirmuoju nepriklausomos Lietuvos atstovu. Nuo 1921 balandžio 15 Lietuvos atstovu Vašingtone buvo paskirtas Voldemaras Čarneckis. Jie abu ligi Lietuvos de jure pripažinimo tegalėjo veikti neoficialiai. Padedami Amerikos lietuvių, jie energingai rūpinosi, kad JAV kaip galima greičiau Lietuvą pripažintų de jure.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS GRICIUS   
PASKUTINIS NOKTIURNAS

Jei būčiau magikas, statyčiau gatvę
Sutemstant jūroms skliauto pakrašty;
Iš dingusių sapnų statyčiau gatvę,
Kuria išėjo metai užmarštin.

Blyškioj šviesoj tenai prikeltų parką
Užkeiktos fleitos — iš likimo dykumų,
Prikeltų akmenis, kurie kadaise verkė
Ties atsisveikinimo lieptais,
Po debesėjančiu dangum.

Skaityti daugiau...
 
STRUKTŪRINIAI PASIKARTOJIMAI DOSTOJEVSKIO ROMANE "NUSIKALTIMAS IR RAUSMĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠILBAJORIS   
Dostojevskio Nusikaltimą ir bausmę galima, paviršutiniškai kalbant, priskirti prie kriminalinių romanų. Šiame žanre autoriaus pasisekimas priklauso nuo jo sugebėjimo išlaikyti nuolatinį, įtemptą skaitytojo dėmesį. Dostojevskis žinojo, kad, šią knygą rašant, tai bus jam nelengvas uždavinys, nes jis iš anksto atsisakė pačios sėkmingiausios kriminalinio romano priemonės — laikyti skaitytoją nežinioj, nuolat spėliojantį, kas gi tas tikrasis nusikaltėlis, kada, kokiu būdu jį suseks. Gana anksti parodęs, kaip Raskolnikovas užmuša senutę Alioną ir jos seserį Lizavetą, jis perkėlė visą veikalo įtampą į atomazgą, į įvykius ir pergyvenimus, vedančius prie Raskolnikovo prisipažinimo. Čia Dostojevskis pavartojo visą eilę dramatiškų priemonių, daugiausia siekiančių pastatyti skaitytoją prieš kokią nors paslaptį, prieš nelauktą padėties pasikeitimą, staigią ir sukrečiančią katastrofą taip, kad galų gale jis nebekreiptų dėmesio į tai, jog patį svarbiausią romano faktą jau žino, bet visas pasinertų į klaidų, bauginantį, bet kartu nepaprastai įdomų atomazgos labirintą. Kartais skaitytoją prie knygos pririša kraštutinės įtampos dialogas, kaip, pavyzdžiui, policijos valdininko Zametovo pasikalbėjimas su Raskolnikovu smuklėj jau po nusikaltimo. Tenai pastarasis su isterišku malonumu, o kartais ir su siaubu vaikščioja ant bedugnės kranto; kiekvieną momentą atrodo, kad jau ims ir prisipažins. Kitais atvejais prieš herojų nelauktai atsistoja, tartum iš jo baisių sapnų iškilusi, nyki, paslaptinga figūra, laikanti jo paties ir jam artimų žmonių likimą savo rankose — toks yra Svidrigailovas. Dostojevskis taip pat stengiasi iki kraštutinumo įtempti skaitytojo nervus serijomis viena kitą glaudžiai sekančių katastrofiškų krizių. Centrinėj romano daly visų pirma matome chaotiškus Marmeladovo šermenis, kurių metu Lužinas Sonią apkaltina vagyste; vos tik tam epizodui pasibaigus, seka aukščiausias romano momentas — Raskolnikovo prisipažinimas Soniai, kad jis žmogžudys. Šio pokalbio iki gelmių sukrėsti, jie abu staiga girdi, kaip pas juos įsiveržia Lebeziatnikovas pranešti, kad Sonios motina visai išėjo iš proto ir šoka paklaikusi gatvėje, tampydama su savimi persigandusius vaikus.
Skaityti daugiau...
 
Istorija iš pirmųjų šaltinių PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS JANKUS   
Šios istorijos atsiradimo priežastis visiškai atsitiktinė. Niekas manęs nei prašė, nei ragino, net ir joks redaktorius, kaip šiais laikais pasitaiko, maldaute nemaldavo, kad rašyčiau. Bet taip jau atsitiko, kad kelioliktus metus gyvenu tame mieste, kur Stasys Burba gyveno, dirbo ir į aukštumas pakilo, o laikraščiuose pasirodė žinios, kad pora didžiųjų miestų rengiasi paminėti dvidešimt penkerių metų sukaktį nuo jo mirties. Iš tų laikraščių dar sužinojau, kad jis buvo šio miesto kažin kokio departamento galva, bet išsilaikė neužmiršęs ir savo tautiečių, pasilikusių toli ant apatinės pakopos. O tokių buvo dauguma. Ką čia dauguma — beveik visi. Jie siuvyklose akis pra-sitrindami rūpestingai skaitė dygsnius, smulkiuose metalo fabrikėliuose kaišiojo pirštus į visada alkanas presų gerkles, per dienas kniūbsojo susilenkę ties optinių stiklų dailinimo staklėmis, kiti laikėsi įsikibę daugybės kitų smulkių ir ne taip jau dosniai pinigą parūpinančių darbų darbelių. Ir Stasys ne tik kad jų neužmiršo, ne tik kad užėjęs Stonkaus ar Degučio saliūnuosna kaip su sau lygiais išgerdavo po stiklą alaus ar net ir ko stipresnio, bet turėdavo laiko kiekvienam patarti naujų šaligatvių tiesimo, namų pirkimo ar pardavimo ir daugybe kitų reikalų, kurie šiaip nors ir nedideli ir ne tokie jau svarbūs, bet nepratusiam galvą per laikus kvaršina, o ne nuo to galo pradėti, ir kišenę gražiai prapūkšto. Ypač šiame, anuo metu taip smarkiai į augimą pasinešusiame mieste. Bet visų svarbiausia— Stasys nesitraukė nuo bendrųjų reikalų, dėl kuriųjo vardas tebėra gyvas ir tolokai už savos parapijos ribų. Jeigu tikėtumėme laikraščiais, tai kituose miestuose jis net geriau žinomas, negu čia. Pagal juos, Stasys ne tik išrūpindavęs leidimus lietuviu šventi ms, automobilių ir net raitųjų paradams svarbiausiomis miesto gatvėmis, kuriomis reikėdavo sustabdyti bet kokį kitą judėjimą, bet sugebėdavęs atsikviesti kongresmanus ir senatorius į tautii si s šventos ar net ir į eilinius piknikus, Lietuvos nepriklausomybės ir pripažinimo reikalais važinėjęs į Vašingtoną, ten vardais vadindavęsis su senatoriais ir kitais aukštais pareigūnais. Kartą pasiekęs net Prezidentą. Tiesa, su pačiu prezidentu šnekėtis netekę, tik rankom tepasikratęs, bet su vienu artimiausiu jo patarėjų ilgiau negu valandą šnekėjęs ir viską išsiaiškinęs.
Skaityti daugiau...
 
K. V. BANAIČIO "JŪRATĖ IR KASTYTIS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   
"Jūratės ir Kastyčio" operos trečiojo veiksmo scena Jūratės rūmuose. Centre: Jūratė — D. Stankaitytė, Kastytis — St. Baras. Dekoracijos dail. Ad. Valeškos. Nuotrauka A. Kezio











