Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 spalis


VILTIS —TAUTOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R.V.D.   
Šią vasarą Australijos ir Naujosios Zelandijos vyriausybės pripažino Lietuvos įjungimą Sovietų Sąjungon. Toks demokratinių valstybių pasielgimas sukėlė mūsų pasipiktinimą, kad nepaisant teisės, buvo nusilenkta jėgai. Ypač jautriai reagavo Australijos lietuviai. Jiems pasisekė išjudinti ir pačių australų visuomenės protestą prieš savo vyriausybės žygį. Net parlamentas (tegu ir tik vieno balso dauguma) dėl to pasmerkė Australijos vyriausybę. Tačiau, deja, tai nieko faktiškai nepakeičia.

Australijos ir N. Zelandijos mostas įspėja, kad, sverdami laiką, o ne teisę, ir kiti kraštai gali taip pat pasielgti. Vadinamoji Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija irgi nieko mums gera nežada. Kai tesirūpinama status quo, morale nesivaržoma. Perduodami Sovietų Sąjungai Lietuvos auksą, anglai lengvai nusiplovė rankas principu, kad "there is no moral judgement in-volved in the recognition of reali-ty" . . .

Žmonijos sąžinė jau išbudo tautų laisvės idėjai. Bet dar toli ligi tarptautinių santykių humanizacijos — moralei, o ne jėgai palenkimo. Morale nesivaržanti "reali politika" reiškia, kad dar toli ir ligi sovietų pavergtųjų tautų išsilaisvinimo.
Skaityti daugiau...
 
ETNINĖS GRUPĖS JAV PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. S.   
Michael Novak, katalikas filosofas slovakų kilmės, dėstąs filosofiją ir religijų istoriją viename New Yorko valstijos universitete, daugelio filosofinių ir religinių knygų autorius, neseniai išleido veikalą The Rise of the Unmeltable Ethnics. Šioje knygoje autorius svarsto galimybę "nesutirpti" tiems, kurie, patekę į Amerikos "lydymo katilą", to nenorėtų. Veikalą- yra parašytas prieš porą metų, Amerikos gyvenimą vertina slovako politiko akimis. Bet mintys įdomios ir lietuviui skaitytojui, yra aktualios ir bus tol, kol etninės mažumos brangins savo atsineštąją kultūrą ir istoriją ir kol bandys Amerikos politiką grįsti kitokiomis vertybėmis, o ne YVAS P — baltų anglosaksų protestantų tradicijomis. Čia kelios mintys apie imigrantų likimą šiame krašte.

Etninę mažumą, arba "etnikus", autoriaus pažiūra, sudaro grupė žmonių, turinčių savo bendrą istoriją, tikrą ar įsivaizduotą. Etninės grupės žmogus priklauso savo grupei iš dalies be savo paties noro, nes jis yra gimęs tam tikros tautybės. Iš dalies jis tai pasirenka ir, turėdamas skirtingų tautybių senelius, pasiryžta formuoti savo sąžinę pagal vieną ar kitą istorinį palikimą. Etninę individualybę sudaro ne tiek bendra istorija, tam tikrų bendrai išgyventų įvykių prisiminimas, kiek greičiau gimininga jausena ir mąstysena, instinktai, jausmai, emocijos, lūkesčiai ir viltys, nusiteikimai, nusistatymai, elgesio normos, visa skirtinga gyvenimo būdo visuma.

Filosofų linkstama manyti, kad žmogaus veiksmus ir elgesį apsprendžia principai, kad jis veikia, iš anksto numatęs savo darbo išdavas, arba kad jį pastumia viena ar kita kryptimi jo emocinė prigimtis. Bet — sako autorius, — "šalia pragmatinių veiksmo išdavų yra jų intensyvumas. Šalia matomų principų esama skirtingo jų vykdymo stiliaus. Šalia strategijos esama ir instinktyviai pasirenkamo patogaus veikimo būdo. Šalia taktikos esama skirtingo laiko pajautimo, ritmo, spartos. Šalia aplinkybių esama impulso ir aistrų.

Šalia paties veikėjo yra dar aplinka, kurios jis yra dalis. Žmonės skirtingai apskaičiuoja savo interesus, bet taip pat skirtingai džiaugiasi, skirtingai išgyvena laimę ar pakenčia skausmą". Tačiau visur ryškiai pasirodo jų individualybė. Kad suprastumėm atskiro asmens elgseną ir pažiūras, juos turėtumėm pasverti bent trijų generacijų laikotarpy — senelių ir vaikaičių. Aš pats įsitikinau, — sako autorius, — kad dažnai visa, kas yra nesuprantama asmens pažiūrose ir elgsenoje, paaiškėja, susipažinus su jo protėvių papročiais, instinktais ir aspiracijomis ir patyrus jaunesnės generacijos polinkius. Emocijos, aistros, vaizduotė, suvokimo būdas yra mūsų paveldimi tokiais keliais, kurių mes negalime kontroliuoti ar pakeisti.

Įvairių tautinių kultūrų tipų yra labai daug, ir kiekviena jų yra turtinga ir padeda išsiugdyti vis kitokiai asmenybei. Etninė grupė darosi svarbiąsias mūsų asmeninės akcijos formuotojas. Mes mokomės veikti kolektyve, ir jis formuoja mus pačius. Kas būtų Joyce be Airijos, Mann be vokiečių buržuazijos, Baldvvin be Harlemo. (Ar Vincas Krėvė be dzūkų Dainavos šalies — pagalvoja lietuvis skaitytojas). Šalia privačios asmens istorijos, pasirinkimo, sąmoningų norų mumyse gyvena atsiminimai, instinktai, skonis, vertybės ištisos istorinės tautos.

Etniškumas nėra vien tik darbininkų luomo pažymys. Jis neišdyla, pasiekus intelektualinį ar profesinį lygį. Profesinės klasės asmuo elgiasi vienaip ar kitaip dėl to, kad jame atsiliepia dar nevisai nuslopintas etniškumas, dėl to, kad jo esama lenko, airio, ar italo. "Kai asmuo mąsto, jame mąsto daugiau negu vienos generacijos aistros ir vaizduotė". Amerikiečiai nevisuomet suvokia, kiek jų pačių skirtinga praeitis yra gyva jų dabartiniuose sprendimuose ir veikime. Aukštesnės klasės kvakeriai mąsto ir jaučia taip, kaip negali jausti ir mąstyti kitos grupės žmonės. Neairis gali suprasti airio kataliko reiškiamus jausmus, bet reiškimo būdo jis negali laikyti savo įgimtu.
Skaityti daugiau...
 
TARPTAUTINIS ŠV. TOMO MINTIES ĮVERTINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. V. Rimšelis   
(Iš tomistinio kongreso Romoje ir Neapolyje)
Šie 1974 metai Vakarų ne tik krikščioniškajam, bet ir aplamai visam kultūriniam bei moksliniam pasauliui yra būdingi tuo, kad jie yra Šv. Tomo Akviniečio jubiliejiniai metai. To didžiojo krikščionybės mąstytojų 700 metų mirties sukakties proga daug universitetų suruošė mokslinius suvažiavimus. Nuostabu yra ir tai, kad šiemet Rusijoje verčiamas į rusų kalbą šv. Tomo veikalas "Suirimą Contra Genules".

Romoje šv. Tomo 700-ji jubiliejiniai metai buvo pradėti Kapitoliu-je kovo 7, dalyvaujant valstybės prezidentui Leone ir miesto burmistrui Darida. Anicetas Fernandez, domininkonų generolas, sveikinimo kalboje pareiškė, kad šv. Tomas yra jų vienuolijos didžioji pažiba, ir priminė, kad jo filosofijoje visoms žmogaus galioms pripažįstama visos teisės, nepaneigiant dvasios primato. Tą dieną prof. Cornelio Fabro skaitė paskaitą apie Tomą kaip laisvės mokytoją.
Skaityti daugiau...
 
DANGUOLĖ STONČIŪTĖ. PDF Spausdinti El. paštas
DANGUOLĖ STONČI0TĖ, kurios darbais iliustruojame šį numerį, yra jauna dailininkė, Chicagos Mundelein kolegijoj dailės studijas baigusi šį pavasarį ir Čiurlionio galerijoj IX.20-29 surengusi savo pirmąją individualinę parodą. D. Stončiūtė jau yra pasireiškusi ir kaip knygos dailininkė. Ji sutiko talkinti ir parengtosios monografijos apie Pr. Dovydaitį meniniu apipavidalinimu.
 
MINDAUGO SŪNĖNO MIRTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   
Lietuvių Rašytojų Draugijos paskutinę premiją laimėjo Juozo Kralikausko romanas Tautvilą (Chicago 1973, Lietuviškos knygos klubas, 205 psl.).

Šis J. Kralikausko kūrinys yra skirtas atvaizduoti tragiškoms dienoms, kokias turėjo pergyventi Mindaugo brolėnas Tautvilą. Šis Daugsprungo sūnus, buvęs rimtas konkurentas dėdei Mindaugui šio įsigalėjimo metais, nes jau tada buvo priėmęs krikštą iš Rygos vyskupo rankų, po Mindaugo vainikavimo tapo šio pirmojo Lietuvos karaliaus politikos rėmėju Gudijoje ir žuvo Mindaugo mirties metais. Senosios kronikos skelbia, kad Tautvilą nugalabijęs tas pats žemaičių kunigaikštis Treniota, kuris su Daumantu buvo nužudęs Mindaugą. Neva ketindamas pasidalinti Mindaugo palikimu, Treniota parsiviliojęs Tautvilą į Lietuvą ir čia jį nužudęs.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai