BELGIJOS LIETUVIŲ SUNKI BŪKLĖ Spausdinti
Su 20.000 DP 1947 metais į Belgiją atvažiavo apie 2.500—3.000 lietuvių. Atidirbę dviejų metų sutarties laiką anglių kasyklose, jie tikėjosi greičiau susikurti laisvą gyvenimą. Tačiau atsitiko priešingai. IRO ir Belgų vyriausybė atidirbusių pagal sutartis DP nebeleidžia atgal į Vokietiją, iš kur jie galėtų emigruoti į užjūrį. Jie dabar verčiami visą laiką pasilikti Belgijoj ir dirbti anglių kasyklose. Tokiu būdu tie, kurie pirmieji paklausė IRO raginimo jieškotis savarankiško darbo, turi, kaip vergai, pasilikti prie to darbo, kurį daugiausia dirbo vokiečių karo belaisviai. Šitas apgaulingas nesilaikymas duotų pažadų DP tarpe iššaukė bado streiką. Jis truko 8 dienas ir būtų baigęsis 52 žmonių mirtimi, jei nebūtų įsikišęs Tournai vyskupas. Tame dramatiškame streike dalyvavo ir 4 lietuviai. Su jais solidarizuoja beveik visi kiti, nes jie nori grįžti į Vokietiją, kad iš ten galėtų emigruoti į JAV ar Australiją. Bet kas jiems padės surasti teisybę? Ar sovietiniai agentai, kurie kviečia grįžti į SSSR?

Tarp maltretuojamų Belgijos lietuvių pagrindinį ryšį palaiko lietuviai kunigai ir dvisavaitinis rotatorium spausdinamas laikraštis GIMTOJI ŠALIS. Per dvejus metus jo išleista 50 numerių. To laikraščio redagavimo ir leidimo naštą nuo pat pradžios iki šiol tebeneša kun.Pr. Gaida.