Autografas, du estiški eilėraščiai |
Parašė Aleksis Rannit |
TIES BRASTA Aušros miglų šviesoj ją skalbiančią matau ties upės brasta. Ir kai sklaidosi rūkas nuo gyslotų Jonijos uolų, ji ateina paskutiniam sudiev. Įsmeigęs akis atsigrįžau — ir regiu ją, amžinai pasinėrusią balto švytėjimo tyloje. O šviesa, kaip tu vadinies, kada šalnoj sustingsti ant Kifaros stygų? Kaip įtakos žiema, pražilęs alyvų medi. ir sutirpusi mano viltie — tokia yra mano motina. BE VĖJO Mano trigubas angele — draugyste, atlaidume, eilėrašti! Nei rūstybės, nei žemiško pakvaišimo. Vien tik pilkas gintaras tavo akių, ir tik dangaus pilkumas didinguose medžiuose mūsų mažam kapinyne. Tik vienas žodžio skiemens padvelkimas. Vertė Bronys Raila |