Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1980 4 liepa-rugpjūtis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Aleksandras Flateris — Lietuvos Statuto sukaktis ................................................................ 182
Bernardas Brazdžionis — Eilėraščiai ....................................................................................... 186
J. Draugelis — Religijos padėtis Sovietų Sąjungoje ............................................................... 189
Kęstutis Girnius — Dvi pagrindinės šiuolaikinės moralinės teorijos ..................................... 198
Paulius Rabikauskas — Lietuvos vyskupų dvasinė genealogija ............................................ 207
R. Spalis — Bitnikai .................................................................................................................. 214

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vald. Cukuras — Pirmoji popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika "Redemptor Hominis" .... 220
Popiežiaus Jono Pauliaus II idėjos apie ekumenizmą (V. Bagdanavičius) ............................. 223
Kęstutis Trimakas — Erich Fromm (1900 - 1980) .................................................................. 225
Vytautas Volertas — Rūpestis ateitimi ................................................................................... 226
Juozas Prunskis — Poezijos dienos Chicagoje ........................................................................ 229
MŪSŲ BUITYJE ...................................................................................................................... 232

KNYGOS
Violeta Kelertienė: Algirdas Landsbergis — Kompozitorius žodžiais .................................... 233
Arv. R. — Širdis iš granito (R. Spalis) ...................................................................................... 236
A. Masionis — Ar kalbate lietuviškai (A. Rinkūnas) .............................................................. 237
ATSIŲSTA PAMINĖTI ............................................................................................................ 240
Šis Aidų numeris iliustruotas Henriko Šalkausko tapybos darbų nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — Peizažas (1968). Viršelių 4 psl. — Tapyba (1969).
Skaityti daugiau...
 
NELAUKTA PADĖTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Dr. Juozas Girnius, redagavęs Aidus nuo 1965 m. pradžios iki šios vasaros, dėl ligos iš redaktoriaus pareigų pasitraukė. Tas įvykis liūdina žurnalo leidėjus, bendradarbius, skaitytojus ir, be abejo, visą mūsų visuomenę. Po Naujųjų Metų, vyriausiuoju redaktoriumi pasiliekant dr. Juozui Girniui, Aidai buvo sėkmingai persitvarkę ir įžengę į naują barą. Bet štai jo staigi liga vėl mus pastatė į nelauktą padėtį.

Dr. Juozas Girnius, kaip vienas iš didžiųjų lietuvių tautos filosofų ir viso mūsų kultūrinio judėjimo emigracijoje spiritus movens, redaguodamas Aidus, aukštai kėlė jų vardą. Savo raštais jis ne tik sprendžia visuotines filosofines problemas, bet ir puoselėja literatūros teorinę sritį, formuluoja dėsnius lietuvių tautinei sąmonei ugdyti ir aštria įžvalga aprėpia bei analizuoja sudėtingas visuomeninio gyvenimo apraiškas. Pridėkime dar tai, kad dr. Juozas Girnius yra buvęs Ateitininkų federacijos vyriausiu vadu, Lietuvių enciklopedijos redaktoriumi ir beveik visų žymesnių kultūrinių suvažiavimų pagrindiniu prelegentu. Aidams daugiau kaip penkiolika metų jis pritaikė visą savo mokslą bei patirtį, pats rašydamas įvairiais klausimais straipsnius, bendradarbiais pasikviesdamas rinktinius asmenis, jiems formuluodamas temas, visą gautą medžiagą paruošdamas spaudai ir per dešimtį metų net techniškai apipavidalindamas kiekvieną žurnalo numerį. Lengva suvokti, kiek tai atėmė jam brangaus laiko, kurį būtų galėjęs skirti mokslinei kūrybai. Aidų redagavimas dr. Juozui Girniui buvo sunki auka, kurią jis tyliai bei kantriai atidavė tautai ir mums visiems.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS STATUTO SUKAKTIS 1529 - 1979 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS PLATERIS   
1979 metais sukako 450 metų nuo rašytos, kodifikuotos teisės įvedimo Lietuvos didžiojoje kunigaikštijoje. Teisynas, žinomas Lietuvos Statuto vardu, įsigaliojo 1529 metais ir tą patį šimtmetį, 1566 ir 1588 m., buvo du kartus praplėstas ir patobulintas. Šios trys Statuto redakcijos, vadinamos Pirmuoju, Antruoju ir Trečiuoju Statutu, galiojo 300 su viršum metų, iki 1840 m., kai Statutas buvo pakeistas neseniai sukodifikuotu Rusijos imperijos teisynu "Svod Zakonov". Statutas buvo panaikintas politiniais sumetimais, norint Lietuvą tampriau įjungti į Rusiją, o drauge nubausti už neseniai įvykusį ir nuslopintą 1831 m. sukilimą.

Kai prisimename senovės Lietuvą, pirmiausia galvojame apie jos politinę ir militarinę galybę, retai kada sustodami prie kultūrinio sužydėjimo XVI amžiuje, nors verta būtų apie jį pagalvoti, ypač kad ką tik sulaukėme dviejų tų kultūrinio žydėjimo vaisių sukakčių — Vilniaus universiteto ir Lietuvos Statuto.
Skaityti daugiau...
 
Bernardas Brazdžionis — Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bernardas Brazdžionis   
NEATSAKYTI KLAUSIMAI

Mes visą gyvenimą ieškom tavęs
Nuo kūdikio juoko lig ašarų seno, sužibę
Skliautai ar atves prie tavęs, ar atves
O, amžinybe!

Kokiais kalkuliatoriais, kas suskaičiuos,
Kiek mums dovanota, kiek buvo į paskolą duota
Džiaugsmų ir pagundų ir gedulo metų, beviešint svečiuos,
O, žemės puota!

Girdėjom, regėjom, šventoji, tave, '
Į nuopuolių alkį, prakeiktą įkibę,
Ir plaukėm sekundžių sekliąja srove,
O, amžinybe!

Kokiais (vakarėjant) radarais ir kas suskaičiuos,
Kiek minus, kiek plus ir kiek nuliams tuštiems atiduota
Svajonių, klajonių ir mirksnio malonių, beviešint svečiuos,
O, žemės puota!

O tu mūsų lauki, tu žmogų šauki ir šauki
Per žiedus, per sodus, per Dievo galatktikų didžią didybę.
Ir klumpam — laimėtojai, laimim — maži ir menki,
O, amžinybe!
Skaityti daugiau...
 
Religijos padėtis Sovietų Sąjungoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.Draugelis   
Pastaruoju metu yra Vakaruose nemažai disidentų iš Sovietų Sąjungos. Vieni yra pabėgę, kiti ištremti. Jie daug ką papasakoja, kaip Sov. Sąjungoje pažeidžiamos žmogaus teisės, kaip mindžiojamos elementariausios laisvės, kaip varžoma ir slopinama bet kokia kūrybos laisvė, kokia yra sovietinės sistemos socialinė ir ekonominė būklė. Tačiau apie religinę padėtį jie mažai ką žino. Vieni jų atvirai pasisako esą ateistinio nusistatymo marksistai, kiti, nors grįžę į tikėjimą, religiniu gyvenimu mažai domėjęsi ir pan. Iš tokių, kurie yra įsitikinę, kad sovietinę sistemą gali nugalėti tik religinis Rusijos atgimimas, grįžimas prie senų ortodoksų Bažnyčios tradicijų ir spiritualizmo, yra bene vienas Solženicynas. Kiti Sovietų Sąjungos režimo pasikeitimą įsivaizduoja kitaip. Tad klausimas: kokia yra šiandien religijos padėtis Sov. Sąjungoje, ir ar yra ten koks nors religinis atbudimas? Čia kalbėsime tik apie Rusijos ortodoksų Bažnyčią, kuriai priklauso didžiuma tikinčiųjų rusų.

Religinį atbudimą Sov. Sąjungoje galima geriau suprasti tik pažinus tas sąlygas, kuriose šiandien gyvena Bažnyčia. Šiandien religijos naikinimo politika nėra tokia žiauri, kokia buvo Lenino ir Stalino laikais. Tačiau ji, tam tikru požiūriu, yra dramatiškesnė. Atrodo, kad viskas yra tvarkoje, ramu, o tikrovėje Bažnyčia dusinama "iš vidaus". Ji yra priversta rinktis tarp tikėjimo ir oportunizmo. Griežtas persekiojimas taikomas sektantams dėl jų tikėjimo ir dėl jų priešinimosi "velnio valdžiai": dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje, nes sektantai (baptistai, pen-tekostalai) priešingi bet kokiam smurtui, negali imti ginklo į rankas, dėl nelankymo mokyklų, kur brukamas ateizmas, nelankymo kinų, neskaitymo spaudos, nes visa tai priklauso "velnio karalystei".
Skaityti daugiau...
 
DVI PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS MORALINĖS TEORIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS   
Tęsinys iš š. m. Aidų nr. 3

II. Moralinių teisių teorijos
Jei pasekmizmą galima laikyti gana vieninga moralinės filosofijos mokykla, tai prieš dešimt metų pradėję reikštis moralinių teisių teoretikai dar nėra išvystę kokios nors plačiai priimtos teorijos. Jie nesutaria beveik visais pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, kokias konkrečias moralines teises asmuo iš tikrųjų turi, kurios jų svarbesnės, kokiomis aplinkybėmis, jei iš viso, jos gali būti pažeidžiamos, koks jų galutinis pateisinimas. Jei vieni filosofai tvirtina, kad pagrindinė teisė yra teisė į laisvą veikimą, tai kiti atsako, jog visos kalbos apie teisę į laisvę yra tik nesusipratimas.25 Vieniems aišku, kad moralinės teisės pagrįstos kiekvieno asmens savitumu bei neliečiamumu, o kiti nedvejoja, kad jos atspindi visų lygią vertę. Vieniems pagrindinė moralinių teisių paskirtis yra apginti žmogaus laisvę, kitiems — jos turi apsaugoti lygybę. Vis dėlto moralinių teisių šalininkus daugiausia vienija įsitikinimas, kad pasekmizmo reikalavimas visada atsižvelgti į elgesio pasekmes per daug riboja asmens laisvę, nepakankamai įvertina jo savitumą bei jo atsakomybę už savo tiesioginius veiksmus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VYSKUPŲ DVASINĖ GENEALOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS   
Pastaruoju metu gana dažnai galima užtikti įvairiuose kraštuose išvestas pavienių ar visų to krašto vyskupų dvasinės galios gavimo genealogijas. Pavyzdžiui, prancūzas F. Combaluzier 1964 m. paskelbė prancūzų kardinolų vyskupinę genealogiją (savaitraštyje Amt de Clergė, t. 74, 1964, psl. 605-608 ir 523-624). Kolumbietis Josė Restrepo Posada lentelėmis pavaizdavo ir detaliai aprašė visos, kadaise vadintos Didžiosios Kolumbijos teritorijos (šiandien joje yra Kolumbija, Ekvadoras, Panama ir Venecuela) vyskupų dvasinę genealogiją (Genealogia episcopal de la Jerar-quia eclesiastica en los paisęs que formaron la Gran Colombia, 1513-1966, Bogota 1968). Išsamiausius šiuo atžvilgiu tyrinėjimus adiko prancūzai A. Chapeau ir F. Combaluzier, kurie Bažnyčios istorikams gerai žinomoje enciklopedijoje Dictionaire d'histoire et de gėographie ecclėsias-tiąues (t. XVIII, Paris 1977, sk. 157-544) pateikė,: žinių apie 3,207 vyskupus, 1592-1972 metų laikotarpyje gyvenusius ir veikusius Prancūzijoje. Nors čia laikomasi alfabetinės vyskupų pavardžių eilės, tačiau nesunku sudaryti kiekvienam vyskupui jo dvasinę genealogiją, nes tarp sužymėtų duomenų visada stengtasi nurodyti, kas ir kada minimam vyskupui suteikė vyskupo šventimus. Galima taip pat paminėti ir vengro Ferenc Nagy visai neseniai paskelbtą 20 pastarųjų popiežių bendrą vyskupinę genealogiją (La comune genealogia episcopale di ąuasi tutti gli ultimi papi, 1700-1978, žurnale Archivum Historiae Ponti-ficiae, 17, 1979, psl. 433-453). Jo straipsnyje išryškėja įdomus faktas: beveik visų 1700-1978 metų laikotarpio popiežių (išskyrus tiktai Klemensą XIV ir Pijų XI) genealogijos siūlai sueina į tą patį popiežių Benediktą XIV (Prosperą Lam-bertini).
Skaityti daugiau...
 
Bitnikai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Spalis   
Velionis po Antrojo pasaulinio karo buvo įsikūręs Halifaxe, Anglijoje, ir ten mokytojavo gimnazijoje. Rašė noveles ir romanus. Romanuose, pradedant "Gatvės berniuko nuotykiai", apėmė visos savo kartos gyvenimą. Tą seriją manė užsklęsti romanu, kurį dabar rašė, bet nežinia, ar pabaigė. Mirė Hamburge, Vokietijoje, ten nuvykęs gydytis. Velionis buvo gimęs 1915 spalio 30 d. Baigęs Kauno Aušros gimnaziją, literatūrą studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. Tremtyje veikė skautuose ir reiškėsi visame Anglijos lietuvių kultūriniame gyvenime. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai. Bendradarbiavo Aiduose.

Stotelė buvo maža. Keli keleiviai, aptingę nuo karščio, snaudė suoluose. Braukdamas kaktą, patikrinau laikrodį. Dvi valandos iki traukinio. Kad tave dievai! Įkišau galvą į pastatėlio vidų, dairydamasis kur prisėsti, bet temačiau tik bilietų kasą ir koridorių. Kiek paėjėjęs, užtikau duris su užrašu "Tik tarnautojams", o už jų pasimatė apskuręs žmogelis, spoksąs pro langą. Manydamas jį vietinį, paklausiau:
— Atsiprašau, ar čia yra bufetas?
Jis tingiai, nenoromis pasisuko nuo lango ir, išmatavęs mane nuo galvos iki kojų, linktelėjo galva.
— Jūs dar neseniai iš Europos? — savo ruožtu paklausė.
Skaityti daugiau...
 
PIRMOJI POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II ENCIKLIKA REDEMPTOR HOMINIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Valdemaras Cukuras   
Išrinkus naują popiežių, žmonės įdėmiai laukia jo pirmojo oficialaus žodžio, jo pirmosios enciklikos, kurioje būtų atskleista pagrindinės jo pontifikato gairės, jo religinės - filosofinės - sociologinės minties projekcijos ir apskritai visa naujojo šv. Petro įpėdinio dvasinė būsena, jo asmenybė. Ilgai to laukti nereikėjo. Pirmąją savo encikliką Jonas Paulius II paskelbė 1979 kovo 4.

Enciklikos pirmieji žodžiai — Redemptor Hominis, pagal tradiciją, tampa josios antrašte ir sykiu nurodo į sukristalizuotą jos turinį. Kad šia tema į tikinčiuosius ir į visą pasaulį prabils, daugumai visai nelauktai, bet Dievo valios jėga iš Krokuvos arkivyskupijos iškviestasis kardinolas Karolis Wojtyla, buvo tikrai galima laukti. Juk jau patys pirmieji naujai išrinktojo popiežiaus žodžiai tūkstantinei miniai Šv. Petro aikštėje, o vėliau ir jo iškilmingo-iios inauguracijos mišiose pasakytasis pamokslas kaip tik ir koncentravosi apie šią kristocentrinę temą ir, galima sakyti, nuskambėjo tarsi preliudas šiam oficialiam dokumentui.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II IDĖJOS APIE EKUMENIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Bagdanavičius   
KELIAS Į KRIKŠČIONIŲ VIENYBĘ
Atsistojęs prie Katalikų Bažnyčios vairo, popiežius Jonas Panbns II išdėstė savo teigiamas santūrias pažiūras apie ekumenizmą enciklikoje "Redemptor hominis" (žemiau spausdinama ištrauka)
Ką aš turiu pasakyti apie tą iniciatyvą, kuri kilo iš naujos ekumeninės orientacijos? Nepamirštamasis popiežius Jonas XXIII krikščionių vienybės problemą iškėlė evangelistiškai paprastai, kaip tiesioginę Jėzaus Kristaus valios pasekmę. Mūsų mokytojas tą savo norą yra išreiškęs keliais atvejais, bet ypač savo maldoje viršutiniame kambaryje tą naktį, prieš savo mirtį. "Aš meldžiuosi, Tėve, kad jie būtų vieningi". Antrasis Vatikano susirinkimas tiesioginiu būdu atsiliepė į tą reikalavimą savo dekretu apie ekumenizmą. Popiežius Paulius VI, pasinaudodamas Sekretoriato krikščionių vienybei veikla, pradėjo pirmuosius sunkius žingsnius kelyje į tos vienybės įgyvendinimą.
Skaityti daugiau...
 
ŠIANDIENINIAI EKUMENINIAI REIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Bagdanavičius   
Aktualiais ekumeniniais klausimais popiežius Jonas Paulius II yra pasisakęs įvairiomis progomis, bet ypač gausiai š.m. vasario 8 d., kalbėdamas Krikščionių vienybės sekretoriato visuotinio susirinkimo dalyviams

Popiežius Jonas Paulius II vasario 8 d. audiencijoje priėmė Krikščionių vienybės sekretoriato visuotinio susirinkimo dalyvius ir pasisakė, kaip jis žiūri į ekumeninę veiklą.
Tarp kitko jis kalbėjo:

"Aš dažnai per šiuos mėnesius sakiau ir noriu dabar pakartoti, kad . .. tai pasilieka pastoracinės mano veiklos Bažnyčioje svarbi mano tarnybos dalis."
Apie ištikimybę ir vienas kito susiklausymą popiežius šitaip išsireiškė:

"Vienybė reikalauja ištikimybės, tai reiškia, nuolat gilėjančio vienas kito klausymosi. Tikro dialogo dalyviai su broliška meile iššaukia vienas kitą vis didesniam ir didesniam reikalavimui: būti ištikimais Dievo planui visoje jo pilnumoje."
Skaityti daugiau...
 
ERICH FROMM (1900 - 1980) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
"Nonteistas" marksistas, psichoanalitikas, socialinis filosofas, bandęs "vykdyti Dievo valią"

Gimė 1900 m. Frankfurte, studijavo sociologiją Heidelberge, Frankfurte ir Miunchene, gavo doktoratą 1922 m. Po to gilinosi psichoanalizėje. 1933 m. persikėlė į JAV-es, tapo JAV piliečiu, skaitė paskaitas, rašė knygas, o vėliau, pakviestas į Meksiką, dėstė Meksikos valstybiniame universitete. Mirė 1980 m. pavasarį.

Dar vaikystėje, paveiktas jaunos moters savižudybės po jos tėvo mirties, giliai susidomėjo žmogaus vidumi ir todėl, radęs progą, ieškojo atsakymų Freudo psichoanalizės
studijose. Antra vertus, jaunystėje pergyvenęs pirmąjį pasaulinį karą ir sukrėstas tautų masių priešiško aklumo, absurdiško žmonių žudymo, susirūpino klausimu, kaip iš viso žmonės gali tarp savęs kariauti ir ką daryti, kad tautose suklestėtų susipratimas ir taika. Ėmęs studijuoti sociologiją, gilinosi Markso socialiniame moksle.

Vėliau, tiek Markso, tiek Freudo prielaidose radęs klaidų, siekė jas pataisyti ir tarp jų idėjų bandė sukurti sintezę — Markso socialistinio mokslo šviesoje psichoanalizę pritaikyti kultūros ir visuomen gerovei. Savo idėjinę odiseją pradžią jis aprašė knygoje "Beyond the Chains of Illusion" (Anapus iliuzijos grandinių).
Skaityti daugiau...
 
RŪPESTIS ATEITIMI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Volertas   
Veikla
Gyvastingumo gausa ir energijos kiekis nebūtinai yra sveikatos požymiai. Gyvastingumas gali pražudyti, kaip vėžio liga.

Visuomenės aktyvumas ir jos sėkmė ne visuomet sutampa. Prieštaravimo pavyzdžiais gali būti pilietiniai karai (kiek čia aktyvumo!) ir vidinės nesantaikos tautoje. Pozityvus aktyvumas yra išminties vaisius (Thomas Fuller), tačiau aktyvumo prieky dažnai eina ne išmintis, bet trimitų vilionės. Taigi veikla pati savęs neįrikiuoja tarp vertybių. Ji tik tada susvarbėja, kai atsiremia į gerų tikslų, logiškų priemonių ir galimos sėkmės pagrindą. Dirbtinis problemų kūrimas, kad, jas sprendžiant, būtų kuo užsiimti ir pasirodyti, yra ne veikla, bet išsiniekinimas. Turėdami spąstus, pelių tyčiomis neveisiame, kad būtų ką gaudyti.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJOS DIENOS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Septynerių metų apžvalga
Čikagiškiai poeziją mėgsta ir gausiai lankosi į Jaunimo centro rengiamas Poezijos dienas. Čia pabendraujama su poetais, pasiklausoma jų kūrybos ir ją ryškinančių komentarų. Poezijos dienos kartais dar paįvairinamos ekrano vaizdais, melodijomis, filmais iš poetų gyvenimo ir jų knygų, nuotraukų bei rankraščių parodomis, paskaitomis.

Poezijos švenčių pradžia siejasi su 1974 metais. Tada, baigiant kultūrinių vakaronių sezoną, jų vadovė Teresė Pautieniūtė-Bogutienė su uoliu talkininku — savo vyru dr. Jonu Boguta gegužės 31 — birželio 1 suorganizavo lietuvių poezijos Šventę. Draugo kultūrinis priedas pažymėjo, kad tai "įdomus pirmakartinis įvykis išeivijos kultūriniame gyvenime".

Pirmasis vakaras (V.31) buvo skirtas mirusiems poetams ir tiems, kurie asmeniškai negalėjo dalyvauti. Prabilo Donelaitis ir kiti, mirę ar toli gyveną, poezijos šulai. Antrąją dieną (VI. 1) kun. Algimantas Kezys, S.J., parodė filmą iš Mykolo Vaitkaus gyvenimo, dr. Jonas Boguta — skaidres iš Jono Aisčio pasaulio.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Lietuvių krikščionių demokratų konferencijoje birželio 24-25 išrinkta nauja valdyba, į kurią įeina: VI. Šoliūnas, P. Povilaitis, St. Lūšys, A. Venckus, R. Tričytė, A. Viliušis, E. Vilimaitė, J. Paškus, St. Dubauskas ir J. Inžiūra.
— Lietuvių tautinių šokių šventė, JAV LB iniciatyva liepos 6 d. surengta Chi-cagoje, sutraukė daugiau kaip 10,000 žmonių. Dalyvavo 2,300 šokėjų, atvykusių i? JAV, Kanados, Anglijos, V. Vokietijos ir Brazilijos. Apie šokių šventę plačiau bus ateinančiame Aidų numeryje.
— Baisiojo Birželio išvežimai, su kuriais šiemet sutapo ir Lietuvos okupacijos 40 m. sukaktis, buvo plačiai paminėti visose JAV. Philadelphijoje minėjimas įvyko viešoje aikštėje su 24 valandų budėjimu ir skoningais informaciniais plakatais ant vertikalinių plokščių. Tą įvykį po kelis kartus paskelbė penkios televizijos stotys ir aprašė Philadelphia In-quirer ir Bulletin. Prie minėjimo daugiausia prisidėjo jaunimas. Labai svarbus buvo kard. Krol laiškas visiems klebonams, skelbiąs birželio 15 Maldos dieną už Lietuvą. Birželio 15 d. taip pat labai įspūdingos gedulo pamaldis už Lietuvą buvo ir Šv. Vardo katedroje Chicagoje, į kurias susirinko daugiau kaip 2,000 lietuvių. Pamaldas ruošė 45 lietuvių organizaciniai vienetai.
Skaityti daugiau...
 
ALGIRDAS LANDSBERGIS- KOMPOZITORIUS ŽODŽIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Violeta Kelertienė   
ALGIRDAS LANDSBERGIS: Muzika įžengiant į neregėtus miestus. Ateitis, 1979, 127 p.
Lietuvių Rašytojų Draugijos 1979 m. laureatas Algirdas Landsbergis paskutiniu metu žinomesnis savo dramomis, kurių naujausia, The Last Picnic (1978), parašyta tiesiogiai anglų kalba. Tai bene pirmasis toks posūkis išeivijos raštijoje. Mūsų literatūros istorijoje yra pasitaikę rašytojų, dažniausiai jaunesnės kartos, kurie reiškiasi tik anglų kalba — jų tarpe populiarus mokslinės fantastikos kūrėjas Algis Budrys, kanadietis Alain Stanke ir dar vienas kitas. Tačiau Landsbergis bene bus pirmas toks iš viduriniosios kartos. Jis pasirodo esąs avangarde ir keliais kitais atžvilgiais, kurie išryškėja novelių rinkinyje Muzika įžengiant į neregėtus miestus.
Skaityti daugiau...
 
Širdis iš granito (R. Spalis) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Arv. R.   
R. SPALIS: Širdis iš granito. Romanas. Išleido Viltis. Cleveland. 1979 m. 380 psl. Kaina 10 dol.

Šiuo romanu R. Spalis priartėja prie savo "Vienos kartos istorijos ciklo" pabaigos. Jį pradėjęs populiaria apysaka "Gatvės berniuko nuotykiai", atkakliai tęsė apysakomis Ant ribos" ir "Alma Mater", romanais "Rezistencija" bei "Mergeitė iš geto", o po "Širdies iš granito" žada užsklęsti romanu "Auksinio saulėlydžio gundymai", kuris "atskleis visų pagrindinių veikėjų likimą išeivijoje ir likusių Lietuvoje". Jo aprašomoji karta vaidino labai svarbų vaidmenį atsikūrusios Lietuvos raidoje, pergyveno jos džiaugsmus ir ir didžiąsias nelaimes; iš tikrųjų jos pergyvenimų užtektų keliolikai epopėjų. Pasišaudamas būti šios kartos kronikininku, Spalis plačiai užsimojo.

Širdyje iš granito" Spalis atveda savo veikėjus į ypatingą laikmetį, i Lietuvą vos antrajam pasauliniam karui pasibaigus. Okupacinė valdžia bando smurtu paklupdyti nepaklus-| tautą, miškuose plinta partizaninis sąjūdis, visa Lietuva agonijoje. Ryžtas priešintis pinasi su prisitaikymo pagunda, maitinasi tada dar gyva viltimi, kad netrukus sąjungininkai susikirs su Rusija. Pro tokį epochos brūzgyną kelią skinasi rezistentai Alėjūnas ir Sereika, studentė Valaitytė, Rusijoje gimęs Karalaitis, MGB kapitonas Vaitas ir kiti.
Skaityti daugiau...
 
AR KALBATE LIETUVIŠKAI? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Masionis   
Ne tik JAV, bet ir kituose kraštuose, kur veikia bent kokia lietuviška mokykla, paskutiniame dešimtmetyje susidurta su nauja problema — vis didėjančiu skaičiumi mokinių, kurie jau ne tik nebepakal-ba, bet net ir nebesupranta lietuviškai. Čia pažiūrėsime, kaip ši problema šiuo metu yra sprendžiama.

Šiais metais daugelis lituanistinių mokyklų jau švęs 30 metų gyvavimo sukaktuves. Per maždaug 20 metų, jei lituanistinėje mokykloje atsirasdavo vienas kitas lietuviškai nebepakalbąs mokinys, jam nebuvo įmanoma lietuviškai kalbančių klasėje skirti ypatingą dėmesį. Tokie mokiniai dažnai buvo laikomi lyg kokiais posūniais; dėl per menko jiems dėmesio jie klasėje nekaip jausdavosi, neišmokdavo tiek, kiek kiti, ir dažnai nubyrėdavo. Mano manymu, ar nebus šitokia padėtis buvusi net viena iš svarbiųjų priežasčių, kad mūsų mokyklose mokinių skaičius ėmė mažėti, nes į kai kurias mokyklas tokie mokiniai net iš viso nebuvo priimami, kad nesugadintų lietuviškai kalbančiųjų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
    LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA. Penktas tomas. (1978-1979). Leidinys skiriamas Vilniaus universiteto 400 m. sukakčiai paminėti. Išleido Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti sąjunga. Tiražas 5000 egz. Viršelis ir iliustracijos — ses. Mercedes. Chicago 1979. 556 psl. Kaina: 5 dol. minkštais viršeliais, 7 dol. kietais viršeliais.
    Jokūbas Kregždė: REFORMACIJA LIE-
TUVOJE. Istorinė apybraiža. Devenių kultūrinio fondo leidinys, Nr. 5. Chicago 1980. 272 psl. Viršelis Hermano Po-vilonio.
    Kazys Jakubėnas: EILĖRAŠČIAI IŠ VILNIAUS KALĖJIMO. Čikaga 1980. Išleido Mykolas Morkūnas. 46 psl. Iliustracijos Ados Sutkuvienės.
    Tomas Venclova: LITERATŪRA LITU ANA (sinopse). Išleido Lithuanian National Foundation, Inc., New York, 1979. 10 psl.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
    M e c e n a t a i: 200 dol.: Lithuanian Foundation, Chicago, IL; 100 dol.: Ignas Lapšys, Kufstein, Austria; 70 dol.: Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany; Aldona's Ladies and Childrens Wear, Lemont, IL; VVsevvold von Kopylow, Bad Schwartau, W. Germany.
G a r b ė s  p r e n u m e r a t o r i a i: Po 25 dol.: Dr. A. A. Liule-vičius, Chicago, IL; Irena Ehlers, Toronto, Ont, Canada.
Rėmėjai: Jonas Brazauskas, Waterbury, CT; Vytautas Jučas, Domicėlė Petrutytė, Chicago, IL; A. J. Rygeliai, Kinnelon, NJ; L. Balsys, L. Duda, Toronto, Ont., Canada; Augustinas Kubilius, Edwardstown, S.A.; Australian Lithuanian Foundation, Melbourne; J. Grigaitienė, Mitcham, Vic, Australia; Vincas Baronas, Edo Miranda, Venezuela, C.P.
AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai