| |
|
|
4 balandis
|
|
Po "Paskutinio Krappo įrašo" |
 |
 |
 |
|
Parašė Antanas Gustaitis
|
Bostone. Sausio 13-oji. Prietaringam žmogui nieko gera nežadanti diena. Jau nuo pat ankstyvo ryto vis grįžta atsiminimai, kad prieš dvidetmetį pasirašei "Kultūrinio nuosmukio manifestą", ir dabar be paliovos kankina graužatis, ar tik nebūsi patsai per tą laiką dešimteriopai nusmukęs ... O dar blogesnis ženklas, kad ir naktį pakartotinai gąsdino košmaras: vaidenos, rodos, visos tautos susirinkimui sakomos tavo patriotinės prakalbos įkarštyje kažin koks kitas patriotinis pagonis trenkė tau žaliu kiaušiniu į kaktą ir užtemdė tautinę sąmonę . . .
Ir štai, tokios gedulingos nuotaikos dieną — dar skautų atsikviesto aktoriaus Jono Kelečiaus viešnagė' Viešnagė, kurios programoje kaip tyčia — Samuelio Becketto nihilistinis "Paskutinis Krappo įrašas", pagrindinio ir vienintelio veikėjo mirtimi pasibaigiąs Pulgio Andriušio lyrinis vaizdelis "Neįsileido" ir nemalonią senovę primenantis Kazio Binkio feljetonas "Kriaučius Motiejus" ... O, liūdesy!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Pirmieji lietuviai Bostone |
|
|
|
|
Parašė Algirdas Budreckis
|
Minint Amerikos dviejų šimtų metų sukaktį, dažna tautybė kreipė ypatingą dėmesį į Bostoną, į "laisvės lopšį", ieškodama savo tautiečių pėdsakų. Lietuviai gali su pasididžiavimu prisiminti bajoro Felikso Mikla-ševičiaus veiklą Amerikos revoliucijos karo metu. Buvęs konfederatas Miklaševičius jau 1782 rugsėjo 5 išplaukė laivu "Scotch Trick" kovoti prieš anglų laivus. 1783 kovo 13 Massachusetts Bay taryba Miklaševi-čiui suteikė leidimą naudoti prieš anglus naujai įsigytą skūnerį "Prince Radvil". Švenčionių apskrities (pavieto) bajoras Miklaševičius buvo pats pirmas Bostono lietuvis.
Pirmojo lenkmečio kariškis majoras Juozas Hordynskis 1831 lapkričio 7 pasiekė Bostoną. Bostoniečio Samuel Gridley Howe padedamas, jis parašė pirmą veikalą Amerikoje apie lietuvių istoriją. 1832 Hordynskio "History of the Late Polish Revolution in Lithuania" susilaukė teigiamo atgarsio amerikiečių inteligentų tarpe.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Draugo 27-ji romano premija kovo 25 įteikta Juozui Kralikauskui Kultūros centro salėje Detroite. Ta pačia iškilme paminėta ir dienraščio Draugo 70 m. sukaktis. Iškilmėje dalyvavo laureatas ir premijos mecenatai Juozas ir Marija Mi-koniai. Koncertinę programą atliko sol. Margarita Momkienė, akompanuojant Vidui Neverauskui. Premijos įteikimo iškilmę praturtino Amerikos lietuvių šimtmečio spaudos paroda. Parodyti JAV lietuvių laikraščiai bei žurnalai, leisti prieš antrąjį pasaulinį karą.
— Lietuvių Fondo tarybos posėdis įvyko kovo 18 Chicagoje. Aptarti įvairūs aktualūs klausimai, kaip įjungimas į LF jaunimo, LF vardyno išleidimas, pelno skirstymas, palikimai ir 1.1. Pasigėrėta gautu dr. Jono Gliaudelio 100,000 dol. palikimu; pranešta, kad š.m. kovo 16 Lietuvių Fondas turėjo 4529 narius, įnešusius 1,532,166 dol. Praėjusiais metais LF gavo 105,000 dol. Iš procentų pernai lietuvių reikalams paskirta 73,000 dol. Tarybos posėdyje taip pat aptarti ir metinio suvažiavimo (gegužės 5 Chicagoje) reikalai. Šiuo metu LF tarybos pirmininkas yra dr. Gediminas Balukas; valdybos pirmininkas — dr. Antanas Razma, pelno skirstymo komisijos pirmininkas — dr. Kazys Ambrozaitis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Henriko Radausko poezijos knyga |
|
|
|
|
Parašė A. Vaičiulaitis
|
 HENRIKAS RADAUSKAS: Eirėlaščiai (1965-1970). Pomirtinė poezijos knyga. Išleido Vytautas Saulius. Chicago, 1978 m. 100 p. Kaina 6 doleriai.
