| |
|
|
8 spalis
|
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
ŠLUOTA
Pasakų buvo daugel sudėta
Ir buvo daugel dainų dainuota
Ne apie kokią Marso planetą,
Bet apie mūsų paprastą šluotą.
Ir ji stovėjo amžius kertėje,
Užsitarnavus visų malonės,
Pakol jai liūdnos dienos atėjo
Ir dulkių siurblį išrado žmonės.
Ir džiaugės šluota, bus jums daug vargo,
Nebus nė rykštės vaikams paplakti,
Ar lėks gi dulkių siurblį apžergę
Raganos baisios rudenio naktį.
Ir šluota laikės ir nesuiro,
Ne veltui buvo tiek apdainuota,
Ir ne po siurbliu moterys vyrą,
O ligi šiandien laiko po šluota.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Šių metų liepos 29 sulaukė 70 metų amžiaus tymus mūsų dailininkas Antanas Gudaitis. Su A. Samuoliu, V. Vizgirda ir kt. jis buvo dalyvis savo meto jaunosios dailininkų kartos Ars grupės, kuri pasuko Lietuvos dailę modernia Vakarų meno kryptimi. Viršuje matome dail. A. Gudaitį kairėj) savo ateljė Vilniuje su svečiu dail. V. Vizgirda (1966, A. Kunčiaus nuotrauka). Puslapio dešinėj pusėj viršuje —paveikslas "Motina su vaiku", nutapytas 1931 ir išstatytas Ars grupės pirmoj parodoj (1932). Puslapio dešinėje režisieriaus J. Miltinio portretas, taip pat ir kito puslapio paveikslas priklauso dabartiniam jo kūrybos laikmečiui. Be to, 361 puslapy įdedame dar vieną jo kūrinį — Vilniaus peizažą (1943). Dail. A. Gudaičiui linkime kūrybinės energijos, naujus užmojus bevykdant.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PSICHOLOGINIS ŽVILGSNIS Į TIKĖJIMĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS
|
Psichologija yra mokslas apie žmogaus elgesį, ypač jo vidų. Religija priklauso žmogaus elgesiui. Todėl psichologijai dera svarstyti religiją, ypač pradinį religinį nusistatymą — tikėjimą. Psichologija nei patvirtina, nei paneigia Dievo buvimą. Ji svarsto, kodėl ir kaip žmogus tiki, ir kokios jam iš to pasekmės. Tiesa, kai kurie psichologai daugiau ar mažiau tiesiogiai teigia, kad Dievas yra arba kad jo nėra. Tai daro remdamiesi ne moksliniais įrodymais, bet savo pačių tikėjimu ar netikėjimu.
Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių: a. psichologų žvilgsnio į tikėjimą ir b. bandymo sūdanti rėmus tikėjimo psichologijai, pasinaudojant pavienių psichologų įnašais.
I. PSICHOLOGŲ ŽVILGSNIS Į TIKĖJIMĄ
Kalbėdami apie psichologų žvilgsnį į tikėjimą, nevengsime ir psichiatrų pasisakymų ta tema. Žvilgsniu čia suprantame įžvalgą. Tikėjimą gi apibūdiname kaip Dievo buvimo pripažinimą.
Žvelgdamas į metodologiją ir svarstymų turinį, Mūller-Freienfels (42 ) 1920 m. nurodė 6 kryptis religinėj psichologijoj: a. teologinę, kurioj teologai, kaip pvz. Schleiermacher (47), mėgina savo teologinei sistemai suteikti psichologinį pagrindą; b. etnopsichologinę, išugdytą anglų ir prancūzų pozityvizmo (pvz. Wundt); c. psichopatologinę, žvelgiančią į liguistumą, stiprią ypač Prancūzijoj (pvz. Delacroix, Flournoy); d. analitinę, siekiančią nepriklausomo tradicinės religijos analizavimo, pri-leidžiant, kad tų religijų šaknys dažnai tyčia paslėptos (pvz. Feuerbach, 11); e. psicho analitinę, pabrėžiančią pasąmonės motyvus ir superego funkciją (pvz. Freud, 14 - 17); ir f. skirtumų psichologijos kryptį, stiprią ypač Amerikoj, su ypatingu dėmesiu į individų skirtumus (pvz. Leuba, 35-36; James, 26; Starbuck).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė SESUO ONA MIKAILAITĖ
|
PAVASARIS
Pasėgėrėm abu
alyvų kvapu.
Varnas ir aš
svirduliuojam taku —
pavasaris mums
pagrūmoja pirštu:
ardom tvarką!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALGIMANTAS P. GURECKAS
|
Martyno Brako 1973 m. gruodžio 2 d. pranešimas Vliko seime Toronte iškėlė lietuvių tautos likimui labai svarbią, bet mūsų mažai svarstomą Rytprūsių ateities problemą (Aidai, 1974, nr. 3).* Išryškinęs svarbiuosius Rytprūsių istorijos bruožus ir ją lėmusias jėgas, nusakęs dabartinę to krašto padėtį ir ten glūdinčią grėsmę Lietuvai, jis nurodė ateityje numatomų keletą tos problemos sprendimo galimybių, tačiau vis tik neišryškino, ką mes galėtume ir turėtume daryti, kaip veikti, kad Rytprūsių problemos sprendime lietuvių tauta būtų reikšmingas veiksnys ir galėtų išvengti to didelio pavojaus, kuris kyla iš ten įsikūrusios rusų kolonijos. Šį įžvalgų pranešimą nederėtų praleisti negirdomis, tad, atrodo, verta pabandyti išsiaiškinti, ko Rytprūsių problema iš mūsų šiuo metu reikalauja.
Planuoti — tai numatyti galimybes ir joms pasiruošti. Ilgus metus emigracijoj buvo laukiama greito Lietuvos išvadavimo. Pamažu įsitikinom, kad jokia Vakarų galybė Lietuvos nevaduos ir kad jos išsilaisvinimas gali dar labai ilgai užtrukti. Bet dabar galime lengvai nuslysti į kitą kraštutinumą, įsmeigę akis į tolimos ateities horizontus ir pasiryžę išlikti ištikimais savo tautos laisvės kovai, kiek ji beužtruktų, galime kartais užmiršti, kad tuo pat metu tenka būt visada pasiruošus išnaudot staigiai ir netikėtai galinčias iškilti progas. Pasiruošimas ilgiems ir trumpiems atstumams ne tik viens kitam neprieštarauja, bet vienas kitą kaip tik papildo. Dr. M. Brakas, nesileisdamas į tolimų išsivystymų ar artimų sukrėtimų klausimą, numato tris ateities galimybes: 1. esamosios padėties užsi-tęsimą ilgam laikui, 2. trečiąjį pasaulinį karą su sovietinės imperijos subyrėjimu ir, pagaliau, 3. to karo metu visišką Rytprūsių sunaikinimą, jei ten būtų plačiai panaudoti branduoliniai ginklai. Numato jis dar ir ketvirtąją galimybę, kad trečiąjį pasaulinį karą gali laimėti sovietai, |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
