FREIBURGO ECOLE DES ARTS ET METIERS MOKINIŲ DARBŲ METINĖ PARODA Spausdinti
1949 m. rugpjūčio mėn. pirmomis dienomis lietuvių visuomenei gerai pažįstamoji Freiburgo ECCOLE DES ARTS ET METIERS suruošė metinę savo mokinių darbų parodą. Tai paskutinė šios mokyklos paroda, nes ji, bent ligišiolinėje savo formoje, toliau nebeegzistuos. Todėl šią parodą reikėtų laikyti balansine. Iš jos darbų žiūrovas turėtų susidaryti šios mokyklos keturių metų egzistencijos pasiekimų vaizdą. Mokykla šiais metais išleido rekordinį baigusiųjų skaičių: 4 tapytojus, 2 skulptorius, 2 grafikus ir vieną audinių studijos auklėtinį. Lyginant šių metų diplomantų darbus su pereitais metais baigusiųjų darbais kokybiniu požiūriu, tenka pabrėžti, kad pernykščiai buvo daugiau subrendę ir neabejotinai geriau pasiruošę savarankiškam darbui. Šis sakinys, aišku, negalioja audėjams ir grafikams, nes pernai šių sričių diplomantų nebuvo.

Patogumo sumetimais mes čia iš eilės apibūdinsime visas studijas atskirai, kartu paminėdami ir šių studiįų diplomantus. Tapybos studiją (ved. V. Vizgirda) šįmet baigė, kaip minėjom, keturi mokiniai: K a n y t ė, Urbaitytė, Bielskis ir G a j d o s , kurių trys pirmieji yra lietuviai, o trečiasis — vengras. K a n y t ė savo ankstyvesniuose studijiniuose darbuose, kurie taip pat išstatyti šioje parodoje, neiškilusi virš vidutiniškumo, diplominiame darbe prašoka savo kolegas ir parodo visiškai rimtų tapybinių sugebėjimų. Nežiūrint kai kurių kompozicinių trūkumų ir nepakankamo spalvų su-brandinimo, jos diplominis darbas, figūrinė kompozicija „Pavasaris“, ypač iš mokyklinio taško žiūrint, laikytinas nusisekusiu. Urbaitytė, priešingai, davusi neblogų ar net gerų studijinių darbų, diplominėje kompozicijoje „Pieta“ savo uždavinį išsprendė tik vidutiniškai. Darbui trūksta kūrybinio laisvumo, daug kompozicinių klaidų, spalvos, ypač pirmajam plane, perdaug „užkankintos“. Bielskio diplominis darbas irgi gana vidutiniškas. Šis mokinys turėjo, matyt, didelių užsimojimų, bet jiems įvykdyti nepakako jėgos. G a j d o s dekoratyvinė kompozicija pasižymi daugiau turiniu, negu tapybinėmis kvalifikacijomis. Apskritai pasakytina, kad visi diplomantai dar nėra visiškai subrendę savarankiškai kūrybai. Charakteringas reiškinys yra ir tai, kad šalia išstatyti kai kurių diplominių darbų eskizai yra žymiai geresni už pačius darbus.

Iš nebaigiančiųjų tarpo išsiskiria tik viena Laucevičiūtė, kurios darbai imponuoja ne tik spalvomis, bet ir savojo pasaulio originalumu.

Skulptūros studija (ved. A. Marčiulionis) baigė du žmonės: Grėbliūnas ir Dragūnevičius. Apie šių mokinių diplominius darbus, deja, čia nieko neįmanoma pasakyti, nes jie parodoje neišstatyti. Be diplomantų, studijoje esama gerų mokinių: subtilus ir inteligentiškas Mončys, gaivalingas ir labai skulptūriškas Modzeliauskas, dvasingas ir švelnus Pivoriūnas — visi jie turi davinių išaugti į gerus skulptorius.

Keramikos studijoje (ved. J. Bakis) žiūrovo dėmesį patraukia M. Žakevičienės keramika. Jos darbai liudija ne tik meninę kultūrą, bet ir subtilų formos bei stiliaus pajutimą. Beveik visi jos kūriniai yra originalūs, pilni keistai gležnaus, aristokratiško trapumo, būdingo keramikos menui apskritai. Geri taip pat ir keramikos studijos mokinės Draugelienės darbai.

Audinių studijos (ved. Zihle) absolventas Daugvila savo diplominio darbo neišstatė. Iš kitų audimo studijos mokinių būtų galima paminėti Jameikienę, kurios darbai leidžia manyti, kad iš jos išaugs neeilinė audėja.

Grafikos studija (ved. A. Krivickas) baigė du mokiniai: Kurauskas ir Veselauskas. Abu jie yra jau gerokai subrendę grafikai, žiną ko ne visas šio meno paslaptis. Išstatytieji jų diplominiai ir kiti darbai turi daug gerų savybių, bet ir nemažų spragų. Kurauskas geriau jaučia medį ir turi pakankamai šiai grafikos technikai būtino atkaklumo. Veselauskas yra laisvesnis ir geriau jaučiasi litografijoje, nors jo medžio raižinys, vaizduojantis Notre-Dame varpininką, yra taip pat geras. Reikia pripažinti, kad jie abu yra rimtai pasiruošę savo amatui ir jau šiandien juos galima laikyti grafikais-profesionalais, nors jų darbuose tebėra nemaža tematinės bei faktūrinės Valiaus Įtakos. Dabartinis studijos vedėjas A. Krivickas, laikydamasis objektyvesnės linijos, įtakas gerokai sumažino. Aišku, sunku išsivaduoti iš tokio stipraus grafiko, kaip Telesforas Valius, įtakos, bet tai būtina.

Iš kitų studijos mokinių pažymėtini Zobakas ir Šapkus. Pirmasis imponuoja savo fantazija ir originaliomis idėjomis, o antrasis — laisvumu ir gera technika. Įdomūs šių mokinių oforto bandymai, rodą, kad iš jų gali išaugti geri ofortistai.