K. V. Banaičio opera "Jūratė ir Kastytis" buvo baigta kurti Brooklyne vargingomis sąlygomis gyvenusio kompozitoriaus. Čikagos Lietuvių opera tuoj šiuo veikalu susidomėjo. Po "Rigoletto", "Fausto" ir "Carmen" pastatymų vis daugiau visuomenėje kilo balsų: "o kokia iš to nauda lietuviškai muzikai?" Dirigentas A. Kučiūnas, atsilankęs pas K. V. Banaitį, peržiūrėjo bebaigiamą rašyti operos klavyrą ir grįžo gan entuziastiškai nusiteikęs. Deja, neišsipildė viltys greit išgirsti scenoje naują lietuvišką operą. K. V. Banaitis iš pat jaunystės daugiau vertino kūrinio išleidimą, negu jo viešą atlikimą. Užuot skubėjęs orkestruoti "Jūratę ir Kastytį", Čikagos Lietuvių operai autorius pastatė sąlygą: pirma turi būti atspausdintas operos klavyras su anglišku ir vokišku libreto vertimu. Čikagos Lietuvių opera šią sąlygą turėjo priimti. Buvo sudarytas M. Rudienės vadovaujamas komitetas klavyrui išleisti. Darbas iš lėto, bet vyko. N. Rastenis parūpino anglišką vertimą, o nuo vokiško vertimo teko atsisakyti.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS IR VATIKANO DIPLOMATINIAI SANTYKIAI 1918 - 1940 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS PAVALKIS   
Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., jos gyventojų didelė didžiuma priklausė katalikų Bažnyčiai. Tačiau politinės sąlygos buvo labai nepalankios užmegzti normalius diplomatinius santykius tarp Lietuvos vyriausybės ir Šv. Sosto.

Tuo laiku Lietuvoje buvo trys vyskupijos: Žemaičių, Vilniaus ir Seinų. Caro okupacijos laikais Žemaičių ir Vilniaus vyskupijos priklausė Mogiliavo arkivyskupijai, o Seinų vyskupija — Varšuvos arkivyskupijai. Laisvos Lietuvos katalikai siekė atsipalaiduoti nuo priklausomybės arkivyskupijoms, esančioms už jų krašto ribų. Lietuvos Bažnyčia norėjo priklausyti tiesiogiai nuo Šv. Sosto.
Skaityti daugiau...
 
Dailininko L.Surgailio darbai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Surgailis   

Skaityti daugiau...
 
Dailininko L.Tuleikio darbai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Tuleikis   

Skaityti daugiau...
 
Žmonių santykiai Žemaičiuose PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS   
Kita kartą, dar prieš Didįjį karą (1914) ir tuojau po jo žmogus praeidamas žmogų numaudavo kepurę ir pasisveikindavo krikščioniškai: vienas pasakydavo — "tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus", antras atsakydavo— "ant amžių amžinųjų amen". Kepurę maudavo ne tam praeinamam žmogui, o dėl to, kad pasisveikinant buvo minimas Jėzus Kristus. Į svetimus namus atėjęs irgi šitaip pasveikindavo jo gyventojus, o tie jam taip pat atsakydavo.

Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, ši pasisveikinimo forma buvo pakeista į "garbė Jėzui Kristui" ir "per amžius amen". Bet neilgai šita pakeista forma beišsilaikė. Išstūmė ją iki tol tik žydų tevartota "laba diena", vėliau sutrumpėjusi į "labas". Šalia "labos dienos" atsirado "labas rytas", "labas vakaras" ir "laba naktis". Atsirado ir kitų paprastesnių pasisveikinimo formų, kaip "sveikas", "sveikas gyvas" ir kitokių.
Skaityti daugiau...
 
PO JAUNIMO ŠVENČIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. K. R.   

Pasaulio lietuvių jaunimo II kongresas praėjo sklandžiai: kaip planuota, taip įvykdyta. Kai pirmasis toks kongresas (1966) buvo atviras visiems, tai šiemet kongreso atstovai buvo oficialiai išrinkti. Nustačius 250 skaičių, pusė atstovų skirta Š. Amerikai (JAV ir Kanadai), pusė kitiems kraštams. Tik atstovai turėjo sprendžiamąjį balsą ir galėjo dalyvauti visoje kongreso programoje. Tai laidavo minimalų kongreso dalyvių skaičių. Bet tai paliko atvirą klausimą, kiek atsiras jaunimo, norinčio kongrese dalyvauti be sprendžiamojo balso, atseit, lyg svečiai, nors ir būdami to paties 18 - 30 metų amžiaus. Vis dėlto ir šis kongresas sutraukė ir "neatstovinio" jaunimo. Be abejo, daug padėjo tai, kad kongreso metu Čikagoj vyko ir IV tautinių šokių šventė, kaip pirmojo kongreso metu buvo vykusi III dainų šventė. Tad ir suplaukė Čikagon ne tik formalieji atstovai, bet ir šiaip jaunimo, tiek iš šio krašto, tiek iš užsienio. O kadangi Čikagos visuomenė visada yra paslanki dalyvauti didžiuosiuose renginiuose, tai ir jaunimo kongreso parengimai vyko perpildytose salėse.

Visa mūsų spauda įvertino šį kongresą kaip reikšmingą ir sėkmingą. Jungiamės į šį vertinimą, tikėdami, kad lietuviškajam mūsų jaunimo žadinimui turi reikšmės ir tokie masiniai suvažiavimai. Didesniam skaičiui susitelkus, ryškiau pergyvenama savoji tapatybė ir noromis nenoromis pažvelgiama į save. Nėra abejonės, kad teigiamo poveikio turės ir šiemetinis jaunimo kongresas.

Skaityti daugiau...
 
SVEIKINAME NEUŽMIRŠTAMĄJĮ JUOZĄ KELIUOTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   

vasarą rugpiūčio 22 sulaukė 70 metų amžiaus Juozas Keliuotis. Daugumai tų, kurie Lietuvą paliko dar vaikai ar jau svetur ir gimė, Keliuočio vardas nieko nesako. Bet tiems, kurie prisimena nepriklausomąją Lietuvą, Juozas Keliuotis yra nepamirštamas. Galima neperdedant sakyti, kad antrajam nepriklausomybės dešimtmečiui jis esmingiau atstovavo už oficialiuosius to meto valdžios ir apskritai visuomenės vadovus. Nuo nieko nepriklausydamas, nes pats ir leisdamas savaitinį kultūros žurnalą "Naująją Romuvą", Keliuotis telkė ne vienos kurios srovės žmones, bet visus, kuriems rūpėjo, kad mūsų tauta jai istorijos duotuoju nepriklausomybės laikmečiu kaip galima intensyviau naudotųsi, kaip galima sparčiau žengtų kultūrinės ir socialinės pažangos keliu. Juozas Keliuotis iš tikro yra pavyzdys, kiek daug gali visuomenei reikšti paskiras žmogus, kiek aplamai gali būti reikšmingas žurnalisto darbas.

Skaityti daugiau...
 
ETNINIO PAVELDĖJIMO PROGRAMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vt. Vt.   

Lietuvių Bendruomenės centras ir vietiniai organai bei veikėjai yra dėję daug pastangų, kad JAV kongresas priimtų etninio paveldėjimo programą, mūsuose paprastai vadinamą JAV tautybėms paremti įstatymu. To įstatymo projektą buvo priėmęs tik senatas, o atstovų rūmai atmetę. Bet po ilgokai trukusių pasitarimų senato ir atstovų rūmų bendroj komisijoj pagaliau praėjo senato nusistatymas: už įstatymą pasisakė ir atstovų rūmai. Kadangi tuo įstatymu padarytas svarbus žingsnis, nors dar tik pirmas, JAV tautybių atžvilgiu, manome, kad ir mūsų skaitytojam bus įdomu, ką gi tas į-statymas konkrečiai sako. Įstatymas sudaro "Higher Education Act" IX skyrių:

IX skyrius. Etninio paveldėjimo programa.

901 str. Pripažįstant (JAV) nacijos heterogenišką sudėtį ir faktą, kad daugelio etninių grupių visuomenėje didesnis supratimas įnašų iš savojo paveldėjimo ir kitų bendrapiliečių įnašų gali prisidėti prie masių didesnio vieningumo, patriotizmo ir pareigingumo; taip pat pripažįstant principą, kad valstybės švietimo įstaigose visi asmens turi turėti progą susipažinti su kiekvienos etninės grupės skirtingais bei individualiais įnašais į (Amerikos) nacionalinį paveldėjimą, šio skyriaus tikslas — parūpinti paramos, skirtos sudaryti progą studentams susipažinti su savo pačių kultūrinio paveldėjimo pagrindiniais bruožais, taip pat studijuoti kitų etninių grupių kultūrinio paveldėjimo įnašams.

Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Romas Kalanta. Iš amerikiečių "Time" (VII.31) paskelbtos nuotraukos patyrėme jį buvus švelnų ir mąstantį žmogų. Išraiškus jo veidas neliudija "psichinio ligonio", kaip sovietinei gydytojų ir kitų ekspertų komisijai buvo įsakyta nutarti. Priešingai, tai veidas žmogaus, kuris blaivia sąmone suvokė savo tragišką likimą, bet ryžosi herojiškai jį prisiimti, kad gyvybės auka paliudytų savosios tautos laisvės ilgesį.


R. Kalantos liepsnos auką sekusios masinės jaunimo demonstracijos ir darbininkų streikas, vėliau tokios pat gyvybės aukos kitų (23 metų darbininko Stonio Varėnoj, 60 metų darbininko Andriuškevičiaus Kaune susideginimas, dar vieno sutrukdytas pasiryžimas tuo būdu pareikšti protestą), Vilniaus studentų demonstracija prieš rusus tarptautinių rankinio rungtynių metu (birželio mėn. pusėj) ir ankstesnis 17.000 tikinčiųjų skundas Jungtinių Tautų sekretoriui atkreipė viso pasaulio spaudos akis į pavergtąją Lietuvą. Vakarų Berlyno "Der Ta-gesspiegel" (V.24) gegužės 19 demonstracijas Kaune vadino panašiomis j tikrą tautinį sukilimą. "The New York Times" (V.28) konstatavo, kad tai buvo Sovietų S-goje aštriausias viešas tautinis protestas nuo Armėnijos riaušių 1965 m. Londono "Economist" apibūdino Lietuvos įvykius tik viršūne ledkalnio, kurio tikro dydžio niekas nežino.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE MARKSIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Musteikis   
Prof. V. Vardys Maskvoje prie Šv. Vosyliaus katedros

Vytauto S. Vardžio, Oklahomos universiteto profesoriaus, redaguota knyga Kari Marx: Scientist? Revolu-tionary? Humanist? (Lexington, Mass., D. S. Heath Co., 1971, 94+ XVIII p.) pateikia 17 autorių veikalų ištraukas bei straipsnius, liečiančius įvairiausius marksizmo klausimus. Pats autorius knygos pradžioje prideda 12 puslapių ilgio įvadą, o pabaigoje — dar 5 puslapių papildomų skaitinių apžvalgą. Tekstas yra suskirstytas į keturias pagrindines dalis: 1. Marksas — mokslininkas, 2. Marksas — revoliucininkas, 3. Marksas — humanistas ir 4. Ar Markso rolės neprieštarauja tarpusavy?
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LITUANISTIKOS INSTITUTO 1971 METŲ SUVAŽIAVIMO DARBAI. Spaudai paruošė Thomas Remeikis. Išleido Lituanistikos Institutas Čikagoj
1971. 280 psl.
Mykolas Krupavičius: ATSIMINIMAI. Aplankas V. Virkau. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoj 1972. 364 psl., kaina 10 dol.
Viktoras Gidžiūnas, OFM: TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS ORDINAS. Išleido Trečiojo ordino Šv. Kazimiero provincija. Brooklyn, N. Y., 1971. Viršelis ir vinjetės P. Jurkaus. 286 psl.
Eduardas Cinzas: BROLIO MYKOLO GATVĖ. Novelės. Atlankos D. Rėklv-tės - Aleknienės. Išleido A. Mackaus Knygų Leidimo Fondas Čikagoj 1972. 304 psl., kaina 6 dol.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai