MANO GIMINĖS GIESMĖ

Parašė Jonas Aistis

MANO GIMINĖS GIESMĖ Mano gimine, Kas tu esi? Iš kur tu atėjus? Kada ir kaip atkeliavus? Ar prategiu Atsargia ir bailia vora, Ar suglaustom Gretom ir drąsa Veržeisi į priekį, Ar siaubo apimta minia, Kaip per ežerą Smarkus lietaus būrys, Patrakusi bėgai? . . . Kas vedė, Kas traukė, Viliojo tave? Ar laimė? Ar lobiai? Ar išgąsčiu Išvertusi savo dideles akis Ir pasimetusi baimė? Tu savo akių neslėpki Ir laiko šydu Nelaikyki uždengus Savo nuostabaus veido, Noriu žvilgsniu Pasekt tave, Per amžių miglą einančią Į Baltijos krantus . . . O sako, Tu atėjai iš tolo . . . Kas man pasakys, Kas atskleis, Jei tu pati Nepraversi burnos Neseksi pasakos, Dainos nedainuosi? . . Kur tavo keliai, Laike nusidriekę? Ar per Bosporą? Ar Dardanelius? Ar Moldavų Stepėmis, laukais Pagal Pruto srovę? . . Kur tu dainelę sudėjai, Kur gailiu Balseliu pragydai: siuntė mane motinėlė į Dunojų vandenėlio aukselio naščiais, šilkų saiteliais, sidabro kibirėliais . . . Ar tu pati panūdai Iš laimės eit į vargą, Iš prabangos į skurdą, Iš vasaros šiltos Į šaltą žiemą . . . O ar nebūsi tu iš viso Tiktai tretysis Aiškiaregės - Europos Kapinynų sluoksnis? . . Ar paliksi visiems laikams Taip svarbų klausimą Atvirą