Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Saulaitis   
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos

Staigi pradžia
Atstovų suvažiavime (oficialiame posėdyje) II PLJK studijų savaitės paskutinę dieną Kent State universitete tik Australijos atstovai pasiūlė sekantį kongresą ruošti savo žemyne. Pietų Amerikos (penkių kraštų) atstovai gal tik prabėgom ir pusiau rimtai pagalvojo apie galimybę rengti III JK P. Amerikoje. Svarstybose lemiama priežastis, privedusi prie nutarimo III JK kviesti Pietų Amerikoje 1975-76 metais, buvo ta, kad lietuvių imigracija apima jau trečiąją kartą, ir galimybės JK suruošti vėliau būtų dar ribotesnės. Atsargoje liko Australijos siūlymas, jeigu P. Amerikos visuomenė II JK nutarimą laikytų neįmanomu.
Pirmieji kongreso bruožai buvo pramatyti tarp nutarimo dienos (1972.VII.8) ir II JK pabaigos po stovyklos Kanadoje. Nutarta rengti kongresą trijuose pietiniuose kraštuose, kad organizacinės jėgos ir finansai būtų paskirstyti, neapsunkindami nė vieno krašto.

Išskirstyta JK programa išvengė priekaištų, kodėl JK rengiamas, pavyzdžiui, Argentinoje, o ne Brazilijoje. Pats JK renginių padalinimas nebebuvo naujovė, nes I JK studijų savaitė ir stovykla atliktos Dainavoje, pats kongresas Chicagoje, o II JK paskirstytas tarp Chicagos, Kent, Romuvos ir Toronto. Iš trijų kraštų taip pat sudaryta pirmoji Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba, kuri pirmą kartą ruoštų kongresą kartu su PLB.
Numatyti ir keli kiti J K dalykai, nulėmę tolimesnę JK ruošą: kad lietuviai su lietuviais daugiau susipažintų, nakvynės būtų šeimose; dalyviai visų pirma gerai susipažintų ir susigyventų, pirma vyktų stovykla ir t.t. Pajusdami pirmą ir iš viso retą progą, P. Amerikos atstovai iš karto numatė, kad su jaunimu į JK atvyktų ir daug svečių. PLB užtikrino, kad bus lėšų, kurių, spėta, reikėtų tarp 20,000 ir 30,000 dol. JK ruošai talkinti atvyks PLB siunčiami talkininkai, o PLJS Ryšių centras Chicagoje rūpinsis susirašinėjimu ir informacija.

Kai V-tasis Pietų Amerikos lietuvių kongresas 1973.11.22 uždarymo metu paskelbė nutarimą remti III PLJK ruošą, pradėjo rinktis maži organizaciniai būreliai. Prieš tai Brazilijoje jau buvo gautas valdžios leidimas. Pasitarime Argentinoje nuspręsta stovyklą ruošti prie Buenos Aires, kadangi manyta, kad Brazilijoje lengviau bus galima surasti bendrabutį studijų savaitei.
Nors liepos mėnesį pietinėje P. Amerikoje būna atostogos, kaip ir Š. Amerikoje, iš karto sustota ties 1975-76 vasaros atostogom, kad ruošėjai būtų laisvesni, nes mokslas baigiasi gruodžio pradžioje. JK data Š. Amerikos ir Europos žiemos atostogų laikotarpis, t. y. 1975 gruodžio 20 iki 1976 sausio 6.

Rengėjai
Kaip pirmųjų dviejų kongresų, taip ir trečiojo ruošoje pagrindinis vaidmuo teko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai, kuri už kongresą atsakinga lietuvių visuomenės akyse ir kuri, dar neišsivysčius PLJ Sąjungai, vienintelė teturėjo ryšius įvairiuose kraštuose. Per visą ruošos ir JK eigos laikotarpį JK rengėjai P. Amerikoje ir PLB valdyba palaikė glaudžius ryšius, pasidalindami atsakomybe ir spręsdami pagrindinius klausimus. PLB pirmininkas Bronius Nainys ėmėsi finansinio vajaus, o didžiausia našta teko vicepirmininkui jaunimo reikalams — Romui Kasparui.

Norėdama nors simboliškai įtraukti kraštų Lietuvių Bendruomenes, PLB 1974 m. pabaigoje sudarė Kongresui remti komitetą, pakviesdama Bendruomenių pirmininkus, buvusių kongresų pirmininkus ir kelis kitus asmenis. Šis komitetas buvo moralinis užnugaris, o praktiškai JK ruošoje labiausiai pasireiškė Urugvajus ir Argentina. Kai JK ruošos metu turėjo persiorganizuoti Urugvajaus JK komitetas, Urugvajaus Lietuvių kultūros draugijai teko būti atrama ir imtis atsakomybės ir prieš valdžią. Argentinoje LB pareigas einąs organas — Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba — 1975 m. pabaigoje, jau J K ruošai įpusėjus, svarstė, ar ALOST pirmininkas turėtų priimti kvietimą stoti į KRK, t.y., ar kongresą ruošti Argentinoje. Kai Brazilijoje BLB visai įsiliejo į JK ruošą, Urugvajuje ULKD (ULB) visokiais būdais rėmė*, Argentinoje ALOST galop oficialiai liko nuošaliai.

Pagrindinius JK reikalus spręsti ir trijų kraštų darbą derinti 1974 birželio mėn. pirmą kartą susirinko III PLJK komitetas, o iš viso posėdžiavęs 15 kartų. Kadangi nariai keliones patys apmokėjo, pilnas sąstatas niekad tuo pačiu metu nesusirinko, ir nariams bei patiems Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus JK komitetams atstovavo įvairūs asmenys, iš anksto namie pasitarę. Iš pradžių atrodė svarbu paskirstyti balsus, bet vėliau spręsta bendru sutarimu ir ne balsavimo būdu.
Kiekvienas kraštas savo būdu sukvietė JK komitetą ir įvairias komisijas. Urugvajuje vieno komiteto nariai pasiskirstė pareigomis ir posėdžiavo kartu, su pirm. Gvidu Ma-čansku ir finansų k. pirm. Romu Mačansku. Argentinoje keturi jaunuoliai buvo atsakomingi už kelias komisijas. Brazilijoje organizacijų ir vietovių atstovai pakvietė penkių, vėliau septynių asmenų valdybą su pirm. Arūnu Steponaičiu, finansų pirm. prel. Pijum Ragažinsku ir ižd. Jonu Tatarūnu.
PLJS Ryšių centras Chicagoje, tuoj po II J K vadovavęs valdybos rinkimams, buvo vedamas Jūratės Ja-saitytės, kuri apie 1973 pabaigą pasitraukė. Spaudos, radijo ir kraštų informacijai II JK pirm. Romas Sa-kadolskis Washingtone subūrė bendradarbių į Kongreso informacijos tarnybą (KITą), o nuo 1974 pabaigos Ryšių centrui vadovavo Mindaugas Pleškys.
III JK nutarimuose aiškiau nusakytas ryšys tarp keturių svarbiausių kongreso veiksnių — PLB, PLJS, Ryšių centro ir JK komiteto. Trečiojo kongreso ruošėjams reikėjo nuomones, siūlymus ir nuosprendžius derinti draugišku būdu. Nesant aiškių gairių, visi šie darbuotojai atsakomybe ir triūsu dalijosi bendrai. III JK komitetas dirbo demokratiškai, net nenorėdamas rinkti pirmininko. Iki paskutiniųjų trijų posėdžių darbotvarkę sudarydavo ir dviejų dienų posėdžiams vadovaudavo šeimininkai, surinkę siūlymus iš kitų dviejų kraštų. Dalyvaudavo ir vietos JK komitetas.

Rengimo problemos
Visų pirma, P. Amerikoje mažai jautėsi daugiau Š. Amerikoje keltas klausimas, ar JK iš viso apsimoka tiek išlaidų, tiek pastangų, tiek naudos prasme. Abejonės kilo daugiausia iš pačių lietuvių, nestiprių pasitikėjimu savo jėgomis ir galimybe lėšom sutelkti bei didelį skaičių užsienio lietuvių priimti. Šiam pirmajam pasaulinio masto lietuvių renginiui Pietų Amerikoje pavyzdžiu tegalėjo būti P. Amerikos Lietuvių kongresai (1961, 1963, 1965, 1967, 1973) ir jaunimo kongresuose dalyvavusių įspūdžiai bei ribota patirtis. Be vieno kito asmens, įskaitant ir PLB siųstus bei šiaip atvykusius JK talkininkus, organizacinio patyrimo tokiam sudėtingam įvykiui neturėta.

Antra, kaip Šiaurės Amerikos lietuviai norom nenorom persiima gyvenamojo krašto pažiūromis į Pietų Ameriką, taip ir trijų kraštų lietuviai jautė aplinkos nuspalvintą nuotaiką kitų dviejų kraštų atžvilgiu. Ypatingai didesnių kolonijų (ir valstybių) "replėse" įsispraudęs Urugvajus kiečiau žiūrėjo į jam tekusią mažiausią JK programos dalį. Bendravimas per PAL kongresus ir per PLJK nepaprastai suartino tris lietuvių bendruomenes, o pačiu III JK metu visi tikrai vieningai dirbo, eidami pareigas ir talkindami kitiems kraštams. Kadangi kongresas vyko Pietų Amerikoje, norėta artimiau įtraukti Kolumbiją ir Venecuelą, kur, imant nuošimčiais, lietuvių veikla gyvesnė (pokariniai imigrantai), bet kur kongresas te-vyktų po daugelio metų. Didžiausią talką šie kraštai suteikė per įvairias pareigas einančius atstovus.

Trečia, reikėjo skaitytis su nuostoliais ir laiku. Laiškai — pagrindinė susižinojimo priemonė JK ruošoje — eina apie aštuonias dienas iš krašto į kraštą. Telefonai ir telegramos — brangūs ir naudoti tik išimtiniu atveju. Ypatingai svarbūs buvo trijų kraštų pasitarimai. Lėktuvų kelionės nei komitetams, nei nariams neįkandamos (jų vertė dolerinė), tad keliavo autobusais ir automobiliais. Tarp Buenos Aires ir Sao Paulo — 48 valandos kelionės, tarp Montevideo ir Sao Paulo — 36, o Porto Alegre yra maždaug pusiaukelėj. Komiteto pirmininkui teko išvažinėti autobusais 50,000 km per 831 valandą kelionėse (34 paras). Iki kongreso kelionė iš JAV į P. Ameriką pasiekė 1,000 dol. Dažnai teko remtis kitais reikalais keliaujančių asmenų paslaugomis.

Ketvirta, trijuose kraštuose valdžiai ir visur oficialiai kongresą reikėjo pristatyti kaip kultūrinį ir socialinį įvykį, bet jokiu būdu ne kaip politinį. Teko išversti kiekviename krašte vykstančios programos temas, įteikti komitetų bei komisijų sąrašus ir t.t.

Penkta, PLB atsakomybė ir iniciatyva sudarė sąlygas giliau įsišaknyti Bendruomenės sąvokai ir vaidmeniui šiuose kraštuose, kuriuose nuo seno veikia kitos bendrinės ar platesnio pobūdžio organizacijos, nors ir neturinčios ryšių su viso pasaulio lietuviais. Todėl iki paskutiniųjų ruošos metų nuolat iškildavo klausimas, kas kongresą ruošia, į kurį buvo pagrindinių darbuotojų atsakoma: "Visi to krašto lietuviai".

Šešta, treji ir pusė metų šiaip nedaug, bet jaunų žmonių gyvenime
ilgokas tarpsnis, kurio metu daug kas baigia mokslą, pakeičia darbovietę, išteka ar veda. Todėl komitetų komisijų sąstatas kito.

Pagaliau paties jaunimo veiklumas trijuose kraštuose nevienodas. Argentinoje apstu vyresnio jaunimo, iš trijų pagrindinių lietuviškos veiklos centrų įpratusio veikti ir iš dviejų kongresų pasiėmusio bendruomeninių nuotaikų. Telkti teko ypatingai naujai užaugusį jaunimą, vos pasiekusį JK dalyvių (16 m.) amžių. Urugvajuje iš viso mažiau lietuvių — reikėjo traukti kiekvieną, o 1975 iširęs ir persitvarkęs "Ąžuolynas" negalėjo talkinti tiek, kiek buvo manyta. Brazilijoje spraga buvo amžius. Kongresą daugiausia ruošė suaugę žmonės ir jauniai.
Aštuntas veiksnys, be kurio JK nebūtų taip sėkmingai įvykęs, buvo maždaug po šešis mėnesius P. Amerikoje praleidę talkininkai iš Š. Amerikos, kurių sugebėjimas pajusti vietinių lietuvių kultūrą, socialinio bendravimo būdą, organizacinę mintį ir jaunimo dvasią lydėjo dvejus JK ruošos metus. Tie talkininkai: Gabija Juozapavičiūtė (Kanada), Marija Saulaitytė, Daiva Vaitkevičiūtė, ses. Ignė Marijošiūtė ir Rasa Šoliūnai-tė (JAV).
Be komitetų bei komisijų veiklos, pats dalyvaująs jaunimas jautė reikalą ruoštis JK programai. Trijuose kraštuose atliktos studijų dienos, trumpos stovyklos (ypač Argentinoje), atstovų ruošos pasitarimai, kuriuose įtraukta ir lietuvių kalbos pratybos, lituanistinės žinios ir pati numatyta JK programa.

Lėšos
Pirmojo kongreso finansų komisijos apyvarta buvo apie 100,000 dol., antrojo — apie 150,000 dol., kurių abu kartus apie 45,000 skirta užsienio jaunimo kelionėms į kongreso kraštą. Iš II JK likučių PLB valdyba finansavo Ryšių centrą, kultūrines keliones, talkininkų atvykimą ir kitą jaunimo bei kongreso ruošos veiklą. Trečiajam JK PLB sudaryta finansų komisija su Br. Nainiu priekyje nusistatė surinkti 75,000 dol. Kanadoje ir JAV-se. Pagrindinė abejonė iš rengėjų tarpo buvo ši: ar Š. Amerikos lietuviai taip dosniai aukos, kai kongresas vyksta kitame žemyne. Trukdė dar nenumatyti įvykiai — ekonominiai sunkumai JAV-se, kurie visus suspaudė, ir įprastinės bei ypatingos rinkliavos, kurios paprastai kreipiasi į tuos pačius asmenis. (Rašančiam šiuo metu nėra žinoma, kiek pasisekė surinkti ir koks nuošimtis ar suma skirta jaunimo kelionėms. Bet JK nedalyvavo dalis pasiruošusio jaunimo ir kviestinių svarbių svečių, kadangi tuo metu nebuvo pakankamai lėšų).

Trys kraštai nutarė ne steigti bendros finansų komisijos, kadangi sąlygos labai skirtingos ir nėra patogaus būdo derinti finansų rinkimo eigą. Bendrus lėšų reikalus apsprendė JK trijų kraštų komitetas, pasitardamas su atskirų komisijų nariais. Du sykius vyko trijų kraštų finansų komisijų pasitarimai, daugiausia dėl pinigų pervežimo ir sąskaitybos — vienas prieš, kitas po kongreso.
Finansus telkti pastangas nulėmė PLB nuosprendis nežadėti jokios paramos trims kraštams, priversdamas visus remtis grynai vietinėmis jėgomis. Argentinai ir Urugvajui buvo paskolinta ar paskirta lėšų maždaug po tūkstantį dolerių. Vėliau šie pinigai grąžinti, kongresui pasibaigus. Brazilija Argentinai taip pat buvo paskolinusi 1000 dol. Šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokia bus galutinė JK finansinė apyskaita P. Amerikoje,bet visuose kraštuose liko pinigų (Urugvajuje ir Brazilijoje maždaug po 4,000 dol.).

Kiekvienas kraštas vertėsi savu būdu. Dėl ekonominės padėties — krintančios valiutos — Argentina ir Urugvajus turėjo atšaukti įnašų "bonus". 1975 m. Argentinoje infliacija siekė apie 300%. Sunku buvo nustatyti pagrindines JK kainas, kadangi ir paties dolerio vertė anuose kraštuose kito. Iš savo pusės PLB spaudė, kad išlaidos būtų kuo mažiausios, nes kelionės lėktuvais pabrango. Plaukus finansų komisijoms šiaušė įvairūs užstatai už viešbučius, laivą, sales ir kt., mokami dar prieš gaunant atvykstančiųjų įnašus. JK finansiškai parėmė pajamos, gautos iš Kanados "Aušros" kvarteto ir N. Linkevičiūtės, R. Apeikytės bei B. Prapuolenio koncertų, įvykusių PLB pastangomis. Minėtinas taip pat Vac.
Verikaičio koncertinis įnašas ir kiti renginiai bei loterijos.

Posėdžiuose dalyviai įprato kalbėti ir vertinti keturias skirtingas valiutas, vis atsimindami sumos vertę krašto darbo valandų ar atlyginimo prasme. Kongresas jaunuoliui oficialiai išėjo apie 100 dol., įskaitant registraciją, stovyklos mokestį, laivą per La Plata, JK renginius ir vietinį transportą (viešbučiai, kelionė, ekskursijos atskirai).

Pagrindinė JK dalis, neturėjusi pajamų, teko Brazilijai, kuri iš savo surinktų lėšų finansavo studijų savaitę (šešios dienos), sumokėdama apie 5,000 dol. už 152 dalyvius. Be 86 aukotojų, davusių po 1000 kruzeirų (dvi mėnesinės algos), toks žygis būtų neįmanomas. Finansų komisijos ne tik vedė knygas, bet ir pačios rengė šventes, rūpinosi pirkiniais (pav., Argentinos stovyklai negendąs maistas pirktas gerą pusmetį prieš kongresą). Kiekviename krašte revizija atlikta atskiros komisijos, o bendroji apyskaita. įteikta PLB-nei.

Panašumai ir skirtumai
Prieš peržvelgiant JK eigą ir bandant įvertinti JK ruošą bei patį kongresą, tenka apžvelgti visus tris kongresus.
I JK vyko tik JA Valstybėse, II JK — dviejuose kraštuose (ir Kanado-doje), III — trijuose. Nuotoliai, žinoma, buvo skirtingi. Pirmajame kongrese užsienio jaunimo buvo apie 120 (neskaitant Kanados), antrajame
— apie 250 (neskaitant abiejų kraštų), trečiajame — iš viso buvo apie 550 svečių, įskaitant apie 150 "suaugusių", populiariai vadintų turistais, nors to žodžio vengta.
Pirmoji studijų savaitė turėjo vos 80 dalyvių, atstovai nebuvo oficialiai išrinkti. Antroji, pravesta gan griežtomis taisyklėmis, susilaukė 250 rinktų atstovų ir dar apie 50 kitų asmenų. Pastebėjus, kad 300 yra nerangus skaičius, trečiajai stud. savaitei sumažintas atstovų būrys iki 125. Dalyvavo 152 asmenys, įskaitant tarnybinį personalą ir svečius. Kaip ir ankstyvesnėse savaitėse, skųstasi laiko stoka. Šio kongreso atstovai išrinkti, kai kur pakviesti, turėjo pateikti raštu temas. Buvo devynios "darbo komisijos" (R. Sakadolskio iniciatyva ir projektu), kurios dar glaudžiau atstovus pririšo prie temų.

Trečiajam kongresui teko dar svarbus vaidmuo, ne tiek ryškus Š. Amerikoje I ir II JK metu — išjudinti ir įtraukti kongreso kraštų visuomenę. Prieš kongresiniai straipsniai, atsišaukimai ir pokongresiniai aprašymai nuolat pabrėžė pastangas atbudinti lietuviškumą Pietų Amerikoje. Kiek tai pasisekė ar pasiseks
— priklausys dar nuo tolimesnių pastangų, atremtų į kongresą. Tad visuomeninis atspalvis šiame kongrese buvo ryškesnis ir svarbesnis.

Ir prieš kongresą ir po jo pasigendama Š. Amerikos lietuvių spaudoje platesnių informacijų. Gi patys aprašymai redakcijas pasiekė greičiau per grįžusius dalyvius negu paštu. Informaciją ribojo rašančiųjų stoka P. Amerikoje. Svarbūs ir JK talkininkų straipsniai laiškų ar kita forma. Gyvai kongresu besidomį asmenys Š. Amerikoje galėjo pajusti, ką reiškia būti P. Amerikos lietuviu, kurį Š. Amerikos spauda pasiekia per du mėnesius laivu, o brangiuoju oro paštu per savaitę. Kai Pietų Amerikos savaitraštis Mūsų Lietuva leido papildomą numerį vien tik su JK žiniomis, tos dienos Š. Amerikos lietuvių laikraščiai atrodė tušti.

P. Amerikoje vykęs kongresas daugiau rėmėsi parapijomis ir dvasiš-kija, kadangi apskritai ten lietuviška veikla surišta su religinėmis įstaigomis. Pažymėtina, kad Argentinoje Tėvai Marijonai davė patalpas. Be to, kun. A. Steigvila, M.I.C. rūpinosi informacija ir įvairiomis komisijomis, o kun. J. Margis, M.I.C. — jaunimu; Urugvajuje kun. J. Giedrys pasireiškė paslaugomis nakvynių, finansų, informacijos srityse; Brazilijoje talkino kun. Pr. Gavėnas, Mūsų Lietuvos redaktorius. Kun. J. Šeškevičius davė kongresiniam informacijos cnetrui patalpas ir dirbo prie vietinio transporto bei kitur. Kun. P. Daugintis, S.J., rūpinosi spaudiniais ir finansais. Prel. P. Ragažinskas dirbo finansų komisijoje.

Dalyviai ir kelionės
Daugelį užsienio lietuvių traukė įsivaizduota P. Amerikos egzotika. Kai kurie šio smalsumo neatskyrė nuo pagrindinio tikslo — paties kongreso.
Į kongresą trijų kraštų jaunimas vyko daugiausia autobusais. PLB-nės organizuota ekskursija iš 252 asmenų atskrido lėktuvu iš Chicagos; mažesnės grupės — tarp 25 ir 60 asmenų — iš Los Angeles, Montrea-lio ir New Yorko. Viso — apie 400 asmenų iš trijų kraštų ir Australijos. Iš Europos buvo 13 asmenų, iš Kolumbijos — 8 ir t.t. Kongrese dalyvavo jaunimo iš dešimties kraštų. P. Amerikos kraštai sudarė pusę.

Tik PLB ekskursijos rengėjai gali pasakyti, kiek būta rūpesčių su lėktuvais. Didysis lėktuvas į Argentiną atskrido beveik dvi paras po JK numatytos datos. Australijos ir Los Angeles keleiviai buvo sulaikyti Rio de Janeire trim dienom tariamai dėl rezervacijų klaidos. Tada kaip tik įvyko tai, ko daugiausia bijota — neramumai Argentinoje. Dauguma keleivių vėlavo kongresan, nes vienas Buenos Aires aerodromas buvo sukilėlių rankose, o kitas — perkrautas. Likę namie tėvai ir giminės, remdamiesi pranešimais, turėjo nerimti.

Kitos didesnės kelionės (laivu, lėktuvais, autobusu) JK metu ir namo vyko be didesnių kliūčių. Kiek žinoma, visi saugiai sugrįžo. Jaunimas daugiausia buvo apgyvendintas šeimose.
A. Saulaitis
(Bus daugiau)

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai