| |
|
|
7 rugsejis
|
|
PABALTIJO STUDIJŲ PUOSELĖJIMO DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMAS |
 |
 |
 |
|
Parašė Algis Norvilas
|
Sutikti aprašyti Pabaltijo Studijų Puoselėjimo draugijos (toliau — AABS, Association for the Advance-ment of Baltic Studies) suvažiavimą nebuvo sunku, nes žadėjau patsai jame dalyvauti. Tačiau vėliau, pamačius suvažiavimo programą, teko savo pareigos net nusigąsti. Pasirodo, AABS suvažiavimas esąs daug platesnės apimties, negu buvau iš karto manęs — tai tikras mokslininkų sąskrydis su daugybe dalyvių ir pranešimų. Todėl nė nebandysiu čia atpasakoti viso suvažiavimo eigos, o tik pasidalinti įspūdžiais apie kai kuriuos išklausytus pranešimus ir pateiksiu šiek tiek faktinės informacijos.
Ketvirtasis AABS suvažiavimas Įvyko š.m. gegužės 16-19 Chicagoje, University of Illinois at Chicago Circle patalpose. Šis suvažiavimas tuo ypatingas, kad tiek programą, tiek ir techninius reikalus pagrindinai organizavo lietuviai. Lietuvių įnašas šiam suvažiavimui aiškiai pasimatė atidarymo metu, gegužės 16 d. rytą. Atidarymo sesijai pirmininkavo dr. To-mas Remeikis, rengimo komiteto pirmininkas. Suvažiavimą sveikino dr. Vytautas Vardys, programos komiteto pirmininkas, ir dr. Rimvydas Šilbajoris, AABS prezidentas. Kiek teko nugirsti, atidaryme negalėjo dalyvauti, nors buvo žadėjęs, universiteto kancleris Warren B. Cheston, kuris savo vieton atsiuntė atstovą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
J. AUGUSTAITYTĖ - VAIČIŪNIENĖ |
|
|
|
|
Parašė Zuzana Juškevičienė
|
 Vasario 28 Chicagoje amžinai užmerkė akis rašytoja, skautų veikėja, mokytoja, tautinių šokių atgaivintoja, nepailstama tautos dvasios kėlėja Juzė Augustaitytė - Vaičiūnienė.
Gimusi 1895 liepos 28 Suvalkijos lygumose, Vilkaviškio valsčiuje, Mažučių kaime, a.a. J. Vaičiūnienė jau iš jaunų dienų pamilo savo tėviškę. Alksnės upeliūkštis, beržynėliai, jovaruose ir alksniuose paskendusi šešiasdešimties hektarų ūkio sodyba, — aplinka, kurioje brendo velionės pažiūros į tautą, į žmones, į gyvenimą.
Didžiojo karo metu, 1914 m., pasitraukė į Rusiją, iš kurios grįžo jau bepradedanti poetė. Ketveri pasitraukimo iš tėvynės metai dar daugiau padidino savo krašto ir savo žmonių ilgesį.
Savo tarnybą - karjerą Vaičiūnienė pradėjo Kaune, neilgai ten šilus, buvo paskirta į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją mokytoja. 1919-1938 metų tarpas Marijampolėje įmy-nė Vaičiūnienės gyveniman neišdildomas pėdas.
Kūno kultūra ir lietuvių kalba — tai du pagrindiniai jos dėstomi dalykai. Lietuvių kalbą stengėsi gryninti, kad kuo mažiau svetimybių joje liktų. Ieškojo tikrų lietuviškų žodžių, kuriais būtų galima skolinius pakeisti. Savo mokiniams stengėsi kelti savos kalbos grožį, neretai lygindama su kitomis kalbomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė S. Suž.
|
 Netekome istoriko, kuris rūpinosi ateitimi
Philadelphijoje birželio 18 mirė dr. Antanas Vasys (Vasiliauskas), istorikas paleografas, buvęs Kauno, Vilniaus ir Fordhamo universitetų profesorius, penkiolika metų vadovavęs Fordhamo universiteto lituanistikos kursam; kad "lietuviškas jaunimas pamiltų ir pasisavintų savo tautos kultūrą". Šiais žodžiais jis išreiškė susirūpinimą ne tuo, kas yra sugulę archyve, bet kas išlaiko tautinę gyvybę ateičiai. Jis taip suprato savo tremties uždavinį ir jį uoliai vykdė.
Velionis buvo kilęs iš pietvakarių Sūduvos, Vižainio trikampio, kuriame susiduria Lietuva, Prūsija ir Lenkija. Lenkai, užėmę 1919-20 Vižainio valsčių, tebelaiko jį savo valdžioje. Antanas Vasys, gimęs 1902 sausio 15, kai Vižainio nuo Lietuvos dar jokia siena neskyrė, liko ir toliau suaugęs su nepriklausoma Lietuva. Jis mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose ir Seinų kunigų seminarijoje (1922-25), atkeltoje į Gižus prie Vilkaviškio. Istoriją studijavo Humanitarinių mokslų fakultete Kaune 1925-30 ir Istorijos tyrimo institute Vienoje 1932-35. Čia jis savo specialybe buvo pasirinkęs pagalbinius istorijos mokslus (paleografija, diplomatika). Vienos universitetas 1935 suteikė jam daktaro laipsnį už disertaciją "Vytauto Didžiojo diplomatika". Savo šioje studijoje, vėliau atspausdintoje žurnale "Senovė" (Nr. 2 ir 4, 1936-38), apibūdino formaliniu atžvilgiu kai kuriuos Vytauto Didžiojo kanceliarijos išleistus dokumentus. Tai buvo pirmas lietuvio istoriko pa-leografinis darbas. Grįžęs iš Vienos, paleografiją, kitus pagalbinius istorijos mokslus ir kai kuriuos epizodinius istorijos kursus dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936-40, būdamas vyresniu asistentu, ir Vilniaus universitete 1940-43, pakeltas į docentus. Iš Lietuvos pasitraukė nuo bolševikų invazijos 1944 su didžiąja bėglių mase. Gyvendamas tremtinių stovykloje Augsburge, ten buvo lietuvių gimnazijos direktorius (1946-49) ir skaitė paskaitas Baltų universitete Pinneberge. Jungtinėse Amerikos Valstybėse pradžioje dėstė rusų kalbą Syracuse universitete (1950-53), vėliau Fordhamo universitete New Yorke (1954-72).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DAR ŠIS TAS APIE PR. GERMANTĄ |
|
|
|
|
Parašė Pr. Skardžias
|
I. Malėnas (Malinauskas) š. m. Aidų VI numeryje gana teisingai rašo apie švietimo tarėją Pr. Germantą, nes jis jį gerai pažino, drauge su juo prie vokiečių dirbdamas Švietimo valdyboje kaip Pradinių mokyklų departamento direktorius. Aš čia noriu pridėti savo vieną kitą pastabą prie jo charakteristikos.
Praną Meškauską, vėliau Germantą, pažinau nuo studentavimo laikų ir nuolat stebėjau jo vingiuotą, nepastovų kelią ligi pat mirties. Iš pradžios jis buvo linkęs į lietuvių kalbos mokslą ir tam reikalui buvo išvykęs į Leipcigą studijuoti. Bet čia prof. J. Gerulio patarimu jis savo disertacijai pasirinko ne kalbotyrinę, bet aprašomąją tautosakinę temą, ir vėliau dėl to buvo nepatenkintas ne tik pačiu J. Geruliu, bet ir savo pasirinkta disertacija. Sugrįžęs iš Leipcigo, jis turėjo didžių vilčių — tarėsi galėsiąs patekti į mūsų universitetą dirbti. Bet tuomet Humanitarinių mokslų fakultete nebuvo jam nei tinkamos vietos, nei reikiamo etato. Kurį laiką jis dar manė, kad jo siekimas vis dėlto kaip nors būsiąs įvykdytas. Vieną kartą jis man pareiškė, kad vyriausybė pakeisianti universiteto statutą, pagal kurį prezidentas galėsiąs net ir asistentus paskirt. Bet toks statutas nebuvo išleistas, ir jis nebeteko progos patekti į universitetą — nuėjo dirbti į saugumo departamentą. Čia. norėdamas geriau įsiteikti prezidentui, jis parašė savo kelionės j Užulėnį užrašus ir norėjo, kad juos išleistų Švietimo ministerija, bet tam negavo reikiamo pritarimo. Vėliau parašė kitą knygelę apie pasaulio politikos posūkius, bet irtai pasirodė neko vertas dalykas. Kiek anksčiau jis buvo parašęs Lietuvių kalbos sintaksę, kurią aš jam gerokai padėjau sutvarkyti, bet kaip vadovėlis ji neturėjo didesnio pasisekimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAI DĖSTYMĄ NUSTELBIA |ŽANGA IR EPILOGAS |
|
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
Draugo" romanų paskutinį konkursą laimėjo Birutės Pūkelevičiūtės romanas Naujųjų metų istorija (išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicagoj, 1974, 182 psl.
Kolorado kalnų miestelyje žiemos šventes leidžia būrelis mūsų tautiečių. Kurortinio viešbučio balkone plepasi dvi tipiškos poniutės iš čika-gietiško Marąuette Parko: kaimietiškos kilmės, kadaise Vokietijoje lituanistiką studijavusios, bet šiandien jau archeologiją bebaigiančio sūnaus motina daktarienė Stefanija Morkūnienė ir dar Kaune baletą pradėjusi, o čia Amerikoje ilgokai profesionalioje grupėje šokusi draudimo agento žmona Vilė Gedvilienė. Jų pašnekesyje užgriebiama viskas, nuo graikų mitologijos iki lietuviškų delikatesų; cituojama ir Gertrūda Stein, ir Palangoje vasarojęs žydelis, bet daugiausia kalba sukasi apie jiedviem nuo seno perdaug gerai žinomus dalykus . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
