Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KATALIKŲ SPAUDOS BIURAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Kun. dr. Juozas Prunskis,
uolus žurnalistas, patvarus laikraščių bei žurnalų redaktorius, įvairios tematikos knygų autorius, gausybės literatūrinių, mokslinių bei visuomeninių premijų mecenatas, praėjusį gruodį sulaukęs 70 m. amžiaus. Jubiliato spalvingo gyvenimo veikloj ypač minėtini šie faktai: jis 1936-1939 XX Amžiaus vyr. redaktorius; 1939-40 Katalikų veikimo centro spaudos biuro direktorius: nuo 1948 m. Draugo redaktorius; visų katalikiškų laikraščių bei žurnalų bendradarbis, pasirašąs pavarde ir Žvilbučio bei Daugailio slapyvardžiais; komunistų gaudomas, Lietuvą paliko 1940 ir tuojau atvyko į JAV. Tai pirmaujantis lietuvių žurnalistinės darbuotės veteranas, kurio nesulėtino jubiliejinio amžiaus svoris.


Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, buvo gyvai jaučiamas reikalas uolesnio švietimosi ir geresnės informacijos. Visos grupės šioje srityje ėmė organizuotis. Iš pradžių gal geriau sekėsi kairesnėms grupėms, kurios turėjo daugiau šaltinių miestuose, kur buvo daugiau švietimosi centrų, kur pašto pristatymas buvo betampąs kasdieniu. Kaime — iš daugelio ūkių buvo išvestas kone paskutinis arklys ar karvutė, ir reikėjo ilgesnio laiko atsigauti.

Spaudos tobulinimu susirūpinę katalikai jau 1921 m. sausio 27 d., taigi prieš 57 m., buvo sutarę prie Katalikų Veikimo Centro įsteigti Informacijų Biurą, susidedantį, kaip protokoluose pažymima, iš "apmokamo vedėjo ir narių, kuriems atlyginama už atliktą darbą". Į biurą nutarta pakviesti, be kitų, prel. Dambrauską, dr. Šalkauskį, dr. Bistrą, Dėdelę, dr. Tamošaitį. Kaip šiam biurui sekėsi, iš KVC protokolų, iš kurių sėmiau šias žinias, nematyti, tačiau reikia manyti, kad šie aukštų kvalifikacijų žmonės besikuriančioje valstybėje turėjo daug kito darbo, ir jau 1924 m. matome naujas pastangas suformuoti Katalikų Spaudos Biurą. Jo statutui sudaryti buvo išrinkti prof. M. Reinys, prof. Pr. Kuraitis, L. Gira, prof. A. Ma-liauskis ir dr. Sakalauskas. Statutas buvo paruoštas, imta leisti Katalikų Gyvenimo Biuletenis. 1925 metų pabaigoje KSB buvo tokios sudėties: direktorius kun. dr. S. Ūsoris, iždininkas kun. Telksnys ir sekretorius J. Keliuotis. Redakcijos tuo dvisavaitiniu biuleteniu mažai naudojosi, tai po trejeto mėnesių jo vietoje pradėtas leisti dvisavaitinis šapirografuotas informacinis biuletenis. Biuras domėjosi ir spaudos platinimu, katalikų laikraščių koordinavimu.

Tačiau Keliuotis išvyko į užsienį studijuoti, kiti nariai turėjo per daug kito darbo, ir jau 1926 m. KSB sudėtis pasikeitė: į jį įėjo profesoriai — kun. Pr. Būčys, dr. J. Eretas, kun. Pr. Kuraitis. Jie, svarbiausia, ėmėsi katalikiškų brošiūrų leidimo, žinių telkimo ir organizavimo katalikų redaktorių pasitarimo, sujungto su spaudos kursais. Jau 1927 m. katalikų žurnalistų seniūnu išrinktas E. Turauskas buvo kooptuotas į Spaudos Biurą. Vėliau tarp KSB narių matome J. Ambrazevičių, I. Skrupskelį, J. Urmaną, J. Valaitį, J. Grušą. Biuras domėjosi spaudos platinimu, brošiūrų leidimu, apskritai svarstė spaudos reikalus. Iš šio spaudos biuro veiklos 1928 m. ir išaugo vėliau plačiai pasklidęs Mūsų Laikraštis, kuris pasidarė beveik centriniu KSB rūpesčiu.

1931 m. A. Maceina buvo pakviestas vesti Statistikos ir Dokumentacijos Biuro. Buvo renkamos spaudos iškarpos religiją, kultūrą ir artimas šakas liečiančiais klausimais.

Kaip matome, į KSB buvo įtraukiami aukštų sugebėjimų žmonės, bet jie buvo užsiėmę gausiais kitais darbais. Jie atliko ne vieną užsimotą uždavinį, tačiau kiti uždaviniai juos priversdavo pilnai atsidėti, nutraukti darbą LSB-re; jo darbas vyko su pertraukomis, darbo kryptis nebuvo pastoviai išryškėjusi, o pagaliau nuo 1932 m. biuras ir visai nebefigūravo.

Prie naujo dienraščio, XX Amžiaus, į redakcinį kolektyvą susitelkę žmonės ėmėme rūpintis pagerinti informaciją savai spaudai. Tą mintį keldavome Katalikų Veikimo Centro vadovybėje ir vyskupų tarpe. Ir taip 1937 m. spalio 5-6 d. vyskupų konferencija nutarė prie Kat. Veik. Centro steigti Katalikų Spaudos Biurą, skirdama jam uždavinį atremti, koreguoti spaudos neteisingus išsišokimus prieš religiją, Bažnyčią bei pozityviai skelbti tiesas ir faktus iš katalikų gyvenimo. Tam biurui vesti buvo pakviestas tada spaudoje pradėjęs reikštis kun. K. Barauskas. Jis sėkmingai dirbo, kartkartėmis duodamas informacijų spaudai, rašydamas brošiūras, suorganizavo kolektyvinį veikalą "Krikščionybė Lietuvoje". Jo darbas faktiškai buvo jungiamas su redagavimu religinės-ideologinės dalies Mūsų Laikraštyje. Kai 1939 m. pradžioje susirgo red. J. Grušas, kun. Barauskui teko visai atsidėti Mūsų Laikraščio redagavimui. Į jo vietą buvau pakviestas aš, kai 1940 m. pradžioje pasitraukiau iš XX Amžiaus redaktoriaus pareigų. Buvo dar priskirta viena studentė techniškai talkai, deja, jos pavardės nebeprisimenu. Stengiausi darbo plotą plėsti, ir palaipsniui vystėsi šios tarnybos šakos:
1. KSB leido kas savaitę spaudai skirtą informacinį biuletenį. Jo žinias gausiai naudojo laikraščiai: XX Amžius, Mūsų Laikraštis, Žvaigždė. Žemaičių Prietelius ir kiti; kartais net ir Lietuvos Žinios, Lietuvos Aidas, Vilniaus Balsas, Spinduliai ir net radiofonas. Žinias imdavau iš itališko Osservatore Romano, austrų Schoenere Zukunft, šveicarų Kipos, latvių Rigas Vestnešis, prancūzų Le Temps Present, belgų La Cite Chretienne, anglų The Universe, o kartais tekdavo pakomentuoti ir rusų Pravdą.

2. Lankydamasis Romoje, buvau užmezgęs ryšius su Osservatore Romano redakcija. KSB kas antra savaitė jau siuntė žinias katalikų tarptautinei žinių agentūrai KIPA, prancūziškai OP. Kai kurias mūsų žinias teko vėliau matyti išspausdintas užsienio leidiniuose — Schoenere Zukunft, Universe ir kt.

3. Buvo suplanuotas užsienio lietuvių katalikų spaudai žinių teikimas, bet karo metas sukliudė susisiekimą.

4. KSB pradėjome leisti konfidencialius informacinius biuletenius vyskupams, katalikų akcijos vadams, pranešdami apie planuojamus naujus įstatymus, naujumus valdžios centro įstaigose, sugaunamas informacijas užsienio atstovybėse ir kitus žinotinus, bet viešai negalimus skelbti dalykus.

5. Tiesos Kelias lengvai sutiko duoti vietos, ir tame žurnale perteikdavau informacijas, ką rašo kitų krypčių spauda, įterpdamas reikiamas replikas toje gana plačioje spaudos apžvalgoje mėnesiniame žurnale. Kunigų dauguma kitų krypčių spaudos neskaitė, o jie turėjo būti painformuoti, ką rūpimais klausimais rašė kiti.

6. Leidome brošiūrėles. Lietuvoje tuo laiku iškilo civilinės metrikacijos klausimas. Su tuo buvo siejamas ir perskyrų įvedimas. Specialiai nuvykau į Rygą, kur jau tai buvo įvesta. Sekiau moterystės bylas teisme, kalbėjausi su valdžios įstaigomis, ypač daug nuoširdumo parodė švietimo viceministeris Camanis. Susisiekiau su Latvijos vyskupais. Mane nustebino du dalykai:
a) Latvijos vyriausybė, įsitikinusi, kad nebažnytinėse santuokose būna daug perskyrų, net per radiją ėmė agituoti tuoktis bažnyčiose, nes tada valdžios įstaigoms mažiau rūpesčių su vaikais, dažnai reikalaujančiais valstybės globos, kai moterystė payra.
b) Tuo laiku Latvijoje apie du trečdaliai gyventojų buvo protestantai. Statistiniai duomenys parodė, kad protestantų dalyje jau susidarė daugiau mirčių negu gimimų, tuo gi tarpu katalikiškoje Latgalijoj gimimų buvo tiek, kad buvo užpildomas žmonių mažėjimas protestantiškoje dalyje ir padaroma, kad bendras gyventojų skaičius dar vis buvo augantis.

Tuos faktus iškėliau mūsų laikraščiuose ir specialiose brošiūrose: Ką Dievas sujungė, žmogus tene-išskiria; Visuotinė mobilizacija atakai prieš tautos vėžius.

7. KSB sudarė savo iškarpų rinkinį svarbesnių pareiškimų savoje ir kitų spaudoje. Buvo sudarinėjamas rinkinys žymesniųjų asmenų nuotraukų klišėms daryti.
Buvo gana praktiškų planų darbui plėsti, apie tai buvau rašęs Tiesos Kelio pačiame paskutiniame numeryje (1940 m. birž.), bet užgriuvusi okupantų banga viską sunaikino.

Atvykęs į JAV, dar buvau 1942. IX. 19 atkūręs KSB. Biuras buvo Katalikų Federacijos žinioje. Išleido 102 savaitinių informacijų biuletenius ir šias brošiūras: Taip mirė nemirtingieji, 15 Lietuvoj sušaudytų kunigų (lietuvių ir anglų kalbomis), Sibiro ištrėmime ir bolševikų kalėjime, Komunizmas ir revoliucija Amerikoje. Buvo palaikomas kontaktas su amerikiečių spauda. Chica-goje tas biuras veikė iki 1944.IX. 23, kada išvykau į Washingtoną gilinti studijų.
Juozas Prunskis



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai