Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1975 m. 10 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Julius Draugelis — Bažnyčios padėtis Lietuvoje 1975 m ................................................. 433
Leonardas Andriekus — Eilėraščiai .................................................................................. 441
Aleksandra Gustaitienė — Jaunųjų Teatro atsiminimams grįžtant .................................. 443
Viktorija Skrupskelytė — Neišsipildžiusių troškimų poezija (žvilgsnis
į Juozo Kėkšto kūrybą) ....................................................................................................... 449

Mikalojus Ivanauskas — Tapytojas Jonas Rimša ........................................................... 458

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Kun. Kazimieras Pugevičius — Katalikų suvažiavimas etniniais reikalais ..................... 463
E. Čekienė — Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga atšventė 25 metų sukaktį ............... 464
Rima Čerkeliūnienė — Vytautui Kašubai 60 metų ........................................................... 466
Vladas Jakubėnas — Vladą Baltrušaitį palaidojus ........................................................... 467
J. Domeika — Hamiltono lietuvių mergaičių choro "Aidas" penkmetį minint ............... 468
Algis Šimkus — Iš Chicagos muzikinės padangės: A. Pakalniškytės
ir V. Smetonos koncertas, G. Antanaitytės-Ugianskienės rečitalis,
Dalios Kučėnienės rečitalis ............................................................................................... 471

Mūsų buityje ...................................................................................................................... 473

KNYGOS
Paulius Rabikauskas — Lenkų katalikų enciklopedija .................................................. 475
Atsiųsti paminėti leidiniai ................................................................................................. 478

ILIUSTRACIJOS
Viršelio 1 psl.: Jonas Rimša "Teeva" (Tahiti 1966 m.), viršelio 4 psl. — Motiniška idilė (Bolivija 1952 m.).
Šis numeris iliustruotas Jono Rimšos tapybos darbų ir jo gyvenimo nuotraukomis. Taip pat Jaunųjų Teatro, Juozo Kėkšto, ALTS seimo, V. Kašubos, VI. Baltrušaičio, mergaičių choro "Aido", Bronės Buivydaitės ir Venancijaus Ališo nuotraukomis. V. Igno medžio raižinys "Lithuania" — 441 p.
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS PADĖTIS LIETUVOJE 1975 M. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIUS DRAUGELIS   
Pastaruoju metu Lietuvoje labai išryškėjo trys dalykai:
1. Sustiprintas Bažnyčios gyvenimo, dvasiš-kijos veiklos ir tikinčiųjų persekiojimas.
2. Įžūli ir melaginga propaganda krašte ir užsienyje apie tariamą Lietuvoje sąžinės ir religijos laisvę.
3. Tikinčiųjų reakcija ir gynimasis. — apie šiuos reiškinius čia ir bus kalbama.

I
Nors komunistai, persekiodami religiją ir Bažnyčią Lietuvoje, keitė metodus, tačiau pagrindinis tikslas pasiliko tas pats — bet kokia kaina sunaikinti Bažnyčią.

Stalino laikais (1945-53 m.) norėta Bažnyčią sunaikinti fiziškai. Vyskupų suėmimai, trečdalio kunigų ištrėmimas į Sibirą, bažnyčių uždarinėjimas ir kitos teroro priemonės parodė, kad represijomis katalikų Bažnyčia nebus palaužta. 1956-57 m. iš Sibiro gyvi likę kunigai sugrįžę įsijungė į pastoracinį darbą. Sibiro stovyklose žuvusieji buvo laikomi kankiniais, netgi šventaisiais (prof. Pr. Dovydaitis, vysk. V. Borisevičius, jėzuitas B. Andruška ir kt.).

Chruščiovo laikais 1957-58 m. vėl virš 10 kunigų atsidūrė Sibire antrą, o kai kurie (jėzuitas Markaitis) net trečią kartą. Ištremtieji Sibire apaštalavo, o grįžę tęsė apaštalavimo darbą.

Tada griebtasi naujos priemonės — griauti Bažnyčią iš vidaus, pačių dvasininkų ir tikinčiųjų rankomis. Pokario metais komunistams nepavykus įsteigti nuo Romos "nepriklausomą" Lietuvos Bažnyčią, kurios numatytiems vadovams buvo siūloma laisvė, Vilniaus Šv. Jono bažnyčios rektoriaus vieta ir 100.000 rublių premija, jiems nesutikus pasirašyti prieš popiežių paruošto pareiškimo, buvo ištremti kaip nusikaltėliai į Sibiro stovyklas 25-riems metams, — imtasi kitos taktikos: Religinių reikalų tarybos įgaliotinis pravedė į žymesnius postus ateistams pataikaujančius arba neaktyvius kunigus. Šį metodą taikant, ypač nukentėjo miestų pastoracija.

Valdžiai pavyko vyskupijų valdytojais pravesti "nežalingus" asmenis, kurie klusniai vykdo religinį gyvenimą varžančius valdžios potvarkius. Ateistinė valdžia vyskupams paliko teisę pašventinti aliejus, per metus kelis kunigus, laidoti mirusius kunigus ir metuose vienoj antroj vietoj suteikti Sutvirtinimo sakramentą. Kunigų skyrimą į parapijas, jų perkilnojimą griežtai reguliuoja ateistinė valdžia. Šiuo metu valdžia siekia, kad kunigai liktų priklausomi ne nuo vyskupų, bet nuo parapijos komitetų, kurie stengiamasi sudaryti iš komunistų ir ateistų.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

JEI PAŠAUKTUM

Jei pašauktum,
Nežinau, kur eičiau —
Į pietus ar šiaurę.
Pietuose pavasariai triumfuoja,
Šiaurėj — žiemos žiaurios.

Šiaurės danguje
Žvaigždinis kryžius,
Pietuose — Centauro Alfa,
Ir netenka su peizažais ryšio
Gluosnis, grauduly nualpęs . . .

Tavo balsas,
Lyg sustojusių upelių,
Tonai švelnūs —
Intymiau kalbėtis nebegali
Lyguma su kalnu.
Skaityti daugiau...
 
JAUNŲJŲ TEATRO ATSIMINIMAMS GRĮŽTANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRA GUSTAITIENĖ   
Sentimentalus vakaras. Gal ir gyvenimo . . . Po nuostabių dienų. Po svarbių, reikšmingų ir — niekam nereikalingų darbų. Po šviesių vilčių žėrėjimo, entuziastingo veržimosi į priekį, kūry­binio džiaugsmo, nepasisekimų kančios ir pasku­tinio potvynio paskutinės bangos, suaižėjusios į baltą putą kranto smėlyje . . .

Sėdime su aktoriumi Juozu Palubinsku prie linguojančios žvakių liepsnos. Viskas — tolima praeitis. Ir tos elektros amžiuje nereikalingos žvakės, ir tie nereikalingi žodžiai. Viskas — seniai, labai seniai . . . Viskas nustojo prasmės ir ak­tualumo. O atsiminimai vis grįžta ir grįžta. Ir jam, ir man. Vis apie teatrą, vis apie jo gy­vuosius ir numirusius, apie iškilusius garbėn ir nuskendusius užmarštin, apie draugus ir netgi priešus. Net juokinga. Kartais tuos pabirusius vaizdus ir samprotavimus dar bandome suglausti lyg ir į kažkokią išvadą. Lyg ir į perspektyvą ateičiai...

— Nėra jokio reikalo nė galvoti dar apie kokio nors teatro kūrimą mūsų išeiviškajai visuo­menei. Neverta svajoti nė apie atskirą spektaklį. . . Tuščios žirnių ankšties lukštenimas . . . Trumpa­laikis savęs apgaudinėjimas . . . Nėra jokios atei­ties, — numoja ranka mano bičiulis.
Skaityti daugiau...
 
Neišsipildžiusių troškimų POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORIJA SKRUPSKELYTĖ   
Žvilgsnis į Juozo Kėkšto kūrybą
(Tęsinys)

Kėkšto evoliucijai išryškinti svarbu pastebėti ir tai, kad pesimistinis koloritas, nors jis kai kur yra laiko ir istorinių įvykių atspindys, taip pat išreiškia poeto savęs sąmonę, ne šiaip sau karo patirtyje susiformavusias nuotaikas, bet kūrėjo santykį su kūryba ir jos siekiamu idealu. Kėkštas yra vienas tų poetų, kurie ypatingo dėmesio skiria poezijos temai. Jam rūpi įsigilinti į kūrybinę mįslę, ištirti vaizduotės procesus, suvokti ir žodžiu užfiksuoti momentus, kai mintis kyla ir kai ji išblėsusi sustingsta. Kūrybinio impulso bangavimams išreikšti Kėkštas naudojasi įprastiniais, romantinės tendencijos poezijoj ypač dažnai sutinkamais šviesos bei tamsos įvaizdžiais, juos papildydamas įvairiais šviesos ir tamsos variantais. Tokie motyvai, kaip saulė — saulėleidis, aušra — naktis, ugnis — šaltis, žaibas — gruodas, Kėkšto kūryboje paprastai turi perkeltą reikšmę. Kai poetas sako "ant kranto nelinksmo stovi ir žiūrai / į saulę paskendusią kruvinoj jūroj" (RD, 22), jo vaizdą galime suprasti metaforine prasme ir laikyti, kad ši kraujo jūron įkritusi saulė yra vienokiu ar kitokiu būdu pažeista poetinio regėjimo galia, poetinės šviesos bei idealo užtemimas. Kai poetas skundžiasi, kad aušra neaušta, kad saulėtos dienos negrįžta, jis mums perduoda savyje pajustos kūrybinės tamsos įspūdį. Kai "Rudens dugnu" refrenas, tris kartus pakartotas, aiškina, kad poeto akys "neranda spinduliu žėrinčio rytdienos kranto" (RD. 9), suvokiame, kad refrene minima rytojaus diena yra ta šviesi ateities galimybių perspektyva, kuri kūrėjui atsiveria poezijoj. "Rudens dugnu" eilėraštyje ji yra nutolusi, nereali, nes poeto akyse susitelkęs, iš pasaulio į poetą atplaukęs skausmas jam yra atėmęs galią regėti, kurti, t.y. skausmui suteikti to magiško judesio, kuris jį paverčia poezija. Kartais Kėkšto simbolika atsiveria visiškai aiškiai. Tamsos vaizdai ir kūrybinis išsekimas yra susiejami lengvai atpažįstamais struktūriniais ar net loginiais ryšiais, pavyzdžiui "Alkanos gatvės" eilėraštyje, kur pagrečiui eina nesu/auktos aušros ir nutilusio poeto motyvai. Čia Kėkštas save mato keliaujančio, tikslo nepasiekusio poeto pavidalu: "Einu aušros žavingos nepažinęs, / beldžiu duris graudus ir neprašytas, / pačiam dugne palūžusios krūtinės / nešu eiles neparašytas" (RD, 29). "Alkanos gatvės" eilėrašty išryškėjanti poeto savęs sąmonė yra būdinga karo ir pirmųjų pokario metų laikotarpiui.
Skaityti daugiau...
 
TAPYTOJAS JONAS RIMŠA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MIKALOJUS IVANAUSKAS   
Jonas Rimša gimė 1903 rugpiūčio 20 Svėdasuose, augo Rusijoj, o meno kūrybos viršūnių pasiekė sunkiomis Pietų Amerikos — Argentinos ir Bolivijos — emigracijos sąlygomis. Lietuvą paliko 1925 m., būdamas 22-jų metų jaunuolis, nesutikęs verstis savo tėvo Antano jam parinktu siuvėjo amatu, nes jautėsi gimęs dailininku. Šį palinkimą į meną yra paveldėjęs iš savo motinos Ievos Jo-mantaitės. Lietuvišku užsispyrimu, kietu darbu ir nepalaužiama valia Jonas Rimša pasiekė savo tikslą — įprasmino savo gyvenimą meno pasaulyje.

Jono Rimšos gyvenimo kelias, kaip sako lietuvių liaudis, ne rožėmis klotas. Kas pažįsta Pietų Amerikos juodadarbio būvį ir jo gyvenimo sąlygas, tam ir be aiškinimų suprantama. Čia tik prabėgom pažvelkime į Jono Rimšos kai kuriuos emigracinio gyvenimo epizodus ir datas.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKŲ SUVAŽIAVIMAS ETNINIAIS REIKALAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Sykiu su Amerikos Lietuvių Kunigų Vienybės suvažiavimu 1975 m. spalio 29-31 d.d., Commodore viešbuty New Yorke, įvyko ir plataus masto įvairių tautybių katalikų pasitarimas etniniais klausimais. Suvažiavimą suruošė Catholic Con-ference on Ethnic and Neighborhood Affairs organizacija, kuriai šiuo metu vadovauja kun. Kazimieras Pugevičius.

Dalyvių užsiregistravo 425. Jų tarpe vysk. V. Brizgys, vysk. A. Deks-nys, 12 lietuvių kunigų ir 4 lietuviai pasauliečiai. Įdomią lietuvišką parodėlę suruošė Vytautas ir Birutė Radzivanai. Buvo dalinamos "Kronikos" anglų kalba.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ TAUTINĖ SĄJUNGA ATŠVENTĖ 25 METŲ SUKAKTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos prieš 25 metus įsikūrimas nebuvo atsitiktinis įvykis, bet daugelio lietuvių ilgų metų nepalaužiamo ryžto, sunkaus visuomeninio darbo ir pasišventimo Lietuvai vaisius. 1948 metais buvo pradėti pasitarimai sujungti iki tol veikusią, 1941 m. įsteigtą, Lietuvai Vaduoti Sąjungą, panašių tikslų siekusią — Amerikos Lietuvių Misiją ir Lietuvių Tautininkų Centrą.

Prieš 25 metus tos organizacijos, matydamos, kaip totalitarinės jėgos grasina demokratijos bei laisvės principams ir kaip kovos dėl tautų laisvės vyksta pilnu tempu — kad galėtų efektingiau įsijungti į šią bendrą srovę, tautinės minties organizacijos susijungė į vieną, gausią ir vieningą Amerikos Lietuvių Tautinę Sąjungą, apėmusią senuosius ir naujuosius ateivius.

Steigiamasis seimas buvo pradėtas tokiais įžangos žodžiais:
"Lietuvių tautos gyvybei išlaikyti, Lietuvos laisvei apginti ir saugoti, susirinkę po vienybės ženklu, mes šaukiame visus Amerikos lietuvius sutelkti savo jėgas lietuvybės platesniam atgaivinimui.

"Šaukiame visus lietuvius į darbą, kuris paliktų būsiančioms kartoms vertingą pasididžiavimą jų tėvų bei senelių palikimais.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTUI KAŠUBAI 60 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Laimingi žmonės, kurie jau vaikystėj žino, kuo jie gyvenime nori būti. Vytautas Kašubą, gimęs 1915 liepos 15, būdamas tik devynerių metų amžiaus, savo piešiny jau stengėsi išgauti apvalesnes formas. 13 metų sulaukęs, suprato, kad molyje šešėlių žaismas bus natūralus ir nereikės ieškoti dirbtinio reljefo popieriuje.

Taip nuo ankstyvos jaunystės, eidamas savo natūraliu keliu, padedant broliui Vincui, kuris jau buvo baigęs Kauno meno mokyklos tapybos klasę, jaunasis Kašubą nuosekliai ruošėsi skulptoriaus darbui.

Lankydamas Rygiškių Jono gimnaziją Marijampolėj, kartu įstojo ir į Medžio drožimo mokyklą. Ten išmoko apvaldyti medį, nuo paprastų ligi komplikuotų figūrų. Kauno meno mokyklą baigė 1939. Per tą laiką spėjo atsižymėti. Paryžiaus pasaulinėj parodoj 1937 už medžio drožinius gavo vieną aukso ir du sidabro medalius. New Yorko pasaulinėj parodoj 1939 buvo išstatęs Vytauto Didžiojo ir simbolinę Derliaus figūras. 1941 jau dėstė skulptūrą Kauno meno mokykloj, kurioj dirbo iki jos uždarymo 1943.
Skaityti daugiau...
 
VLADĄ BALTRUŠAITI PALAIDOJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Šią vasarą mūsų išeivinė bendruomenė pergyveno naują nuostolį: liepos 27 mirė Chicagos Marquette Parko lietuvių parapijos vargonininkas Vladas Baltrušaitis. Buvo gimęs 1912 liepos 14, tad sulaukė tik 63 metų amžiaus. Nebuvo tai eilinis vargonininkas. Lietuvoje jis buvo pasižymėjęs kaip talentingas jaunosios kartos Kauno (1937-42) ir Vilniaus (1942-44) operos solistas baritonas. Apdovanotas tobulu muzikalumu ir taipogi neeiline vaidybine pajėga, jis buvo sukūręs visą eilę charakteringų, atmintyje palikusių vaidmenų: Rigo-letto — to paties vardo Verdi operoje, Figaro — Rossinio operoje "Sevilijos kirpėjas", tėvas Germont — Verdi operoje "Traviata", Valentinas — Gounod'o operoje "Faustas".

Su Vladu Baltrušaičiu gan anksti nuodugniai susidūriau 1932 m., grįžęs iš Berlyno studijų ir pakviestas Kauno konservatorijos mokytoju. "Susipažinimui su mokyklos darbu" buvau skiriamas į visas vad. "privalomųjų dalykų" egzaminų komisijas. Tad buvo proga greit susipažinti su daugeliu konservatorijos studentų. Vladas Baltrušaitis ryškiai išsiskyrė iš studentų minios: raudonos spalvos veidas ir rausvi, kiek garbanoti plaukai, linksmas, į humorą linkęs būdas, aiški įgimta inteligencija, ryškus visokeriopas gabumas ir rimtumas muzikos studijose.

Lietuvos konservatorijoj nebuvo galima tik vienos kurios specialybės pasimokyti, kaip kad Amerikos daugumoj muzikos mokyklų, bet reikėjo imti visą kursą. Privalomieji dalykai, kaip teorija, harmonija, solfedžio, fortepijonas ir kt.,ypač būdavo "baisūs" vokalistams, kurie pakliūdavo konservatorijon su gražiu balsu, bet be susidomėjimo muzika. Tačiau baigimo diplomas, teikiantis aukštojo mokslo cenzą, buvo pravartus, nes jis reiškė ir atlyginimo aukštesnę kategoriją. Todėl ir atsirasdavo eksternų, kurie laikydavo egzaminus iš užsilikusių dalykų.
Skaityti daugiau...
 
HAMILTONO LIETUVIŲ MERGAIČIŲ CHORO "AIDAS" PENKMETI MININT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Domeika   
Daugelį metų gerai žinomas visuomenės veikėjas Jeronimas Pleinys džiugino hamiltoniečius, atkvies-damas geriausių meninių vienetų — solistų ir rašytojų — iš įvairių Š. Amerikos vietovių. Pagaliau jam kilo mintis įsteigti ir pačiame Hamiltone meninį vienetą, kuris reikštųsi ne tik čia ir Š. Amerikoje, bet pasiektų ir Europą. Tas meninis vienetas yra mergaičių choras "Aidas".

Pasitaręs su prel. dr. J. Tadarausku ir gerai žinomu dirigentu bei solistu Vaclovu Verikaičiu, 1970 sausio 11 J. Pleinys paskelbė mergaičių nuo 14 m. amžiaus pirmąją choro repeticiją. Mergaitės neapvylė — atvyko 39, ir jų skaičius nuolat didėjo, pasiekdamas 50 - 60 chorisčių. Choras, vadovaujamas V. Verikaičio, kuris yra baigęs Toronto konservatoriją kaip chorvedys, solistas, muzikos mokytojas ir studijavęs kompoziciją, šuoliais žengė pirmyn.

Pirmasis pasirodymas įvyko 1970 kovo 1 šv. Kazimiero akademijoje. Gegužės 2 abiturientų pagerbimo baliuje choro pasiklausyti susirinko 400 žmonių. Po to "Aidas" lapkričio 14 dainavo Toronto "Varpo" ir verslininkų renginiuose, o lapkričio 15 — Kristaus Karaliaus šventės akademijoje.
Skaityti daugiau...
 
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
A. Pakalniškytės ir V. Smetonos koncertas
Šių metų lietuviškosios Chicagos muzikinį sezoną pradėjo du jauniausios kartos mūsų menininkai bendru koncertu: tai kanadietė dainininkė Anita Pakalniškytė ir clevelandietis pianistas Vytautas Smetona. Abu menininkai dar nesulaukę 20 metų amžiaus.

Vytautas Smetona, Chicagai jau pažįstamo pianisto Antano Smetonos brolis ir paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos prezidento vaikaitis, pasirodė esąs gerai pažengęs ir talentingas pianistas. Pirmojoje koncerto dalyje jis sklandžiai ir meniškai atliko M. K. Čiurlionio preliudus Des-dur ir b-moll ir trejetą mažesnės apimties Šopeno kūrinių: Mazurką f-moll, opus 7 Nr. 3, ir etiudus F-dur bei cis-moll, opus 10 Nr. 8 ir 4. Čiurlionio dalykėliai buvo atlikti laisvai ir muzikaliai, gražiai koncentruojantis į veikalo mintį bei slinktį. Techniškai gana sunkūs Šopeno etiudai praskambėjo išskirtinai švariai ir bri-lijantiškai. Juose pianistas skoningai ir elegantiškai suderino Šopeno muzikai charakteringas, viena ranka vedamas, melodijas su komplikuota ir skirtinga palyda antrojoje rankoje.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
I š   v i s u r. Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas vyko lapkričio 29 - 30 Brooklyn, N.Y., Kultūros Židinio patalpose. Lapkričio 30 Vliko taryba ateinantiem trejiem metam išrinko šitokią Vliko valdybą: pirmininkas dr. J. K. Valiūnas, nariai — A. Sabalis, dr. B. Nemickas, J. Valaitis, B. Bieliukas, A. Vedeckas. Iš 14 Vliką sudarančių grupių tarybos pasitarimuose ir balsavime dalyvavo 13.

Mokytojų konferencija lapkričio 22-23 Brooklyn, N.Y., Kultūros Židiny praėjo sėkmingai. Dalyvavo 43 mokytojai ir 5 svečiai. Iš 11 Atlanto pakraščio lituanistinių mokyklų buvo atstovaujamos 8 mokyklos: Brocktono, Mass., Hartfordo Švyturio, New Yorko Maironio, Eliza-betho V. Kudirkos, Philadelphijos V. Krėvės, Baltimorės Mindaugo, Washing-tono K. Donelaičio ir Rochesterio, N.Y., mokykla. Dalyvavo daug jaunimo.

Vysk. M. Valančiaus ir K. M. Čiurlionio minėjimas Cleveland, Ohio, buvo lapkričio 29 Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos parapijos salėj. Apie vysk. M. Valančių kalbėjo rašytojas, "Darbininko" redaktorius Paulius Jurkus. K. M. Čiurlionį kaip muziką žodžiu ir muzika pristatė prof. A. Kuprevičius. Minėjimą rengė Lietuvių Bendruomenės Clevelando apylinkė.
Skaityti daugiau...
 
LENKŲ KATALIKŲ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
ENCYKLOPEDIA KATOLICKA, Tom L: A - Baptysci; pod redakciją F. Gryge lewicza, R. Lukaszyka, Z. Sulowskiego. Lublin, Katolicki Univversytet Lubelski, 1973. XVIII + 44* psl. ir 312 skiltys. Kaina: 400 zlotų.
Įvairių kraštų katalikai jau yra išleidę savo enciklopedijas. Žinomiausios yra vokiečių (Lexikon fūr Theologie und Kirche), II leid., 12 tt, Freiburg, 1957-1964), amerikiečių (The New Catholic Encyclopaedia, 25 tt., Washington, 1967), italų (En-ciclopedia Cattolica, 12 tt., Citta del Vaticano, 1949-1954), prancūzų (Catholicisme hier aujourd'hui, de-main, pradėta leisti 1948 m., išėjo 6 tt. — iki raidės L; prie jos reikia pridėti Letouzey leidyklos leidžiamas atskirų religijos mokslo sričių enciklopedijas, kaip Dictionnaire de Theologie Catholiąue, 16 tt., Paris, 1903-1972; Dictionnaire d'histoire et de gėographie ecclėsiastiąues, pradėtas leisti 1912 m., išėjo 17 tt. — iki raidės G; Dictionnaire de Spiri-tualitė, pradėtas leisti 1937 m., išėjo 8 tt. — iki raidės L, ir kt.), olandų (De Katholieke Encyclopaedie, 25 tt., Amsterdam, 1949-1955) katalikų enciklopedijos. Lenkai — irgi ne naujokai šioje srityje. Prieš 100 metų buvo pradėta leisti plati Bažnytinė enciklopedija (Encyklopedia Koš-cielna, 32 tt., Warszawa, Plock, VVloclavvek, 1873-1933). Šiai dar tebeeinant, pasirodė antra tos pačios rūšies enciklopedija Podręczna Encyklopedia Košcielna (22 tt., War-szawa, 1904-1916). Bet laikas bėga į priekį, atnešdamas daugybę naujovių ne tik technikos ir mokslo pasaulyje, bet ir kasdieniniame gyvenime ir taip pat dvasinio pažinimo kelyje. Vatikano II susirinkimas vienaip ar kitaip palietė kiekvieno kataliko dvasią, ją pažadindamas atsiverti pasauliui ir tuo pačiu jį į-traukdamas į šių dienų gyvenimo sūkurius arba bent priversdamas nuodugniai permąstyti nueitojo ir einamojo kelio linkmę. Todėl nesistebė-tina, kad įvairių kraštų katalikai kaip tik pastaruoju metu stengėsi naujai išleisti savo enciklopedijas. Neatsiliko nuo kitų ir Lenkijos katalikai. Nors ir nuožmiai varžomas, jų gajumas toks stiprus, kad prasiveržia pro visas užtvaras ir neša pasigėrėtinų vaisių.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Petras Jurgėla: LIETUVIŠKOJI SKAUTIJA. Lietuvių skautų sąjunga, Brooklyn, 1975. Kieti viršeliai, iliustruota, 824 psl., kaina 12. dol. Spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne.

Dr. Antanas Kučas: LITHUANIANS IN AMERICA. Išvertė Joseph Boley. Lietuvių Enciklopedija, Boston, 1975. Kieti viršeliai, iliustruota, 349 psl., kaina 6 dol.

Pranas Naujokaitis: LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA. II tomas (1907 -1928). JAV LB Kultūros tarnyba. Chicago, 1975. Kieti viršeliai, iliustruota, 528 psl., kaina 10 dol.

Petras Gudelis: JONIŠKĖLIO APSKRITIES PARTIZANAI. I dalis: jų organizavimas ir slaptoji veikla prieš bolševikus (1918.VI.27 - 1919.111.22).
Skaityti daugiau...
 
1975 m. turinys PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red   
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus L. — Eilėraščiai ....................................................................... 441
Barėnas K. — Grigaliaus relikvijos (apsakymas) ........................................ 258
Baronas Al. — Geri darbai (beletristika) ...................................................... 32
Bogutaitė V. — Eilėraščiai .......................................................................... 59
Giesmių giesmė — vertė Alf. Nyka-Niliūnas .............................................. 350
Girdžius D. Pr. — Pono Rožančiaus Quelque Chose .................................. 308
Gustaitis A. — Kultūrinė vakaronė (feljetonas) .......................................... 165
Ivaška A. — Rugsėjis Škotijoje (eil.) ........................................................ 403
Janavičius J. — Eilėraščiai ........................................................................ 18
Kazokas V. — Eilėraščiai ........................................................................ 256
Malerytė Jolanta — Eilėraščiai ................................................................. 362
Mažiulis A. — Nežinoma 1874 - 1877 m. sukurta giesmė .......................... 224
Melnikas P. — Vaškinė lėlė (beletristika) .................................................. 128
Radžius A. — Eilėraščiai ......................................................................... 113
Sadūnaitė Danguolė — Eilėraščiai ............................................................ 391
Šlaitas VI. — Eilėraščiai .................................................................. 158, 299
Skaityti daugiau...
 
NE PRABANGA, O BŪTINYBĖ . . PDF Spausdinti El. paštas
Baigiantis metams, daug būtų ko pasakyti "Aidų" skaitytojams ir bičiuliams, bet ribosimės esminiais dalykais. Prie jų, žinoma, labiausiai priklauso pats žurnalo leidimas, kuris kiekvieną metą darosi sunkesnis. Tik leidėjų, bendradarbių ir skaitytojų sujungtos jėgos pasiekė stebuklą, kad "Aidai" galėjo eiti 31 metus — penkerius Vokietijoje ir 26-rius Amerikoje.

Šiais metais mes vaikščiojome jubiliejinėje šviesoje. "Aidų" kelias per tremtį jau buvo plačiai nušviestas sausio numery. Metų gale benorime iškelti tik mūsų žurnalo reikšmę, kad visi pasiskatintume ištvermingam ateities keliui.
"Tėviškės Žiburiai" balandžio 3 d. vedamajame apie "Aidus" taip rašė: "Gero lygio kultūros žurnalas, kaip 'Aidai', tautos gyvenime yra ne prabanga, o būtinybė. Be jo tauta, ypač išeivijos sąlygose, tampa seklia, paviršutiniška žmonijos dalimi, kurios dvasiniam gyvenimui užtenka balanų šviesos... Iš tokio žurnalo gi paprastai ateina intensyvi paskata, žadinanti kūrybinę iniciatyvą, gilesnę mintį ir es-mingiau vertinanti kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo reiškinius. Jame skaitytojas randa tai, ko nėra greitesnio tempo spaudoje, nes žurnalo žvilgsnis yra žymiai gilesnis, sintetingesnis, viską vertinąs iš esmės. Toks žurnalas tebėra 'Aidai' ".
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai