Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
ŠITUO MEDŽIU

1.
Šituo, medžiu
grosiu Tau, Viešpatie.

Šituo medžiu
į Tave artėsiu -- --
(žadėdama pavasarį
ir paukščius.)

Šituo medžiu
apkalbėsiu
Tavo grožį. -- --
Skaityti daugiau...
 
JACOUES MARITAINUI MIRUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
Šį pavasarį, balandžio 28, mirė prancūzų filosofas Jacąues Maritain. Tai mūsų amžiaus įtakingiausias katalikų filosofas, kurio poveikis buvo jaučiamas visoje Bažnyčioje. Todėl pagrįstai nekrologuose buvo rašoma, kad su jo mirtimi pasibaigė katalikybės istorijoje ištisa intelektualinė ir kultūrinė era.

J. Maritainas gimė 1882 lapkričio 18, tad jau buvo įpusėjęs 91-sius amžiaus metus. Bet ne ilgas amžius daro jo biografiją neeilinę. J. Maritaino biografija yra daugiau negu paprasta filosofijos profesoriaus biografija.

Gimė Paryžiaus turtingo advokato šeimoje. Per protestantę motiną buvo vaikaitis advokato ir politiko Julės Favre'o (1809 - 1880), vieno iš III Respublikos kūrėjų, buv. užsienio reikalų ministro, eilės veikalų autoriaus. Jacąues (Jokūbas) formaliai buvo protestantas, faktiškai augo indiferentinėj aplinkoj. Baigė Paryžiaus garsųjį Henriko IV liciejų ir 1901 pradėjo studijas Sorbonoje, tapęs ateistu ir socialistu. Tačiau Sorbonoje viešpatavęs scientiz-mas, vis vien empiristinio ar racionalistinio pobūdžio, Maritaino nepatenkino. Susidraugavęs su filosofijos studijų kolege rusų žydaite Raiša Umanko-va (prancūziškai Raissa Oumancoff), 1903 m. ją vedė.
Abu buvo tų pačių pažiūrų, bet abu tose pažiūrose nerado gyvenimui pagrindo. Kartą, bevaikščiodami parke, jie net sutarę, kad jei neras gyvenimo prasmės aukštesnės už materialinius pasiekimus, po metų patys nutrauks savo gyvybes. Šalia studijų Sorbonoje abu klausė ir H. Bergsono paskaitų Col-lėge de France (tai mokslo įstaiga, neturinti studentų; paskaitų gali klausyti, kas tik nori, be jokio registravimosi; klausytojus sutraukia pačių profesorių garsas). "Kūrybinės evoliucijos" Bergsono filosofija, iškeldama intuiciją prieš "sausą" protą, darė gilų įspūdį jaunimui, kuris bodėjosi mechanistine pasaulio samprata. Ir Maritainą buvo patraukusi Bergsono filosofija. Tačiau lemiama jo gyvenimo įtaka buvo pažintis su rašytoju Lėon Bloy (1846 -1917). Šis ugningos prigimties žmogus, atsivertęs į katalikybę, vedė karštą polemiką ne tik su netikinčiais, bet ir su katalikais, negyvenančiais evangelinę dvasia. Paveiktas L. Bloy, J. Maritain su žmona pervertino savo ankstesnius gyvenimo prasmės ieškojimus ir 1906 birželio 11 priėmė krikštą katalikų Bažnyčioje.
Skaityti daugiau...
 
SIMUI SUŽIEDĖLIUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS   
Per 70 metų gyvenimo kelią žmogus jame įspaudžia žymes, liudijančias jo atliktus darbus, kūrybinius pasiekimus. Todėl pravartu tas žymes apsaugoti, kad jų neužpustytų laiko dulkės. Norėdamas užfiksuoti Simo Sužiedėlio per 70 metų nuveiktus darbus, tai darau su didele baime. Pirma, S. Sužiedėlio veikla yra labai šakota, tiesiog neįmanoma visus jo darbus tiksliai sužymėti. Antra, žinodamas sukaktuvininko nenorą, kad jo darbai būtų viešumon išvelkami, bijau jį įžeisti. To nežiūrint, kitų paragintas, imuosi šio darbo.

Trumpa gyvenimo apybraiža

Simas Sužiedėlis gimė Petrapily 1903 m. spalio 28 d. (naujuoju kalendorium lapkričio 10), apaštalų Simono ir Judo šventovėje, dėl to jam buvo duotas Simo vardas. Simo tėvas Laurynas, kaip ir visas Sužiedėliu lizdas, kilęs iš Kaniavos. Tik vienas tėvo brolis, užkuriom išėjęs į Ulbinus (Kalesninkų parapijoje), prikalbėjo ir Lauryną pirkti čia žemės ir kurtis. Perkant žemę pasidaryta skolos, dėl to reikėjo užsidirbti pinigo. Tad Laurynas važiavo į Petrapilį darbams, nes gerai mokėjo rusų kalbą, kurią buvo išmokęs tarnaudamas kariuomenėje. Čia ir gimė Simas. Po kiek laiko motina su trim mažiausiais vaikais grįžo į Ulbinus, o tėvą su vyresnėmis seserimis užklupo I pasaulinis karas. Jis tegrįžo tik 1920 m. Simas su jaunesniuoju broliu ir seseria augo Ulbinuose. Aukštesniojo mokslo iki V-os klasės siekė Vilniaus gimnazijoje (1918 - 1920). Kai 1920 m. spalio 9 d. lenkai užgrobė Vilnių, gimnazistas Sužiedėlis įsijungė į lietuvių partizaninę veiklą prieš lenkus užfrontėje. Kelyje į Rūdninkų girią buvo lenkų pagautas, bet naktį pasprukęs grįžo į tėviškę ir iš ten prie Varėnos perėjo į nepriklausomą Lietuvą, baigęs jau 17 metų.
Skaityti daugiau...
 
ROMUI KALANTAI PRISIMINTI PDF Spausdinti El. paštas
Kino scenarijus, gautas iš Lietuvos

Ilgai ir tyliai teka vanduo, plaukia ledo lytys. Tolumoje, už santakos, po aukštu dangaus skliautu, miesto siluetas — bažnyčių bokštai, kryžiai. Trikampis šv. Jurgio bažnyčios frontonas su ornamentuotu kryžium. Tik kryžius, griežtai geometriškai telpantis į ekraną. Tas pats kryžius tarp Šventojo Jaučio ragų.
Seks titrai.

TAS MIESTAS TAS MIESTAS
JO MIESTAS
- DVIEJŲ UPIŲ PAGIMDYTAS
- ŠVENTOJO JAUČIO MIESTAS
Tas miestas su veidu, atgręžtu į Vakaro šalį, stovi ąžuolais apaugusių kalvų papėdėje jau penkis šimtus metų. Tarp ūkų kyla jo bokštai, kruvinai juodame saulėlydyje — pilies siluetas.
Išdarkyta, išrausta Rotušės aikštė, purvas ir ištrypta žolė. Nuo žemės, varganos ir išniekintos, kamera kyla aukštyn, į Rotušę, — ji, tik ji, visame ekrane, Baltoji nuotaka.
Skaityti daugiau...
 
VILNIUS BRAUNO IR HOGENBERGO ATLASE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS ŽALKAUSKAS   
Atsiradus pirmiesiems Nūrnbergo kronikos ir Mūnsterio Europos žemėlapiams, randame juose pažymėtas ir Lietuvos valstybės ribas. XVI ir XVII amžiuje olandai pasiekė aukštą kartografijos lygį. Mercator, Ortelius, Pitt, de Witt ir kiti ne tik spausdino Lietuvos žemėlapius, bet dar pridėdavo krašto ir žmonių aprašymus. Žemėlapiuose atsiskleidžia naujos istorinės detalės, kurių metraštininkai negalėjo sugebėti žodžiu išreikšti.

Brauno ir Hogenbergo atlasas Civitates orbis terrarum, išleistas 6 tomais tarp 1572 ir 1617 metų, yra visai kitokio pobūdžio. Jame pavaizduotos ne valstybės, bet pasaulio žinomiausi miestai. 1572 metų atlaso leidinyje pasirodė Gardino panoraminis vaizdas su aprašymu (Vera designatio urbis in Littavia Grodnae), o 1576 metų leidinyje — Vilniaus (Vilna Litvaniae metropolis).
[ Pagal dr. P. Rėklaitį (Du Vilniaus vaizdo tipai XVI -XIX amžių grafikoje, in: Suvažiavimo darbai VII, 291 - 303) Brauno ir Hogenbergo adase Vilniaus vaizdas duotas tik trečioje dalyje, 1581 m.; Gardino vaizdas — antroje dalyje, 1576 m. Dėl Vilniaus vaizdo dr. P. Rėklaitis rašo: "Literatūroje dažnai sutinkami metai 1572 ar 1576 yra klaidingi, nes prieš 1581 m. šis raižinys nebuvo pasirodęs" (p. 293). -Red.]
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai