Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsejis


Leonardo Andriekaus poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS   
(Jo šešiasdešimtųjų metinių proga)
Skaityta Kennebunkporte rugpiūčio 24 literatūros vakare, suruoštame ateitininkų sendraugių paminėti L. Andriekaus 60 m. amžiaus sukakčiai.

Jaunas dvasiškis 1945 metais gauna doktoratą kanonų teisėje. Jam pasiūloma dėstytojo vieta garsiajame Antonianumo universitete Romoje, bet jis jos atsisako, savo pastangas pašvenčia lietuviams pabėgėliams Italijoje, vėliau tampa lyriniu poetu. Ar jo širdyje nepasikartojo tryliktojo šimtmečio drama. Tada, viename krikščionybės poliuje, popiežius Inocentas III naudojo kanonų teisę popiežinės imperijos tvirtinimui, plėsdamas savo kanceliarijas ir jose skribų kėdes užpildydamas Bolonijos, universiteto diplomantais, kanoninės teisės žinovais. Kitame poliuje Pranciškus Asyžietis, nesidomintis ir nepasitikintis žemiškomis imperijomis, ne teisininkas ir ne diplomatas, stengėsi kurti meilės ir poezijos karalystę.

Tas jaunasis dvasiškis buvo Leonardas Andriekus, pasirinkęs ne Inocentą, bet Pranciškų — biografinė metafora, vienas raktų į jo gyvenimo kelią ir jo poeziją.
Poetus, kaip tuos Radausko savo lotyniškuosius pavadinimus išgiedančius medžius, mes įpratę aiškiai ir parankiai suklasifikuoti savo sąmonėse, populiarioje vaizduotėje, kritikos puslapiuose. Pasigirdus poeto pavardei, kompiuteris išspiauna kortelę su pagrindinėm žiniom. Leonardas Andriekus: Religija, lyrika, tradicija, pranciškonybė. Kortelės antroje pusėje pagrindiniai įvaizdžiai: maldai sudėtos rankos; nuolanki melancholija: rudas abitas; pranciškonams privaloma švelnybe. rasa ant kmynų ir svėrių.
Skaityti daugiau...
 
VATIKANAS SOVIETINĖJE PROPAGANDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.B. RADAITIS   
Tęsinys iš birželio numerio.

Kaip Niunka žiūri į Pijaus XII įpėdinį — pop. Joną XXIII? Šios asmenybės atžvilgiu jis svyruoja. Savo pirmoje knygoje Niunka vertina popiežių su pagarba:
kaip žinoma, Jonas XXIII buvo vienas iš tų bažnyčios veikėjų, kurie, blaiviau vertindami susidariusią pasaulyje padėtį, pradėjo suvokti, kad bažnyčiai nenaudinga toliau taip remti agresyvią JAV imperializmo politiką, kaip tai darė Pijus XII. Popiežius Jonas XXIII buvo linkęs pripažinti taikaus sambūvio tarp valstybių principą ir net darė kai kurias pastangas sunormalinti Vatikano santykius su socialistinėmis valstybėmis,, . . ,26

Savo antrame veikale Niunka irgi panašiai rašo: Jonas XXIII ir jo šalininkai suvokė, kad Vatikanas, remdamas šaltojo karo politiką, atstumia nuo savęs tikinčiųjų mases, kurios vis labiau linksta bendradarbiauti su pažangiomis jėgomis, kovojančiomis už taiką, prieš atominio karo grėsmę.27
Skaityti daugiau...
 
SAULĖ LEIDŽIASI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FRIEDRICH NIETZSCHE   
SAULĖ LEIDŽIASI

I
Nebeilgai tu trokši,
išdegusi širdie!
Aš pažadą jaučiu ore:
Iš nepažįstamų burnų jis dvelkia į mane, —
didžioji vėsuma arti. . .

Mano saulė vidudienį švietė karšta virš manęs:
būkit pasveikinti, ateinantys čionai,
o vėjai staigūs,
popietės jūs vėsios dvasios!

Oro dvelksmas — svetimas ir tyras.
Argi nešnairuoja
kreivu ir gundančiu žvilgsniu
naktis į mane? . .
Būk tvirta, mano narsi širdie!
Neklausk: kodėl?—
Skaityti daugiau...
 
BEIEŠKANT MENO TEORIJAI PAGRINDŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Tęsinys iš birželio numerio

3.
Žmogus yra mąstanti ir laisva būtybė. Jo veiklą apsprendžia mintis ir laisvė. Bet jis veikia vienaip, kai jis nori pažinti dėl pažinimo, kitaip jis veikia, kai nori pažinti su tikslu ką nors padaryti. Kai jis nori tik pažinti, tai jis tik nori praplėsti savo akiratį, siekia tik savo gėrio. Grynojo pažinimo tikslas yra pats žmogus. Kai jis nori pažinti su tikslu ką nors padaryti, tai pažinimo tikslas yra daromasis daiktas ar kūrinys. Atsiduodamas pažinimui kaip pažinimui, jis tarnauja sau pačiam, o atsiduodamas pažinimui su tikslu daryti ką nors, jis tarnauja jau daromam daiktui. Pažinimo tikslas yra žmogus, o darymo ar kūrimo tikslas yra pats daiktas ar kūrinys. Menininkas siekia tobulybės, bet ne savo, o kūrinio tobulybės. Štai kodėl taip dažnai kūryba pavergia žmogų. Norėdamas sukurti tobulą kūrinį, jis pašvenčia visą savo energiją jam, visa savo būtybe atsiduoda kūriniui ir save užmiršta. Vienas taip aistringai kuria, kaip kitas geria, lošia kortomis. Cėzanne net nepalydėjo savo mirusios motinos į kapines, o nuėjo piešti, nors ją mylėjo ir tuomet buvo praktikuojantis katalikas. Žinoma, nevisi menininkai yra kūrimo aistros vergai. Šv. Jonas nuo Kryžiaus buvo mistikas ir poetas, ir Fra Angelico vadiname beato. Bet tokie atvejai yra reti. Paprastai mirtingieji turi pasirinkti tarp meno kūrimo ir savęs "sukūrimo". Šiuo atžvilgiu "Altorių šešėly" svarstomoji kūrybos ir pašaukimo problema yra reali. Ar Wagneris nesakė, kad jis taptų šventuoju, jei nedegtų kūrybos aistra? Tas perdaug neklydo, kai kūrybinę aistrą sutolygino su šėtono pažadu "būsite kaip dievai". Nors menininkai nebūtinai tiki tuo pažadu, bet nevienas laikė meną šėtonišku išradimu. Baudelaire įžiūrėjo moderniame mene esmiškai demonišką tendenciją, o Gide manė, kad nėra meno kūrinio be velnio bendradarbiavimo. Tačiau judviejų pasisakymus nereikia imti pažodžiui, nes nei vienas, nei kitas netikėjo velniams.
Skaityti daugiau...
 
VEIKSNIŲ KONFERENCIJĄ SUTINKANT PDF Spausdinti El. paštas
Spalio 26-27 įvyksta Lietuvos laisvinimo darbo konferencija, kurioj atstovaujami visi šio darbo "veiksniai". Šaukiamai konferencijai linkėdami sėkmės, pasisakome, ką laikome tikros sėkmės imperatyvais.
Iš anksto pasisakyti skatina prisiminimas tokio pat pobūdžio konferencijos, įvykusios prieš septynerius metus Washingtone (1967.X.21-22). Lietuvos valstybės atstatymo 50-čio metus (1968) paskelbus Leituvos laisvės kovos metais, daug darbų buvo numatyta, bet maža kas iš jų buvo įvykdyta.

Svarbiausia priežastis, tur būt, buvo lėšų stoka. Numatytiems darbams finansuoti buvo sudarytas Jungtinis finansų komitetas. Deja, ALTai (tradiciškai turėjusiai Vasario 16 rinkliavų monopolį) likus nuošaliai, užmojis nepavyko. Todėl ligi šiolei stovime prieš tuos pačius sunkumus. Net Vasario 16-toji — tautinio susitelkimo šventė — kasmet drumsčiama ginču, kam skirti aukas. Kelta mintis suorganizuoti fondą Lietuvos laisvinimo darbams, kaip kad turime Lietuvių Fondą kultūriniams reikalams. Deja, jokie didesni užmojai yra neįmanomi, kol nėra pakankamo vieningumo ir "veiksniuose", ir visuomenėje.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai