Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
Kai Istorija, įžiebus melsvą ugnį, Šlaksto žemę žuvusių krauju Ir per amžių juodąją bedugnę Mostelia su želmeniu nauju,
Aš klaupiuos į pašvęstąjį smėlį Su didžiu stebuklo laukimu Ir kiekvieną kritusio šešėlį, Kaip kautynių vėliavą, imu.
O tautos Dvasia sparnus ištiesia Lyg ošimą tolimų dainų Ir, giedodama heroiškąją giesmę, Kyla iš liepsnos ir pelenų.
|