RUSIJA — RŪSTI IR ATSILIKUSI IMPERIJA Spausdinti
Parašė P. Pakalnis   
1866 balandžio 8 Ženevoje įvykusiam Internacionalo pirmam kongresui Karolis Marksas parašė "Laikinosios vyriausybės tarybos'' instrukcijas. Nagrinėdamas ano meto tarptautinę padėtį, Marksas apie Rusiją taip išsireiškė:
"Ši rūsti, atsilikusi aziatinė imperija . . . galėtų būti sudrausta tiktai atstatant Lietuvos-Lenkijos valstybę demokratiniais pagrindais."

Jeigu dabar, praėjus daugiau negu šimtmečiui, Marksas atsikeltų iš kapo, tai pamatytų, kad šiandieninė Rusija yra dar rūstesnė, dar labiau nuo pasaulio humanistinio progreso atsilikusi imperija, nors ir pasišovusi būti Markso idėjų įgyvendintoja žemėje.

Europos kontinentas savo istorijoje yra patyręs daug barbarijos siautėjimų. Krikščioniškosios eros pradžioje Europą nusiaubė iš Azijos atėję hunai. Tačiau ir Atilos Širdį įstengė paveikti senelio popiežiaus Leono I žodžiai, ir Atila viską naikinančius žygius Europoje sulaikė. Praėjus penkiolikai šimtmečių nuo Atilos, pačioje Europos širdyje įsitvirtino pagoniškos-rasistinės ideologijos hitlerinė Vokietija, kuri, ypač prasidėjus II pasauliniam karui, pasiutusio žvėries įnirtimu naikino "žemesnes" rases, pirmoje eilėje žydus.

Laikotarpyje tarp Atilos ir Hitlerio buvo nemaža kitų barbarijos siautėjimų, tačiau nė vienas jų savo intensyvumu, istorine trukme ir rafinuotumu negali prilygti bolševikinės Rusijos barbariškumui. Jeigu sovietų karių elgesį visuose karuose galima palyginti su hunų, jeigu "antitarybinio elemento" naikinimo priedanga įvykdyti ir vykdomi žiaurumai Sibiro konclageriuose ir psichiatrinėse ligoninėse savo metodais (apimtimi daug platesni) visai panašūs į nacių, tai rusiško komunizmo tironijon patekusio ypač neruso žmogaus priespauda pavyzdžių istorijoje neturi. Baisiausia tai, kad ši piktadarybė nuo laisvojo pasaulio akių labai gabiai pridengiama apgaulės ir melo šydu. Veidmanystės mene rusiškas komunizmas sau konkurentų neturi.

Paskaitykime tik lietuvių išeivijai skirtą propagandinį leidinį "Gimtąjį kraštą". Kiekviename numeryje įkyriai peršamas "kultūrinis bendradarbiavimas" ir dar įkyriau siūloma užsienio lietuviams lankytis Lietuvoje. "Atvykite ir patys pamatykite, kokia graži šiandieninė Lietuva. Neklausykite vaduotojų šmeižtų." Bet pažiūrėkime, kaip praktikoje abipusiai lietuvių susitikimai vystosi.

Sakykime, paprastas, jokioje veikloje nepasireiškęs užsienio lietuvis, nesinaudojąs jokia okupanto malone, šiaip taip gauna leidimą kelias savaites pagyventi Lietuvoje. Kas su juo įvyksta? Jam leidžiama apsigyventi Vilniuje pas gimines. Kauną, Trakus ir Druskininkus gali aplankyti tik su Inturisto globojama ekskursija. Individualiai į tas vietas nuvykti gali tik su ypatingu "vidaus reikalų ministerijos" (t.y. saugumo) leidimu, ir tai tik vienai dienai, be nakvynės. Toks sovietinis svečias-kalinys neturi teisės išvykti į kitas provincijos vietas ir aplankyti, jei turi, sergančių tėvų ar kitų artimų giminių, savo gimtinės, padėti gėlių ant mirusių ir provincijoje palaidotų tėvų kapų. Jo kiekvieną žingsnį Vilniuje seka sekliai, susitikimus su draugais, giminėmis ir pažįstamais registruoja.

Tokios slogios atmosferos laisvėje išaugęs lietuvis nepakelia ir paprastai duoto Lietuvoje gyventi laiko nesunaudoja. Grįžta laisvėn po kelių ar keliolikos dienų.

Nuvykusiems 5 dienoms su ekskursija kaip turistams net neleidžiama Vilniuje pernakvoti pas tėvus, senelius, brolius seseris. Lituanistinių kursų Vilniaus universitete iš užsienio dalyviams neleidžiama kelti politinių (t.y. režimą kompromituojančių) klausimų. Neklaužados išjungiami iš ekskursijų po Lietuvą ir uždaromi Vilniuje.
Atvykite ir savo akimis pamatykite kokia graži dabartinė Lietuva", kaip čia 'laisvai kvėpuoja žmogus', skelbia veidmaininga komunistinė propaganda. Bet tikrovėje ar yra kur nors pasaulyje kita valstybė, kurioje žmogaus paniekinimo laipsnis būtų aukštesnis? Netgi kitos komuninės diktatūros, Sovietų Sąjungas satelitai, savo žiaurumu žmogui neprilygsta Rusijos, "rūsčios, atsilikusios aziatinės imperijos" diktatūrai. Pvz., Vengrijos 1956 metų sukilimo pabėgėliai gali lankytis savo tėvynėje ir turi pilną judėjimo laisvę. Be specialaus leidimo negali įvažiuoti tik į dvi 3 km spinduliu pažymėtas vietoves prie Dunojaus. Net Čekoslovakijoje nuo 1975 jau duota turistams apypilnė judėjimo laisvė, nekalbant apie Lenkiją ir Jugoslaviją. Vienas New York Times korespondentas, iš Maskvos atvykęs į Varšuvą, rašė pasijutęs tarsi "iš žiemos speigo atsiradęs žydinčiame pavasaryje". Kaip yra su tais lietuviais, kuriems sovietinė valdžia leidžia išvykti į "kapitalistinį pasaulį"?

Kiekvienas (su labai retomis išimtimis), ilgesniam ar trumpesniam laikui išleistas į užsienį, įkaitais turi palikti žmoną ar vaikus ir keleto artimų žmonių garantijas. Kurie išleidžiami į užsienį su sovietinių piliečių ekskursijomis, atvykę į Chicagą, New Yorką, Clevelandą ar kitą laisvojo pasaulio miestą, neturi teisės net pernakvoti pas savo tėvus, vaikus ar kitus artimuosius — visą laiką laikomi budrioje politrukų kontrolėje. Tokia yra neiškreipta "sovietinė tikrovė".

Apie Rusijos koncentracijos stovyklas, psichiatrines ligonines, deportacijas, genocidą, religijų brutalų persekiojimą yra paskelbta daugybė autentiškos medžiagos. Reikėtų dokumentuoti ir tas brutalinimo formas, kuriomis sovietai giriasi kaip laisvės pasireiškimu. Užsienio lietuviai, kuriuos lankymosi Lietuvoje metu sovietai įkalina Vilniuje, grįžę turėtų dokumentuoti savo patirtį, tiksliai nurodydami laiką, asmenis, įstaigas, pasikalbėjimus, padarytus pareiškimus ir sprendimus. Ne tik Gulago salynu, psichiatrinėmis ligoninėmis, fiziniu ir kultūriniu genocidu, bet ir laisvojo pasaulio žmonių, besilankančių Sovietų Sąjungoje, įkalinimu rusiškasis komunizmas rašo savo istoriją. Tegu ateities kartos žinos, kad dvidešimtojo krikščioniškos eros šimtmečio pabaigoje, galingų humanistinių idėjų laisvajame pasaulyje proveržių metu, buvo kraštas, kuriame neįtikinamomis formomis žydėjo piktos žmogaus žmogui žiaurumo gėlės.

"Gimtasis kraštas" vis aiškina, kad svečiai turi respektuoti krašto tvarką ir įstatymus. Bet ar rusai respektavo lietuvių tautos nepriklausomybės forma išreikštą tvaiką? Ar "Gimtasis kraštas" mano, kad buvo respektuotini nacių kalėjimų ir koncentracijų stovyklų įstatymą: respektas turi būti rodomas nehumaniškiems rusiškojo komunizmo įstatymams?
P. Pakalnis