| |
|
|
1973 m. 7 rugsėjis
|
PILNI PILVAI, TUŠČIOS SIELOS |
 |
 |
 |
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Kai kurios maišto priežastys Amerikoje
"Be tvirto savęs suvokimo ir savo gyvenimo tikslo žmogus negali gyventi. Jis greičiau save sunaikintų, negu pasiliktų žemėje, net jei duonos ir apsčiai turėtų"
F. M. Dostojevskis ("Broliai Karamazovai")
Nerimu alsuoja mūsų žemė. Nerimo šešėliai gaubia ir turtingiausios pasaulio šalies veidą. Rodos, lyg Amerika maištautų pati prieš save, prieš savo kultūrą, idealus. Juodųjų bruzdėjimas, moterų "laisvinimasis", jaunųjų atmetimas ūkinių krašto tikslų, kairiųjų smurtas, "hang loose" etika — tai vis upeliai, kurie susilieja į vieną tėkmę, nukrypusią prieš tradicinį Amerikos gyvenimo būdą. Rousseau "grynoji" visuomenė gausiai plečiasi technologinės visuomenės pakraščiuose. Kai kas vaizduojasi net tokią galimybę, kurioje didžiuliu boikotu būtų suardyta krašto produkcija ir Amerika paversta žaliuojančia šalimi, apgyventa valkataujančių mistikų, bankrutavusių bankininkų, darbo netekusių inžinierių. Kai kas už blizgančių šiandieninio Amerikos gyvenimo fasadų tariasi pagaunąs atidundančio chaoso ženklus: šuolis į anarchiją jau nebesąs tik pagyvenusių neurotikų vaizduotės padarinys. Priešingai, daugelis karingųjų neoromantikų vaizduojasi, kad, sustabdžius techniką ir mokslą, savaime susikursiąs ne chaosas, bet visuomenė paremta ne konkurencija ir turtais, o broliška meile ir gamtos harmonija. Tačiau nei chaoso baimė, nei tobulos visuomenės utopija blaiviam klausėjui patenkinamo atsakymo neduoda. Šis klausėjas nori rasti giliausias dabarties vidinių sankirtų šaknis ir žinoti, ar jos kyla iš medžiaginių, visuomeninių ar dvasinių tikrovės klodų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Iš trečiosios Georgikų knygos (1-383) |
|
|
|
|
Parašė PUBLIUS VERGILIUS MARO
|
Pale, dabar ir tave, didžioji, dainuosiu; Amfrizo
Piemenį garsų ir jus, o girios ir upės Likėjo.
Kita gi, kas eilėmis pagaudavo dvasią neveiklią, —
Tapo nuvalkiota. Kas nežino nuožmaus Euristėjo
Ar negirdėjo lig šiol gėdingų Busirio altorių?
Kas nedainavo Latonos Delo ir jaunojo Hilo,
Dramblio kaulo pečiu garsaus žirgininko Pelopo
Ar Hipodamės? Naujus mėginsiu kelius, kad iškilęs
Vardas mano laimėtoju eitų iš lūpų į lūpas.
Grįždamas tėviškėn aš pirmasis, jei būsiu dar gyvas,
Mūzas viršūnių Aonijos su savimi pasiimsiu;
Iš Idumėjos, Mantuja, pirmas parnešiu tau palmių
Ir žalioj lygumoj, prie upės, statysiu šventyklą, —
Ten, kur, abipus liaunais nendrynais krantus pasipuošę,
Teka vingiais lėtai galingieji Mincijaus vandens.
Vidurį patį užims jos dievas Oktavianas;
Aš, nugalėtojas, spindintis purpuru Tiro, jo garbei
Šimtą keturkinkių paupiu leisiu. Visi iki vieno
Graikai, Molorcho girias ir Alfėjų palikę, čia rungsis
Cesto grubaus kovose ir bėgimo varžybose. Pats gi,
Lapais alyvų kirptais vainikuotas, dovanas nešiu.
Aš jau dabar džiaugiuos galėsiąs, savo šventovėn
Iškilmių eiseną vesdamas, skerdžiamus jaučius stebėti
Ir kaip, priešakį keičiant, scena atgal pasitraukia,
Kaip purpure įausti britanai su uždanga kyla.
Jos duryse aš aukse ir dramblio kaule vaizduosiu
Mūšį gangiečių, ginklus Kvirino, kurs juos nugalėjo;
Karo padargais didingai banguojantį platųjį Nilą
Bei kolonas su laivų variu. Prie to dar pridėsiu
Pavergtus Azijos žemių miestus, užgrobtą Nifatą,
Partą, kurs bėgant paleista strėle pasikliauja, bei mūsų
Paimtą dvigubą grobį iš priešų skirtingų, ir dukart
Nugalėtąsias tautas iš priešingų jūros pakrančių.
Čia atsistos ir kvėpuos iš Paro akmens, kaip gyvieji,
Ainiai Asarako rasės, visi iš Jupiterio kilę,
Trojas senolis ir Trojos pačios įkūrėjas Kintietis.
Bergždžią pavydą gąsdins furijos, kraupūs Kokito
Vandens, žiauriam Iksiono rate susirangę gyvatės
Ir akmuo, kurio neįstengė įveikti Sizifas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Stasio Šimkaus "Pagirėnai" |
|
|
|
|
Parašė ALGIS ŠIMKUS
|
 Stasys Šimkus (1939 - 40 m., viena paskutinių nuotraukų)
Lietuviškos operos istorijos paraštei
Kiek prisimenu iš tėvo pasakojimų, mintis parašyti lietuvišką operą jam kilusi dar studijuojant Petrapilio konservatorijoje, gaivalingai tautinių Rimskio - Korsakovo, Musorgskio ir Borodino operų įtakoje. Tačiau pirmąkart aktyviai šiam darbui ruoštis jis pradėjo tiktai 1916 m. gyvendamas Amerikoje.
Čia jis susipažino su kunigu Jonu Jonyla -Žilium, Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijos South Bostone įkūrėju. Žilius buvo inteligentiškas ir plataus išsilavinimo asmuo. Šalia politikos ir pasaulinės literatūros, jis labai domėjosi Lietuvos istorija, jos padavimais ir tautosaka. Būdamas karštas patriotas, jis nesitenkino vien kunigo pareigomis ir buvo giliai įsitraukęs į to laiko Amerikos lietuvių kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Dar 1883 m., po išgarsėjusių Kražių skerdynių Lietuvoje, jis greitai parašė ta tema knygą ir aktyviai dalyvavo viešų demonstracijų rengime įvairiose lietuvių kolonijose, protestuojant prieš tokį žiaurų rusų elgesį su lietuviais. Kiek vėliau, jis sukūrė ta pačia tema draminį veikalą, kuris buvo gana plačiai statomas daugelyje JAV lietuvių kolonijų. Jis taip pat buvo surinkęs nemaža medžiagos iš JAV lietuvių istorijos ir išleidęs atskira knyga. Žilius bandė rašyti ir grožinės literatūros. Išleido visą eilę poezijos ir draminės kūrybos leidinių, nors didesnio meninio tobulumo šioje srityje ir nepasiekė. Be to, buvo išvertęs į lietuvių kalbą A. Mickevičiaus poemas "Konradą Valenrodą" ir "Vėlines".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ROMUALDAS KISIELIUS
|
GYVENI MAS
Žuvėdra perskrido per mano laivą
ir nepaliko jokio šešėlio
laivo denyje
ir jokių pėdų erdvių saulėje . . .
Ir dabar aš žinau,
kad visas žmogaus gyvenimas
yra tik žuvėdros skridimas . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Juozas Aputis
|
Rūta žalioj,
Leiskie mani namopi,
Rūta žalioj.
Tą vakarą jis pats sau buvo keistas. O gal viskas aplinkui buvo keista, nes Gvildys dar niekada taip nejuto, kas yra šalia jo. Truputį svirduliuodamas, jis užkopė į kalnelį, ant kurio pernai iš žėglių buvo pastatytas baltas bokštas, bet nereikėjo ir jo — nuo kalno buvo matyti toliausiai, o saulė vis tiek jau leidosi, nelaukė nieko, negailestingai ji skubėjo sukišti į tamsą ir miškus, ir durpyną, kur paliko traktorių Gvildys, ir jau paskui panardinti tolumoj dunksančią Šatriją, laukus su žydinčiais dobilais. Žiūrėdamas tenai už horizonto, širdyje Gvildys pajuto liūdesį, koksai pasitaiko ne taip dažnai gyvenime, — tokį liūdesį, kai tau atrodo, kad esi svieto laikrodis, ir ne toks, kurį prisuka, o toks, nuo kurio viskas priklauso: tu spinduliuoji šviesas ir spalvas, girdai upėse gyvulius ir žmones, krauni paukščiams lizdus ir saugai nuo vanagų plikus jų mažylius, tu tvarkai protingiausius dalykus, ir, jei tavęs nebūtų, suklauptų viskas ant kelių — ir gyvi, ir negyvi daiktai, ir ak: viešpatie, viešpatie! — pajunti, kad vienąkart tavęs nebebus. Taip ateina didysis skausmas ir ilgesys, nes suvoki esąs dievas, kuris žino, jog turės numirti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Palydimieji žodžiai apie J. Aputį |
|
|
|
|
Parašė K. K.
|
Pokario metu subrendusių lietuvių rašytojų gretose vieną iš pirmųjų vietų užima beletristas Juozas Aputis. Kartu su kitais gabesniais savo bendralaikiais Aputis lietuvių prozai atnešė daug naujų perspektyvų, prasmingumo akcentų ir stilistinio brandumo. Tematikos atžvilgiu Apučio smulkioji proza daugiausia yra kaimo novelės. Tačiau su įprastine mūsų "kaimietiška proza" jo kūrybą sieja tik silpni, paviršutiniai apmatai. Aputis nekataloguoja kaimo darbų, etnografijos, buitinės aplinkos. Kaime jis ieško žmogaus, išgyvenančio dvasinį atbudimą gilesnėms vertybėms, žmogaus pradedančio suprasti save, savo prasmę kasdienybės liūdesyj. Aputis jautrus vidiniam žmogaus nerimui, kurį žadina aukštesnių tikslų ilgesys. Daugiausia tradiciniu, bet savitu ir nuoširdžiai įtikinančiu stiliumi jo proza verčia skaitytoją ne tik gėrėtis kūrybiniu polėkiu, bet kartu įsijausti jo atveriamon problematikon.
Nors visuomeniniai motyvai Apučio kūryboje nėra iškeliami į pirmąjį planą, tačiau jie nesunkiai išskaitomi. Savo gyvenamos santvarkos atžvilgiu Aputis yra ateitin žvelgiąs idealistas. Jam rūpi, kad komunistinės santvarkos žmogus augtų tvirtas ne materialinių gėrybių sekiojimu, bet gilesnių vertybių suvokimu. Tokia Apučio kūrybinė pažiūra nėra priimtina daugeliui partijos ir kultūrinio gyvenimo biurokratų, kurie socialistinės santvarkos padėtimi nėra taip saugiai ir optimistiškai nusiteikę. Nepriimtina, žinoma, tokia pažiūra ir mums. Tačiau, praėjus tiems laikams, kuomet būdavo užsimerkiama prieš kitokių pažiūrų talentą, Apučio kūryba domina mus savo žmogišku gilumu ir džiugina bendrosios lietuvių literatūros turtinimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"PERSIORGANIZAVIMAS" — RACIONALIOS ORGANIZACIJOS STOKA |
|
|
|
|
Parašė Alaušius
|
Šių metų vasara buvo baigta dviem išskirtiniais renginiais: PLB seimu Vašingtone ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimu Bostone. Ne tik abu šie suvažiavimai vyko tame pačiame Atlanto pa-pakraštyje, bet ir tomis pačiomis dienomis. Kas norėjo vienur ir kitur dalyvauti, nieku būdu negalėjo. Nelaikome tokius susikirtimus (praeitą kartą LKMA suvažiavimas buvo susi-kirtęs su ateitininkų kongresu!) geru dalyku. Kaip pabrėžėme pereitame numery, tokie susikirtimai terodo, kiek vis dar stokojame bendruomeniškos dvasios: užuot susitarus, tepaisoma savos organizacijos.
Tiesa, kai kas nemato reikalo dėl to rūpintis, gal būt, net naiviai džiaugiasi, kad tiek esame organizuoti, jog negalime išvengti nė didžiųjų renginių susikirtimo. Sakysime, "Darbininkas" (1973.VIII.17) vedamajame tiesiog taip ir rašė: "Kai kas net rūstavo, kad PLB seimas ir Akademijos suvažiavimas sutampa: esą vienas kitą silpnina. Rūstybė be pagrindo. Abiejuose suvažiavimuose susitinka kiti žmonės, svarstomi kiti reikalai".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IX LIETUVIŲ GYDYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Vacys Šaulys
|
Š. m. gegužės 26 - 27 Čikagoje įvyko Pasaulio ir Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjungos jau 9-tasis, kas antri metai ruošiamas, gydytojų suvažiavimas. Suvažiavimas buvo skelbiamas ir A.M.A. žurnale bei vietinėje mediciniškoje spaudoje. Tai paskatino dėmesį ir keleto lietuviškai nebekalbančių, bet lietuviškos kilmės gydytojų.
Suvažiavime dalyvavo 118 gydytojų, daugiau negu bet kada ankstesniame suvažiavime. Sąjungai priklauso 9 draugijos: Australijos (2), Illinois, Michigano, New Yorko, N. Anglijos, Ohio, Kanados ir V. Vokietijos draugijos ir visi pavieniai liet. gydytojai, užsiprenumeravę "Medicinos" žurnalą. Dabar skaitytojų yra virš 600.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BALTISTŲ KONFERENCIJA ŠVEDIJOJ |
|
|
|
|
Parašė Anatolius Matulis
|
Stockholmo Hasselby pilyje š. m. rželio 8-11 buvo sušaukta antroji baltistikos studijų konferencija Skandinavijoj. Ją suorganizavo neseniai, tik 1970 m., įkurtas mokslinis baltistikos studijų institutas Baltiška Institutet. Konferencija buvo tarptautinė. Australijos, Kanados, Vengrijos, Italijos, Šveicarijos, Anglijos, Lenkijos ir V. Vokietijos delegatai ryškiai rodė tą tarptautinę dvasią, kuria mūsų dabartinis pasaulis jau giliai kvėpuoja. Suprantama Amerikos ir Švedijos atstovai sudarė konferencijos daugumą. Ir paskaitų skaičius siekė net 78, — tai gražus skaičius bet kokiam tarptautiniam mokslininkų susibūrimui. Lietuvių delegacija, nors ir mažoka, sulaukė komplimentų Švedijos laikraščiuose, net ir estų kalba (Eesti Paeva-Leht, Nr. 45. birželio 16). Prisimenant tokias įdomias paskaitas, kaip J. Lingio apie Klijus elementus okupuotų lietuvių papročiuose, dr. J. Čeginsko mintis apie gyventojų ir teritorijos pasikeitimus Lietuvoj 1939 - 40 metais, dr. A. Geručio sovietų federalizmo pana-grinėjimą, dr. R. Misiūno istorinį žvilgsnį į Gustavo III periodą ir kun. R. Krasausko apžvalgą apie katalikų Bažnyčią Lietuvoje (nuo 1940 m.) — turime sutikti, kad lietuviai visgi ryškiai pasirodė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PAX ROMANĄ ŽURNALAS DEMOGRAFINĖS PUSIAUSVYROS KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė Vt. Vt.
|
Jungtinės Tautos projektuoja 1974 metus skelbti Žmonijos Metais. Ta proga įvairios tarptautinės organizacijos ruošia studijas apie žmonijos gausėjimo padarinių įvairius ažvil-gius. Ir Pax Romaną, katalikų intelektualų tarptautinės federacijos, žurnalas "Convergence" (1973, nr. 1) į žmonijos gausėjimo padarinius žvelgia katalikams gana naujovišku žvilgiu. "Convergence" autorius pastebi, kad žmonijos gausėjimo pada
rinių klausimu ligšiolinė krikščionių pažiūra kiekybę subordinuoja kokybei, ir priekaištauja Jungtinių Tautų technokratams bei ekspertams, kad jie, susirūpinę tik žmonijos kiekybe, nepaiso paties žmogaus kokybės, jo asmens vertingumo. "Convergence" autorius tokį kiekybės - kokybės konfrontavimą, žmonijos gausėjimo padarinius sprendžiant, laiko netinkamą, nes žmonijos gausėjimo padariniai lygiai reikšmingi abiem atžvilgiam: ir žmonijos kiekybei, ir kokybei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
— Helsinky VII.3 - 7 vykusiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai sekti Pasaulinė Baltų Santalka pasiuntė 9 asmenų delegaciją, kuriai vadovavo šios Santalkos ir VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas. Be jo, lietuviams atstovavo dr. J. Genys, dr. P. Vileišis ir E. Žilionytė. VII.3 - 4 baltų atstovai kontaktavo konferencijoj dalyvaujančių valstybių delegacijas ir mezgė ryšius su žurnalistais. Buvo priimti Švedijos užsienio reikalų ministro K. Wick-manno ir Vatikano valstybės sekretoriaus arkiv. A. Casarolio. Apskritai Vakarų diplomatai baltus priėmė draugiškai ir suprasdami, bet vengdami pažadų. Tik Airijos delegacijos narys prileido, kad užsienio reikalų ministras Fitzgeraldas galėtų suminėti Baltijos valstybes, argumentuodamas prieš sovietų projektą. Baltų atstovai VII.6 buvo numatę surengti spaudos konferenciją plačiau supažindinti su Baltijos valstybių reikalu. Bet tai buvo sutrukdyta tokio incidento. Rytų Vokietijos surengtame delegatų ir žurnalistų priėmime latvis Uldis Grava kreipėsi į britų užsienio reikalų ministrą Sir A. Douglas Home su klausimu, kodėl konferencijos darbotvarkėj nėra Baltijos valstybių klausimo. Tas Gravą nukreipė į A. Gromyko, sovietų užsienio reikalų ministrą. Pastarasis paklausė U. Gravą, ar jis iš Latvijos. Grava atsakė, kad visi baltai, kur jie bebūtų, nori savo kraštams laisvės ir teisės patys savo likimą spręsti. Gromyko į tai arogantiškai atsakė: "Frank-ly, I don't need it". U. Grava buvo tuojau iš salės išvestas ir areštuotas. Kitą dieną (VII.5) buvo sulaikyti ir visi kiti baltų atstovai ir ištardžius įkalinti. Tai suomiai padarė sovietams spaudžiant. Po dienos visi buvo iš kalėjimo išleisti, bet uždrausti reikštis (tariamai "trukdyti" konferenciją). Nors, gal būt, numatytoji spaudos konferencija būtų davusi progos plačiau su baltų reikalu supažindinti gausiai suvažiavusius žurnalistus, bet ir baltų atstovų areštas atkreipė pasaulinės spaudos dėmesį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Stasys Yla: VARDAI IR VEIDAI MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE. Nuo Mažvydo ligi Skvirecko. Aplankas T. Valiaus. Lietuviškos Knygos Klubas, Čikaga, 1973. 345 psl., kaina 6 dol.
P. Gudelis: BOLŠEVIKŲ VALDŽIOS ATSIRADIMAS LIETUVOJE 1918 -1919 METAIS jų pačių dokumentų šviesoje. Prof. Z. Ivinskio įvadas. Išleido LVS Ramovė. Londonas, 1972. 162 psl., kaina 2.50 dol. Užsisakyti adresas: LVS Ramovė, 6918 So. Maplevvood Ave., Chi-cago, 111. 60629.
Juozas Švaistas: KARNAVALO AIKŠTĖJE. Novelės. Nidos Knygų Klubas, Londonas, 1973. 284 psl., kaina 5 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LEIDINIAI APIE LIETUVOS KRYŽIUS |
|
|
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
Codex Aemilianensis piešinys,
parodantis, kaip omega
nukeliavusi į kryčiaus apačią
| 
Kapastulpis iš Pamario
(Sagard Rū-gen saloj)
| 
Aukštas stoginis kryžius
Salako kapinėse (1938)
|
LIETUVIŲ LIAUDIES MENAS. Mažoji Architektūra. I knyga. Sudarė ir parengė: K. Čerbulėnas, F. Bielins-kis. K. Šešelgis. Vilnius, Vaga, 1970, \XII + 324 psl.
LIETUVOS TSR DAILĖS MUZIEJUS. Lietuvių liaudies geležinės kulto ir memorialinių paminklų viršūnės. A. Mikėnaitės sudarytas katalogas. Vilnius, 1970, 115 psl.
Jonas Grinius: LIETUVOS KRYŽIAI IR KOPLYTĖLĖS. Atspaudas iŠ Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Metraščio V, 1970, Roma, 182 psl.
Vytautas Bagdanavičius, MIC: Lietuviško koplytstulpio genezės klausimu, Lituanistikos Instituto 1971 metų suvažiavimo darbai, 161-178 psl.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Vaišvilaitė
|
Šitaip pavadintas kompozitoriaus ir muzikos pedagogo Juozo Gaubo pomirtinis kūrinių rinkinys. Jį sudaro 24 dainos ir giesmės.
J. Gaubo muzikinis stilius klasiškai didaktinis, kūriniai prieinami pažengusiems muzikos studentams.
Iš solo dainų dėmesio verta, plačiai išvystyta, trijų dalių forma, Lie-der stiliumi sukurta daina "Mano rūtos", pagal K. Binkio žodžius. Melodijos linija nuosekli, moduliacijos nesunkios. Piano akompanimentas prieinamas pažengusiam muzikos studentui. Ši daina būdavo girdima konservatorijų ir koncertų salėse Lietuvoje.
Iš dainų mišriam chorui populiariausia "Nurimk, sesut", pagal P. Vaičiūno žodžius. Ji yra dramatiškos nuotaikos, su energingu, lapi-dariškų akordų akompanimentu. Balsų vedimo linijos ryškios, jaučiama patyrusio komponuojančio chorvedžio ranka.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