Dar neseniai šiandieninės lietuvių poezijos tvirčiausia būstine galėjai laikyti Kongreso Biblioteką Vašingtone: ten kone po vienu stogu dirbo Jonas Aistis, Henrikas Radauskas ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pirmas iškrito Radauskas, ir taip staigiai, kad net dabar jauti aną rugpjūčio pabaigoj mus nutrenkusią žinią: jo jau nėra. Kaip visados tvarkingas ir tikslus, gerai nusiteikęs, išvažiavo jis į Valstybės departamentą, kur kaip vertėjas gelbėjo kuriai ten mokslo konferencijai (Bibliotekoje buvo netekęs darbo). Buvo tai paskutinė jo kelionė, — po poros valandų Henriką Radauską pakirto širdies smūgis. Po trejų metų, vėžio ligos nukankintas, mus paliko Jonas Aistis, ligi paskutinės savo gyvenimo dienos, po didžiausių skausmų, vis mokėjęs dvasioje švystelėti ir net tarti gyvesnį žodį. Ir dabar, jei tu eisi Kongreso parko takais tarp anų senų liepų ir klevų, tu gal sutiksi iš anos trijulės Alfonsą Nyką-Niliūną. Kartais jis ten vaikšto vienas sau, o kartais kažką amžinai ir neišsprendžiamai aiškinasi ir svarsto su Jurgiu Blekaičiu. Seniau abu jie grumdavosi su poezijos ir gramatikos problemomis, susitikę Henriką Radauską. Jonas Aistis laikėsi atokiai nuo jų, nesidėjo nei į vaikštynes Kongreso parke, nei į jų šnekas apie menus, žmones ir gramatikas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠSAUGOJO SAVO POEZIJOS BRAIŽĄ |
|
|
|
|
Parašė Raginis Aug.
|
VLADAS ŠLAITAS: Nesu vėjo malonėje. Išleido Ateitis. 1978 m. 110 psl. Kaina 5 dol.
Pirma Vlado Šlaito lyrikos knyga "Žmogiškosios psalmės" dienos šviesą praregėjo lygiai prieš trisdešimt metų vokiečių žemėje, Detmoldo mieste. Savo puslapių skaičiumi ligi šiolei ji pasiliko patsai didžiausias jo poezijos rinkinys. Antro veikalo — "Ant saulėgrąžos vamzdžio" — teko laukti dešimtį metų. Kaip antrasis, taip ir kiti dažnesniais tarpais pradėję rodytis Vlado Šlaito lyrikos rinkiniai buvo plonoki. Tačiau dabar išėjusi devinta jo knyga "Nesu vėjo malonėje" savo didumu prilygsta pirmajai.
Į lietuvių poezijos lauki Šlaitas atėjo išsyk su nuosavu lyriniu veidu. Tarp pagrindinių jo kūrybos žymių buvo absoliutais nuoširdumas, dramatizavimo ir jokios prozos nebuvimas, kone prozir sykiu ir poetinis kalbėjimas, moralinis, religinis bei patriotinis jautrumas ir, techninėje plotmėje, laisvas eiliavimas.
Poeto balsas, sugestyvus, atviras ir nuolankus, nuo pirmos knygos ligi šios paskutinės pasiliko tasai pat. Pasiliko ir tasai pat eiliavimas — tartum psalmių ritminis bangavimas. Pasiliko ir tos pačios temos — meilė, gamta, Dievas, gimtoji šalis. Tai visai pasaulio lyrikai amžinos temos. Vlado Šlaito nuopelnas, kad į visa tai jis mokėjo pažiūrėti savo originaliu paprastumu ir natūralumu. O tai jau yra stambi poetinė dorybė, kurioje neatskiriamai atliepia nužemintai ilgesinga nuotaika.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
