| |
|
|
1 sausis
|
|
AIDAMS PAREMTI KONCERTAS CHICAGOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė Algis Šimkus
|
Chicagos Jaunimo centro šeimi-nkai tėvai jėzuitai parodė nesavanaudiško jautrumo lietuviškai kultūra:, pernai užsimoję surengti pranciškonų leidžiamiems Aidams pagarsinti bei paremti net du parengimus. Po lapkričio 10 Jaunimo centro kavinėje įvykusios kultūrinės vakarinės, skirtos Leonardo Andriekaus kūrybai, lapkričio 11 didžiojoje Jaunimo centro salėje surengtas Aidams paremti koncertas.
Koncerto programą adiko dvi Chicagos lietuvių operos prieglobstyje išsivysčiusios solistės, sopranas Margarita Momkienė ir mezzo-sopranas Genovaitė Mažeikienė.
Koncerto pradžioje solistės padainavo J. Tallat-Kelpšos populiariosios dainos "Ne margi sakalėliai,, A. Jurgučio aranžementą dviem balsam, A. Balazaro duetą iš operetės "Auksinės marios" ir Algio Šimkaus naudies melodija pagrįstą "Mergyte mano". Savotiškai įdomiu koncerto įnašu buvo trilypė K. V. Banaičio Jūratės ir Kastyčio" operos ištrauka iš "'Motinos rauda", dialogu ir "Rūteles daina". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Vertingas lietuvio teologo palikimas (Pranas Manelis: Kristus ir Eucharistija) |
|
|
|
|
Parašė V. M. Cukuras
|
PRANAS MANELIS: Kristus ir Eucharistija. Dievo veikla išganymo istorijoje. Krikščionis gyvenime knygų serija. 380 psl. Putnam, Conn. 1977.
Viena iš didžiausių paslapčių, su kuria kasdien susiduria ir eilinis tikintysis, ir teologas, yra Kristaus religinis būvis (realinė prezencija) Eucharistijoje. Pirminei krikščionių bendrijai, kiek mums žinoma, Kristaus realus buvimas nebuvo jokia problema, o savaime suprantama tikrovė. Tiktai viduramžiais, scholastinės filosofijos žydėjimo metu, Eucharistija tapo centrine filosofinio-teologinio svarstymo tema, įtraukusi į subtilias refleksijas pačius iškiliausius ano meto mintytojus. Eucharistijai geriau suprasti ir išsiaiškinti buvo panaudotas aristotelinės metafizikos ir gamtamokslio modelis. Tačiau, nežiūrint visų pastangų, netgi ir tokie gilaus ir įžvalgaus proto genijai, kaip šv. Augustinas ir šv. Tomas Akvinietis, turėjo galutinai pripažinti, kad Eucharistija ir josios ryšys su Kristumi yra didi paslaptis, prie kurios eiti ir bent dalinai ją suprasti žmogui tenka eiti tikėjimo keliu, Dievo malonei nušviečiant ir palaikant. Visuotinis Tridento susirinkimas po ilgų svarstymų nutarė šiai paslapčiai duoti dogminį apvalkalą, kurio centre Transubstancia-cijos terminas. Po to beveik per keturis šimtus metų Eucharistijos tema rašiusieji ir seminarijose dėsčiusieji žinojo, iki kokios ribos jie gali spekuliuoti, ir šitai, atrodo, apsaugojo šią didžią paslaptį nuo įvairiausių iškrypimų, kurie prieštridentiniame laikotarpyje kai kuriuose kraštuose grėsė ją "sudaiktinti", paversti savotiška "fizine" realybe. Vatikano II susirinkimo dalyviai vėl grįžo prie Šios centrinės paslapties, tik jau ne dogmatinių diskusijų plotmėje, bet liturginio atsinaujinimo rėmuose. Nenuostabu tad, kad šio visuotinio susirinkimo pirmoji konstitucija, didžiausios daugumos priimta ir patvirtinta, buvo Liturginė ir joje, tarsi Širdis, palaikanti viso šio dokumento pulsą, yra Eucharistija, josios santykis su Kristumi ir Jo mistiniu kūnu — Bažnyčia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS
|
AKIMIRKA
Balta užuolaida mėnulio šviesoje.
Geltoni aukso amžiaus
Kūnų spalvos jurginai.
Stalas. Aplinkui susirinkę kėdės
(Po paskutinės vakarienės). Miręs
Gėlių ir vyno kvapas.
Pajuodę Letos topoliai ir Fornarinos
Kakta. Ištroškęs gerti
Vienišas ąsotis.
Bet mūsų nebėra.
1975
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOVIETŲ MORALINIO TERORO DOKUMENTAS |
|
|
|
|
Parašė ROMUALDAS LUKOŠIŪNAS
|
Kaip po karo Lietuvoje vyko "literatūrinio fronto mobilizacija"
Tęsinys iš 1978 m. gruodžio numerio.
6. Drausminami jaunieji rašytojai
Jaunosios kartos rašytojai ne mažiau aštriai buvo nagan suimti. Tarp kitų Preikšas nurodė į Eugenijų Matuzevičių kaip uolų "lietuviškai - vokiškųjų", "kubiliūniškų laikraščių" bendradarbį, kuris dabar "skundžiasi savo eilėraščiuose, kad jam trošku". Preikšo žodžiais, "mes nesistebime, kad jam trošku mūsų tarpe", bet "kyla klausimas: kodėl mūsų redakcijos, šį kartą "Literatūra ir Menas", tokią jo nuomonę išspausdino" (p. 28).
Pats Matuzevičius viešai tame susirinkime "prisipažino, kad smarkiai nusikalto bendradarbiaudamas savo eilėraščiais vokiškosios okupacijos meto lietuviškoje fašistinėje spaudoje, kad tas bendradarbiavimas yra skaudi dėmė jo gyvenime", kad ir "po Lietuvos išvadavimo" jis "per ilgai delsęs (. . .) įsijungti į naujojo tarybinio gyvenimo statybą". Bet "dabar jis darąs lemiamą posūkį ir norįs savo darbu ir kūryba nuoširdžiai įsijungti į bendrąjį tarybinio gyvenimo ritmą" (p. 93-94).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
