Pūtvis ir jo raštai Spausdinti
Parašė J. G.   
Daugelio skeptiškai buvo sutiktas šaulių sąjungos atsikūrimas išeivijoj. To nepaisydami, šauliai susibūrė visose didesnėse kolonijose (kai kur net po dvi kuopas) ir pasižymi gana gyva veikla. Gyvai jie jungiasi ir bendrojon lietuviškojon savo kolonijų veiklon. Keleri metai vasarą rengiamos šaulių stovyklos. O pastaraisiais metais šauliai ėmėsi ir knygų leidimo. New Yorko šaulių iniciatyva išleisti vertingi Sibiro kalinės EI. Juciūtės atsiminimai. O pati Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje 1974 rudenį (knygos metrikacijoj žymima 1973 m. data) Chicagoj išleido itin stambų veikalą, antrašte Vladas Putvinskis-Pūtvis. Gyvenimas ir parinktieji raštai.

Iš tiesų šį veikalą sudaro trys knygos. Pirmoji knyga yra Aleksandro Mantauto parengta Vl. Putvinskio-Pūtvio biografija (387 psl.). Kitos dvi knygos yra fotografuotiniu būdu perspausdinti Vl. Putvinskio-Pūtvio raštų du tomai: pirmasis — 312, antrasis — 311 puslapių. Tad iš viso tai sudaro 1010 puslapių (neskaičiuojant tuščiųjų).

Pirmoji knyga žymima kaip antrasis papildytas leidimas. "Pratarmėj II-jai laidai" (12-28) plačiai nupasakojama, koks likimas buvo ištikęs pirmąjį leidimą ir kaip vyko antrojo leidimo rengimas. Būtent: 1940 pavasarį jau buvo knygos atspausdinta daugiau kaip du trečdaliai, kai užėjo sovietai ir viską spaustuvėj sunaikino. Autorius A. Mantautas, iš Lietuvos bebėgdamas, prarado ir paskutinę savo turėtą kopiją. Tad dabar teko jam vėl atkurti savąją Vl. Pūtvio biografiją. "Nors antroji biografijos laida yra žymiai trumpesnė už pirmąją, dėl naujos medžiagos ir daugelio ištaisymų bei papildymų ją pavadinome antrąja pataisyta laida" (18). Šiame darbe autoriui talkino dr. Vaidievutis A. Mantautas kaip viceredaktorius, Sofija Pūtvytė-Mantautienė ir Emilija Pūtvytė kaip redakcijos bendraradbės.

A. Mantauto parengtoji biografija "Vlado Pūtvio gyvenimas" (33-381) apima 349 puslapius. Tokios apimties monografijoje Vl. Pūtvio gyvenimo tėkmė ir veikla išsamiai aprašyta. Supažindinama su jo kilme — senos bajoriškos šeimos istorija. Apžvelgiamas jo mokslinimasis (Mintaujos gimnazijoj, Hallės universitete). "Lietuvos atradimo" skyriuje daugiausia paties Vl. Pūtvio atsiminimais, spausdintais "Knygnešio" knygoje, atskleisdžiama, kokiu keliu išbudo jo lietuviška tautinė sąmonė. Įsitraukęs į varpininku sąjūdį, Vl. Pūtvis 1906 keturis mėnesius buvo įkalintas ir trumpam laikui ištremtas į Jaltą. Prasidėjus I pasauliniam karui, kaip nepatikimas, jis buvo ištremtas Rusijon į Žemutinio Naugardo guberniją. Lietuvon galėjo grįžti tik 1918 ir kitais metais jau pradėjo kurti šaulių sąjūdį. Jo vaidmuo šaulių sąjungoj itin plačiai išnagrinėtas, nes nuo šios sąjungos įsikūrimo Vl. Pūtvio visas paskutinis gyvenimo dešimtmetis (mirė 1929 m.) buvo nebeatsiejamas nuo šaulių. Beveik du trečdaliai knygos (nuo p. 131) skirti nušviesti Vl. Pūtvio veiklai šauliuose, nuolatiniam jo rūpinimosi šauliais, nepriklausomai nuo, ar kuriuo metu jis buvo šios sąjungos priešakyje (1919 -22 ir vėl 1928-29), ar kada neturėjo sąjungoj formalių pareigų.
A. Mantautas kruopščiai parašė V. Pūtvio monografiją, sunaudojo tai, kas buvo jau kitų spaudoj rašyta, sutelkė naujų atsiminimų. Pats susigiminiavęs su Vl. Pūtviu (vedęs jo dukterį) ir ilgus metus dirbęs šauliuose, A. Mantautas buvo tiesiog šiam uždaviniui nepakeičiamas žmogus.

Knygos pabaigoj dar pridėtas Vl. Pūtvio vaikaičio filosofijos daktaro V. A. Mantauto trumpas straipsniukas apie savo senelio filosofiją (382-387). Glaustai paryškinama Vl. Pūtvio tautos ideologija, kelianti patriotizmo pareigą, bet pasmerkianti šovinistinį nacionalizmą.

Remdamiesi Vl. Pūtvio nutiestais ideologiniais pagrindais, šauliai buvo ne tik karinė, bet ir tautinio ugdymo organizacija. Tai juos ir darė didžiai reikšminga organizacija nepriklausomoje Lietuvoje.
Dabar perspausdintieji Vl. Pūtvio raštų du tomai buvo išleisti jau po jo mirties. Numačius, jog pirmasis tomas bus skirtas jo gyvenimui, tiedu tomai buvo pažymėti kaip II ir III tomai. 1933 m. išleistas II tomas apima ideologinius ir publicistinius raštus. Šį tomą sudaro rašiniai apskritai tautos ideologijos temomis, specifiniais šaulių ideologijos klausimais, įvairiais kitais rūpesčiais.

1934 m. išleistasis III tomas apima grožinius bei filosofinius raštus. Iš *io tomo ypačiai matyti, kaip šaulių ideologas savyje siejo ir filosofinį interesą, ir beletristinį potraukį. Daugiausia rašinių šiuose tomuose sutelkta iš šaulių laikraščio "Trimito", nemažai duota ir anksčiau nespausdintų rašinių. Abu tomus redagavo tas pats Mantautas, anuomet vartojęs Marcinkevičiaus pavardę.

Dabar jau ir čia, išeivijoje, vėl prieinami Vl. Putvinskio-Pūtvio rastai drauge su jo biografija, kurios įleidimą anuomet sutrukdė sovietų užėjimas.