Einu atgal. O ką darysiu,
Jei tavo būstinė ne man?
Einu atgal. Jei pakely parkrisiu,
Einam, o Viešpatie, ainam — —
Man skauda kojos ir širdis krūtinėj,
Kaip pasmerkto, skaudi ir nerami.
Neduok, kad ši kelionė būtų paskutinė,
Neduok, jei Tu matai mane, jei Tu girdi.
O taip, girdi mane, nors mano balsas
Praskamba kurčiai gąsdindams mane.
Žinau, matai mane. O tokie baisūs
Paveikslai tavo vaikščioja žeme — —
Einu atgal. O ką darysiu,
Jei Tavo būstinė ne man?
Jau šimtą kart kritau ir dar parkrisiu...
Aiman, o Viešpatie, aiman — — —
|