AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KATALIKŲ FEDERACIJAI Spausdinti
Parašė J. Slavėnas   
Po II pasaulinio karo, prasidėjus didesnei lietuvių imigracijai į Austra-o. prasidėjo ir katalikų organizavimasis. Viena pirmųjų organizavimosi vietų — Bathursto pereinamoji stovykla. Šioje stovykloje lietuvių katalikų reikalams aptarnauti buvo apsigyvenęs kun. Jonas Tamulis. Jam vadovaujant, būrelis toje stovykloje gyvenančių lietuvių 1948 m. gruodžio 26 d. įsteigė Australijos lietuvių katalikų Šv. Kazimiero draugiją. Draugija buvo plačiai užsimojus veikti, bet trumpai jos užsimojimus galima sutraukti į 4 pagrindinius tikslus: religinį, tautinį, kultūrinį ir labdaros. Steigėjų parengtoms veikimo gairėms pritarė Sydney ark. kardinolas N. T. Gilroy ir Nathursto vyskupas J. Norton. Imigrantų skaičiui didėjant, draugija savo veiklą išplėtė į Bathursto, Regents Park, Concord ir Sydney skyrius. Bet Bathursto stovykla, nors veikė labai plačiai ir net leido savo žurnalą "Užuovėją", tebuvo pereinamoji — žmonės skirstėsi, o ir kitur ne visada ilgai apsigyvendavo. Tai buvo dar tik kūrimosi pradžia.

Kun. J. Tamulis po metų persikėlė į Sydnėjų. Gavęs iš Katalikų Imigracijos Komiteto neblogas patalpas, šalia Sydnėjaus skyriaus įsteigė draugijos centro valdybą, vėliau, patogumo sumetimais, absorbavusią ir Sydnėjaus skyrių. Tose pat patalpose kun. J. Tamulis įsteigė ir Katalikų Centrą, sudariusį tuo metu plačios veiklos židinį. Kun. J. Tamuliui 1950 metais išvykus į J.A.V., draugijos dvasios vado pareigas perėmė kun. P. Butkus.

1953 m. Šv. Kazimiero draugija persiorganizavo į A.L.K. Kultūros draugiją, kurios tikslai apėmė: sujungti įvairių profesijų lietuvius katalikus kultūrininkus, kad geriau būtų galima gilintis į katalikų mokslo doktrinas, ugdyti artimo meilės jausmus ir solidarumo dvasią, saugoti gražias lietuvių tradicijas, kaip tautos kultūros lobį, ir būti pasiruošusiems ginti savo krikščioniškos kultūros reikalus; katalikų bendruomenei rengti viešas paskaitas, kultūrinius pobūvius, tautines ir bažnytines švente, minėjimus, steigti mokyklas, knygynus, nariams ruošti paskaitas, referatus, kad jie giliau pažintų krikščionišką kultūrą.

Lietuvių Kultūros draugija Syd-nėjuje tebeveikia iki šiol. Jos veikla gyva. Rengdama minėjimus, ji sutraukia vietines ir iš kitur kultūrines pajėgas — poetus, rašytojus, solistus, chorus ir t.t. Draugija rengia ekskursijas į kalnus, į Sydney observatoriją. Švenčiant 10 metų sukaktį, ją aplankė apaštališkas delegatas ark. Romolo Carboni.
Kitose Australijos lietuvių kolonijose taip pat steigėsi katalikų organizacijos, maždaug visur tame pat laikotarpyje. Ypač veiklūs buvo Adelaidės, Melboumo ir kitų didesnių miestų katalikai.

Adelaidėje jau nuo pat pradžios veikia stiprios lietuvių katalikų organizacijos: P. Australijos Lietuvių Katalikų Draugija (buv. Caritas), Lietuvių Katalikių Moterų Draugija. Ateitininkai ir Ateitininkai sendraugiai. Bet Adelaidės lietuviai katalikai yra atlikę ir kitą žygį — 1960 m. lapkričio 20 d. Adelaidės arkiv. M. Beovich pašventino Lietuvių Katalikų Centrą ir jame įruoštą pirmą Australijos žemyne lietuvių šventovę — Šv. Kazimiero koplyčią. Australijoje neleidžiama steigti nei tautinių, nei teritorinių parapijų, kokias turi J.A.V. ar Kanados lietuviai katalikai. Australijos lietuviai katalikai kampininkauja australiškose parapijose. Tai dar padidina adelaidiečių laimėjimo reikšmę. Adelaidės Lietuvių Kat. Centre glaudžiasi įvairios organizacijos, savaitgalio mokykla, spaudos kioskas, leidžiamas parapijos biuletenis. Čia yra kunigams butai, salės susirinkimams ir t.t.

Melbourne veikia eilė stiprių kat. organizacijų, viena didžiausių parapinių savaitgalio mokyklų, stipri katalikių moterų draugija. Veiklus kapelionas kun. Pr. Vaseris, visuomenininkas ir rašto žmogus, Melbourne dirba jau nuo 1950.
Kitose didesnėse ar mažesnėse lietuvių kolonijose — Perthe, Tasma-nijoj, Queenlande, Canberroje, Gee-longe vyksta vienur lietuviškos, kitur nelietuviškos pamaldos. Lietuviai katalikai buriasi ir į įvairias organizacijas. Sydnėjuje veikia dar Caritas, ateitininkai, savaitgalio mokykla, Newcastle, gyvenant kun. St. Gaideliui, S.J., veikė ateitininkai, buvo leidžiamas Newcastle lietuvių biuletenis, turėjęs ateitininkų skyrių. Kun. St. Gaidelis, dabar dirbdamas Melbourne, plačiai vadovauja Maldos Apaštalavimo organizacijai. Bris-banėj gi, nuolat apsigyvenus kun. dr. P. Bačinskui, pagyvėjo lietuvių katalikų veikla, nors kolonija ir nėra gausi.

Šioje trumpoje Australijos lietuvių katalikų ir jų organizacijų veiklos apžvalgoje nebuvo įmanoma duoti pilną vaizdą — pasitenkinta suglaustu žodžiu. Tačiau ir iš to aišku, kad turėjo atsirasti gyvas reikalas tas organizacijas jungti ir jų veikimą koordinuoti, o taip pat rūpintis ir neorganizuotais lietuviais katalikais. Jau 1954 m. liepos mėn. 9 d. Melbourne, ateitininkų pastangomis, buvo sudaryta komisija, į kurią pakviesti atstovai: ateitininkų sendraugių, ateitininkų moksleivių, Mel-boumo katalikių moterų draugijos, Melbourno parapijos tarybos ir Mel-bourno bei Geelongo kapelionai. Komisija pasivadino "Australijos lietuvių katalikų suvažiavimui šaukti komisija". Jai pirmininkavo kun. J. Kun-gys (jau miręs). Komisijos uždavinys — sušaukti suvažiavimą gruodžio 27, 28, 29 d. Melbourne. Į suvažiavimą pakviesta Australijos lietuvių katalikų kapelionai, po 2 atstovus iš kiekvienos katalikiškos organizacijos, ir po 1 veiklų katalikų veikėją iš atskirų vietovių. Kapelionai iš savo parapijų dar galėjo pasikviesti po 3 atstovus iš neorganizuotos visuomenės. Po referatų ir diskusijų suvažiavimas nutarė steigti Australijos Lietuvių Katalikų Federaciją su būstine Melbourne.

II-sis ir jubiliejinis (20 metų nuo įsisteigimo) Australijos Lietuvių
Katalikų Federacijos suvažiavimas įvyko Melbourne 1975 m. gruodžio mėn. 28 - 31 d. d. Jis pradėtas pamaldom Šv. Jono bažnyčioje. Kon-celebruotas mišias laikė 5 lietuviai kunigai, skaitymus atliko, jaunimas. Per pamaldas giedojo Melbourno lietuvių parapijos choras, vad. P. Morkūno, vargonais grojo Rita Ma-čiulaitienė ir Jonas Juška. Solistai —
G. Vasiliauskienė pagiedojo Adams Kalėdinę maldą, ir J. Rūbas — Grabovskio Ave Maria. Pamokslą apie šv. Šeimą sakė kun. dr. P. Bačinskas. Keletą gražių žodžių tarė Melbourno arkivyskupas dr. Fr. Little.

Po pamaldų Lietuvių namuose įvyko iškilmingi pietūs (parengti Melbourno Kat. Moterų draugijos), kuriuose dalyvavo arkivysk. dr. Little, australų visuomenės ir katalikų spaudos atstovai ir daug svečių. Pietų metu dainavo abu minėti solistai ir dar jaunieji dainininkai. Vakare Adelaidėje lietuvių teatras "Vaidila", režisuojant J. Neverauskui, suvaidino A. Kairio "Šviesa, kuri užsidega".

Gruodžio 29-tą prasidėjo suvažiavimo darbo dienos. Kiekviena diena pradėta 9 vai. pamaldomis Lietuvių koplyčioje. Po pusryčių — posėdžiai ir paskaitos, vakare — meninė programa.
Suvažiavimą atidarė ALKF pirm. V. Laukaitis. Sveikinimo žodį tarė arkivysk. dr. Fr. Little, dalyvavę australų visuomenės atstovai ir įvairių liet. organizacijų nariai. Gauta daug sveikinimų ir raštu. Po pietų buvo kun. dr. P. Bačinsko paskaita tema "Bažnytinė revoliucija ir revoliucija Bažnyčioje". Tą pačią dieną įvyko dainos ir literatūros vakaras su solistais G. Vasiliauskiene, J. Rubu, R. Mačiulaitiene ir Melbourno ansambliu, vadovaujamu J. Čelnos. Antrąją dieną buvo Pr. Pusdešrio paskaita apie vysk. M. Valančių ir M. K. Čiurlionį. Vakare — meninė programa, kurioj pasirodė jaunimas. Trečioji suvažiavimo diena skirta daugiausia vidiniams organizaciniams reikalams. Valdybon išrinkta: V. Laukaitis, H. Stakuvienė, V. Čižauskas, V. Junokas, V. Žiogas, V. Vaitiekūnienė, V. Miliauskas ir E. Šemetienė. Naujųjų metų sutikimas rengtas drauge su Australijos Liet. Bendruomenės Melbourno apylinke.

ALFK veikla yra labai plati ir tiesiogiai ar netiesiogiai apimanti visą Australijos lietuvių katalikų judėjimą. Federacijos kas dveji metai šaukiami suvažiavimai nėra tik organizacinių klausimų svarstymas — į juos įjungiama menas, aktualių problemų nagrinėjimas, jaunosios kartos pasirodymai ir t.t.
Nuo 1956 m. ALKF yra įsigijusi spaustuvę ir leidžia savaitraštį "Tėviškės Aidai". (Pirmasis redaktorius
— kun. dr. P. Bačinskas, paskiau — Br. Zumeris ir kun. Pr. Vaseris, dabar — kun. P. Dauknys). Prie "Tėviškės Aidų" leidžiami priedai: "Verpetai" — kultūrinis priedas (pirmasis redaktorius poetas J. A. Jū-ragis, dabar — Pr. Pusdešris); "Ateities žingsniai" — jaunimui ( redaktorius kun. P. Butkus); "Moterų pasaulyje" — moterims (pirmoji red. Ste-panienė, vėliau — M. Slavėnienė, dabar — Stimburienė). Yra dar mažesni skyriai — ramovėnams, skautams, sportui ir t.t.
J. Slavėnas