VEIKALAS APIE BAROJĄ Spausdinti
Parašė Dalia Kučėnienė   
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ: Pio Ba-roja. Un Estilo. Insula, Madrid, 1972. 272 psl., kaina 350 pesetų.
1971 m. vasarą Wisconsino universitetas, suteikdamas prof. dr. Birutei Ciplijauskaitei stipendiją, įgalino ją Iztea archyvuose studijuoti ispanų rašytojo Pio Barojos rankraščius. Šių studijų vaisius — naujas autorės veikalas — Baroja, Un Estilo.

Knygos- tematiką pati autorė taip apibrėžia: "Remiantis keliais reprezentaciniais romanais priartėti prie
Barojos romanisto meno, surandant bendrus jų vardiklius bei jų ryškesnių savybių amžinumą".

Autorė žvelgia į Baroją kaip į kūrėją ir kaip į asmenį. Gvildena jo gyvenamą aplinką, gyvenimo būdą, patirtą rašytojų ir filosofų bei mokslininkų įtaką. Tarp rašytojų galime išvardinti: Durnas, Stendhalį, Zola, Defoe, Scottą, Thackeray, Dickensą, Ibseną, Poe, Dostojevskį, Tolstojų, Gogolį. Kadangi kiekvieno rašytojo kūryba atspindi ir atitinkamo laikotarpio filosofines pažiūras, B. Ciplijauskaitė supažindina ir su Barojos filosofinę pasaulėžiūrą įtakojusiais Darwinu, Bernard'u, Nietzsche, James, Freudu, Kierke-gaardu.

Baroja, paklaustas: kam rašo?, paaiškino, kad niekada nerašo galvodamas apie skaitytojus; realūs skaitytojai jį mažai domina, tačiau kartais pagalvoja apie jaunus skaitytojus, kurie skaitys jo knygas už penkiasdešimt metų. Supažindindama su ispanų rašytoju, autorė pabrėžia, kad XX a. romanistas savo individualios tiesos ieško asmeniškam patyrimui. Barojai romanas pirmiausia tai pats gyvenimas, o ne literatūra. Literatūra jam yra "menas ir žaidimas". Tačiau jis giliai įsitikinęs, kad perskaičius keletą literatūrinių veikalų giliau pajusime ir pažinsime kraštą, nei perskaitę keletą istorijos tomų.

Iš Barojos gyvenimo sužinome, kad jis mirė viengungis. Savo ilgame gyvenime pajėgęs intymiau pažinti tik dvi moteris: savo motiną ir seserį. Jį galima apibūdinti kaip vyrų rašytoją, nepajėgusį sukurti nė vieno gilesnio moteriško personažo. Labiausiai nesisekė jam kurti romantinės scenos, kurių niekad nepergyveno (kūrė tik iš kitų pasakojimų ar stebėjimo). Bet nelabai sekėsi kurti jam nė vyriškieji personažai, kuriuos jis apiberdavo smulkiomis detalėmis, tačiau nepajėgdavo atskleisti jų psichologinio vidaus. Daugumas jo sukurtų personažų yra viengungiai ar tokiais besijaučią, nes jeigu ir veda, jų gyvenimas ir jų rūpesčiai mažai kuo pasikeičia. Apskritai charakteringa Barojai kurti tik antraeilius personažus. Įvairūs literatūros kritikai yra gvildenę šią jo savybę. Baroja tvirtai laikėsi savo minties, kad prieš visatos amžinybę paskiro žmogaus svarba yra bereikšmė. Nemėgo jis ne tik stiprių asmenybių, bet net ir stiprios šviesos, kuri būtų šviesiau išryškinus jo veikėjus. Jis mėgo lietingas dienas, pilkšvas prieblandos spalvas ir veikėjus, neatkreipiančius į save išskirtinio dėmesio.

Autorė detaliai supažindina su Barojos veikalų struktūriniu išsivystymu. Sužinome, kad Baroja, atsidūręs prieš klausimą, kas svarbiau, ar schemos laikymasis, ar personažo improvizacinis vystymas, — pasisakydavo už antrąjį. Per ilgus metus įsisenėjęs mitas, kad Baroja rašė impulsyviai, neatsižvelgdamas nei į veikalo eigą, nei į veikalo stilių, įrodomas kaip nevisai atitinkąs realybę. Įrodoma, kad Baroja praleisdavęs daug laiko, per-mąstydamas, perrašinėdamas ir perdirbdamas savo kūrinius, tobulindamas savo stilių.

Baroja buvo produktyvus autorius. Per savo šešiasdešimties metų kūrybinį laikotarpį Baroja yra išleidęs virš šimto veikalų. Jo literatūrinis reiškimasis skirstomas į tris periodus: kūrybinį laikotarpį (1900-1912), pripažinimo ir tobulinimosi laikotarpį (1913-1936), senatvės laikotarpį (1937-1956). B. Ciplijauskaitė išsamiai sustoja prie kiekvieno laikotarpio. Pasirinkti pavyzdžiai aiškiai ir vaizdžiai išnagrinėti.

Paskutiniame knygos skyriuje "Distancia y Humorismo" iškeliamos Barojos stiliaus savybės: emocinis bei fizinis atstumas ir rašytojo humoras.
Birutė Ciplijauskaitė šioje knygoje nepasitenkino vien tik sausa ispanų rašytojo rankraščių analize. Ji pajėgė įžvelgti ir į Barojos kūrybinį procesą per jo žmogiškojo pasaulio kaleidoskopą. Todėl šis mokslinis, tobula ispanų kalba parašytas darbas dvelkia ne vien tik moksliškų formulavimų sinteze, bet ir gyvu Pio Barojos pažinimu kaip žmogaus ir rašytojo.

Dalia Kučėnienė