BAŽNYČIA IR ASTROLOGIJA Spausdinti

 

M O K S L A S   I R   R E L I G I J A


Neseniai Šveicarijoj pasirodė Louis de Wobl parašyta knyga „Keista duktė“, kurią recenzuodamas „Basler Volks'blatt“, katalikų laikraštis, pasisako ta proga ir dėl astrologijos iš viso. Laikraštis stato klausimą, ar astrologija nėra kaip tokia Kat. Bažnyčios pasmerkta, ir į jį atsako: taip ir ne, nes reikia drauge su šv. Tomu skirti netikrą, prietaringą ir mokslo duomenimis pagrįstą, astrologiją. Popiežiai Sikstas V (1586) ir Urbonas VIII (1631) pasmerkė kupiną prietarų astrologiją, tuo tarpu popiežiai Sikstas IV, Julius II, Leonas X ir Povilas III buvo astrologijos šalininkai. Šv. Augustinas savo Civitas Dei veikale pasmerkia savo laikų nuo tiesaus kelio nukrypusią ir stabų garbinimo prisisunkusią astrologiją. Tuo tarpu kardinolas Petras d'Ailly, pasigaudamas astrologijos, 1418 m. aiškina 6 Apokalipsės vizijas ir rekomenduoja su ja susipažinti Šv. Rašto egzegetams.

Laikraštis pastebi, jog Kat. Bažnyčia nūnai visai teisingai ir su pagrindu smerkia pilną visokių prietarų ir nesąmonių astrologiją, grindžiamą stabmeldžių burtų „išmintimi“, kuria norima pakeisti religijos vietą. Tačiau, iš kitos pusės, taip pat pripažįsta, kad Bažnyčia tais laikais, kada jos įtaka kultūrai buvo jaučiama pati didžiausia, nekovojo su tokia astrologija, kuri dar pagrindiniau atskleidė pačias giliausias gamtos paslaptis ir pagrindinę visų įvykių priežastį, būtent – Visatos Kūrėją. Šv. Tomas žinojo apie tą sąsają, kuri yra tarp žvaigždžių pasaulio ir žmonių buities. Jo mokytojas Albertas Magnus parašė apie astrologiją 3 tomų veikalą, kurio pagrindinės mintys atsispindi jo dvasinio vaiko Dantės Dieviškojoj Komedijoj.

Recenzentas savo išvadas baigia kvietimu, - tikrąją, moksliniais duomenimis pagrįstą astrologiją įtraukti į didįjį dvasios Universitas ir skirti jai žinijos hiėrarchioj priderančią vietą.