Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ IR ŽYDAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. V. Balčiūnas   
Sovietinė propaganda tebesinaudoja nacių talka

Nors naciai ir jų planai bei darbai jau senokai yra nuėję į archyvą, sovietų propaganda tebesinaudoja nacių talka Lietuvos nepriklausomybės idėjai, institucijoms ir atstovams suniekinti. Ypatingai uoliai ir sistemingai sovietų propaganda siekia sukompromituoti 1941 tautos sukilimo pastatytąją Laikinąją vyriausybę, vaizduodama ją nacių kolaborante ir nacių vykdyto žydų naikinimo Lietuvoje bendrininke. Tam tikslui sovietinė propaganda prisispyrus įtaigoja, kad Laikinoji vyriausybė buvo nutarusi įsteigti žydams koncentracijos stovyklą - ghetto ir priėmusi "Žydų padėties nuostatus", kuriais "Jews were deprived of all civil rights, robbed and driven into the ghetto" (Plg. "Nazi War Crimi-nals Among Us", "Masinės žudynės Lietuvoje", "Nacionalistų talka hitlerininkams", "Documents Accuse" ir kitus leidinius).

1941 mūsų tautos sukilimas prieš sovietinį okupantą ir Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atstatymas su Laikinąja vyriausybe buvo smūgis tiek Kremliui, tiek Berlynui. Kremliui sugriovė sovietų propagandos mitą apie Lietuvos savanorišką laisvės atsisakymą 1940. Berlynui stojo skersai kelio į nacių kuriamą "Naująją Europą", kurios planuose Lietuvos nepriklausomybei vietos nebuvo, kaip kad ir Kremliaus planuose. Suprantamos todėl ir nacių, ir sovietų pastangos už tokius lietuvių tautos žygius atsikeršyti ir jų rezultatus suniekinti.
Skaityti daugiau...
 
SOLŽENICYNAS IR PABALTIJO TAUTOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anatolijus C. Matulis   
Nesiimsime nagrinėti Solženicyno politinių ir filosofinių pažiūrų. Tai skaitytojas gali rasti kasdieninėje spaudoje ar net televizijos programose. Mums įdomiau žvilgelėti, kokia šio rusu rašytojo nuomonė apie mažas tautas, prisiglaudusias' prie Baltijos jūros: Estiją, Latviją ir Lietuvą. Šį klausimą Solženicynas savo Nobelevskaja Lekcija taip atsako: "Tautos yra žmonijos turtas, jos yra tik skirtingos asmenybės. Mažiausios iš jų turi savo individualias spalvas ir nešioja savyje ypatingą Dievo duotą charakterį" (p. 19). Kyla klausimas, kaip ir kur Solženicynas susipažino su šiomis "mažomis" tautomis ir daugiausia su Pabaltiju. Žinome, kad jis buvo suareštuotas Kuršių Neringoje (Rytprūsių pusėje); tada nemaža pabaltiečių pažino kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose. Po to jau laisvas daug kartų atostogavo Pabaltijo kraštuose ir ypač Estijoje. Solženicyno gerą pabaltiečių pažinimą pats šios apžvalgos autorius patyrė susitikime su jo advokatu dr. Heebu, kuriam pirmiausia dėmesį patraukė mano baltiška pavardė. Reikia šia proga pabrėžti, kad Solženicynas dėl palankaus pabaltiečių aprašymo nemažai buvo sovietų spaudos išpeiktas (Solzhenitsyn: A Do-cumentary Record. New York: Har-per and Row, 1970).
Skaityti daugiau...
 
MONOGRAFIJA APIE PROF. S. KOLUPAILĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonas Bajorūnas   
Akademinės Skautijos Leidykla išleido Jurgio Gimbuto ir Juozo V. Danio parengtą monografiją Steponas Kolupaila (Chicago 1974. 464 psl., 12 dol.).

Leidėjai knygos apie S. Kolupailą paskirtį įžangoje taip nusako: "Šis milžiniškos energijos ir nepaprasto darbštumo vyras atliko savo Tėvų Žemei didelius darbus. Kas jis iš tiesų buvo ir ką padarė Lietuvai, lietuviams ir mokslui, bandoma aptarti šioje knygoje, kuri išleidžiama jo mirties dešimtmečio proga".

Ši storoka knyga susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis, Stepono Kolupailos biografijos bruožai, užima beveik tris ketvirtadalius visos knygos. Jos autorius yra dr. Jurgis Gimbutas. Antroji ir trečioji dalis apima S. Kolupailos kaip mokslininko ir profesoriaus apibūdinimą ir jo raštų bibliografiją. Šias dalis parašė inž. Juozas V. Danys.

Biografijos bruožai parašyti labai kruopščiai, bet gana sausu stiliumi ir, sakyčiau, ištęstai. Nežiūrint to, pradėjus knygą skaityti, sunku pamesti, nes prof. S. Kolupailos gyvenimo aprašymas yra sykiu aprašymas ir mūsų visų pergyvenimų per tą trumpą, bet labai permainingą ir tragišką laikotarpį.
Skaityti daugiau...
 
ŠVABAITĖS ANTRASIS PATEKĖJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Sesuo Ona Mikailaitė   
Julija Švabaitė - Gylienė savo naujuoju eilėraščių rinkiniu Septyni saulės patekėjimai (Ateities literatūros serijos leidinys Nr. 8, Chicago 1974, 80 psl., 3.50 dol.) mums pateikia vienuolikos metų minčių bei patirčių kupiną skrynelę. Skrynelė nedidelė (aštuoniasdešimt puslapių), bet daili: kietais viršeliais, jaunosios, debiutuojančios dailininkės Danguolės Stončiūtės įdomiai išpuoštu aplanku ir vinjetėmis, gražiu, stambiu, akį patraukiančiu šriftu.

Pirmoje savo eilių knygoje "Vynuogės ir kaktusai" (1963) poetė išryškino nedažnai mūsų poezijoje pasirodantį lietuvio tėvo veidą. Anuomet buvo pripažinta, jog tėvo portretą Švabaitė nupiešė itin sėkmingai: "Tokios virpančios įtampos ypač pilni yra posmai, skirti tėvynėje likusiam ir ten mirusiam žemdirbiui tėvui. Šitaip giliai akcentuota ir taip kūrybingai išsakyta tėvo tema mūsų poezijoje yra tikra naujiena" (iš aplanke įdėtos recenzijos). Šiame naujame rinkinyje poetė aiškiai užsimojus kurti motinos atvaizdą. Įžanginėje knygos dalyje "Balta kreida asloje" ji pagirtinu vaizdingumu, kaip A. Tyruolis savo recenzijoje pastebėjo (Tėviškės Žiburiai, 1974.IX.12), pristato tėvynės pagrobimo ir savo šeimos išsklaidymo tragiką išgyvenusią motiną. Šios eilutės krinta dėmesin:
Tą dieną, kai išsiskyrėme,
tavo akyse ne mėlynas
ir ne Gižų dangus,
o, Motina — — —
Raudonos liepos tavo akyse,
aukštos degančios pušys gaisrų agonijoj
— — — (p. 8)
Skaityti daugiau...
 
C. V. OBCARSKO DEBIUTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. B   
Česlovas Valdemaras Obcarskas, uteniškis, dabar gyvenąs Anglijoj, su savo lyrika periodinėje spaudoje rodosi nuo 1950 metų, o dabar turime "Šaltinio" išleistą pirmą jo rinkinį Laikai neša žmones (Notting-ham 1974. 103 psl., 3 dol.).

Pagrindinis Č. Obcarsko poezijos tonas yra eleginis. Per pasaulį jis eina, lydimas nerimo, pesimizmo, nežinios ir graudulio. Tokias nuotaikas jaučiame visame veikale. Tai būtų tradicinis lyrikos bruožas, kuris mūsų autorių atribotų nuo paskesnių poetų, norėjusių būti mąstytojais. Betgi Č. Obcarskas vienu sparnu siekia ir juos — savo modernistiniais vingiais. Randame vietų, iš-:isą eilėraščių, artimų surrealizmo mokyklai. Jis ir pats vienur prisipažįsta:
Ir negali jau prisimint sapnų
Iš tų surrealistinių miškų. . . (54 p.)
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai