SKAUTIŠKŲJŲ VIENETŲ VADOVAI IR VADOVĖS Spausdinti
Parašė V.s. Pr. Karalius   
Tokiu pavadinimu stambią, apie 500 puslapių, knygą pernai pavasarį išleido Lietuvių Skautų Brolija ir Lietuvių Skaučių Seserija, tam tikslui panaudojus a. a. sktn. Balio Rėkaus toms organizacijoms skirtą testamentinio palikimo dalį. Knygos autorius — v. sktn. kun. Antanas Saulaitis, SJ.

Svarbiausias bet kurios jaunimo organizacijos rūpestis yra, be abejonės, gerų vadovų paruošimas, o taip pat ir nuolatinis jų lavinimas. Be gerų vadovų organizacija būtų pasmerkta išsigimimui ar net visiškam sunykimui. Skautija, kaip žinome, puoselėja mintį, kad visi jos vienetai, pradedant nuo mažiausių (skilčių, būrelių, valčių), baigiant draugovėmis, tuntais, būtų vadovaujami ir tvarkomi pačių skautų atitinkamo amžiaus vadovų. Įpratę nuo jaunų dienų vadovauti, jie ir subrendę tampa naudingais ir pareigingais žmonėmis ateities darbams ir įvairiems visuomeninio gyvenimo uždaviniams. Čia aptariamas v.s. kun. A. Saulaičio veikalas yra didžiai naudingas ir reikalingas. Juo turėtų susidomėti ir kitų organizacijų vadovai, kurių ideologija artima ir veikla panaši į skautų veiklą.

Knygos autorius, išaugęs ir subrendęs giliai skautybe persiėmusioje ir jai visą amžių dirbusioje Antano ir Onos Saulaičių šeimoje, pats, kaip kunigas misionierius, labai sėkmingai dirbęs ir skautiškuosius metodus pritaikęs Brazilijos lietuvių jaunimo eilėse, yra vienas kompetentingiausių skautybės specialistų. Nagrinėdamas vadovams rūpimas problemas, jis nepamiršta nė smulkiausių detalių. Su jam įgimtu kruopštumu ir sistemingumu jis aptaria viską ir nepraleidžia nieko, kas būtų aktualu jaunimo vadovams visose jų veiklos situacijose.

Pirmieji knygos skyriai aptaria lietuviškosios skautybės esmę, iškeliant tris pagrindines idėjas: Dievo meilės, pilietinės minties ir gyvenimą pamatuojančios tiesos dvasios. Toliau aptariama tarnyba kraštui ir savo tautai, remiantis prielaida, kad svarbiausias gero vadovo įnašas yra bendruomeninis jausmas, bendros gerovės nuovoka ir įpratinimas sutartinai dirbti, sukeliant vaikuose tikrovės jausmą ir teigiamą nuotaiką, tuo būdų iš-ugdant gerą ir nuoširdų lietuvį. Kiek ilgėliau ir plačiau nagrinėjami organizaciniai reikalai, nepamirštant priminti ir iškylančių pavojų, kuriuos autorius taikliais žodžiais išdėsto.

Pradedant nagrinėti esmines vadovo savybes, idėtas ir jo "credo", kuris užbaigiamas trumpai pasakytu vadovo noru:
kad darbas atitiktų Aukščiausiojo valią, būtų naudingas mūsų tautai, padėtų mūsų bendruomenei ir kad ugdytų mūsų skautes ir skautus bei kilnintų mane. Šiame skyriuje gausu įdomių ir originalių skautybės įkūrėjo Baden Powelio pasisakymų ir minčių.

Skyriuje "Ugdymas" paliečiami bendriniai vadovavimo principai. Nuosekliai dėstomos mintys straipsnyje "Pasaulio Lietuvių Bendruomenės keliu". Skautų organizacijos padalinių vadovai raginami derinti savo darbą su kitų tam pačiam tikslui veikiančių organizacijų darbu. Tokio derinio reikia, pasak autorių, ypač esamomis sąlygomis, kada įsigali grupinis uždarumas, paisymas tik savo reikalų. Būtų buvę ne pro šalį iškelti gana painų ir sunkiai sprendžiamą klausimą apie skautų vienetų vadovų ir lituanistinių mokyklų mokytojų santykius, gana dažnai pa-šlyjančius dėl vienos ar kitos pusės nenoro skaitytis ir savo veiklą derinti. Turime galvoje skautų iškylų bei sąskrydžių rengimą mokslo metų laikotarpyje, neišvengiamai atitraukiant skautus moksleivius nuo lituanistinių mokyklų. Ak, tie šeštadieniai! Jie tokie svarbūs ir reikalingi visiems — ir skautams, ir mokyklai. Kad čia reikia stipraus takto ir abipusio vieni kitų supratimo, aiškinti netenka. Gal ir abiem pusėm priimtinų "receptų" galėtume sugalvoti?

Toliau tame skyriuje svarstomi klausimai apie "principus", apie "tobulesnį skautą". Duodama nurodymų apie programas, susirinkimus ir jų vedimą, apie pašnekesius, diskusijas, konferencijas ir t.t. 101 psl. pradedamas skyrius apie konkretų darbą su vienetu (varžybos, vieneto lavinimas, pažangumas, vieneto knygų vedimas, naujo vieneto kūrimas ir t.t). Lietuvybei skirta 119 - 140 psl. Šiame skyriuje apstu praktiškų patarimų ir gerų idėjų, kurios galėtų būti naudingos ieškant būdų ir kelių mūsų sąlygose nelengvam lietuviškojo švietimo ir auklėjimo darbui. Nemaža vietom skirta jaunųjų vadovų lavinimui (141 - 180 psl.). Šiame skyriuje aptariamos vadovų paruošimo mokyklos: LSBrolijos — Ąžuolo ir LSSe-serijos — Gintaro mokykla.

Kiti knygos skyriai nagrinėja paskirų šakų dalykus. Pirmiausia darbai su vilkiukų ir paukštyčių vienetais. Labai geras ir išsamus skyrius apie skautus vyčius ir vyresniąsias skautes (201 - 235 psl.). Šioje knygos dalyje galėjo būti įdėta keletas gerai suplanuotų skautų sueigų pavyzdžių. Gyvenime tenka pastebėti tūlų vadovų nesugebėjimą sklandžiai, turiningai planuoti ir pravesti savo vienetų sueigų. Kadangi tai yra gana ryškus vadovo kvalifikacijų trūkumas, manome, kad, ruošiant mūsų aptariamą knygą, turėjo būti apie tai pagalvota.

Toliau eina įdomūs ir aktualūs skyriai — "Tėvai", "Lietuvių kalba vienete", "Mišrūs vienetai", "Vyresnieji vadovai", "Skautų ir skaučių suvažiavimai". Didžioji knygos dalis skirta stovykloms. Arti 200 psl. su daugybe iliustracijų schemų ir piešinių kalbama apie pasiruošimą stovyklai, apie įvairias problemas jai vadovaujant ir ją užbaigiant. Lietuviškumui ir lituanistiniams užsiėmimams stovykloje suteiktas pakankamas dėmesys. Kruopščiai surinkti ir piešiniais pavaizduoti skyriai: reikmenys stovykloje, įvairūs įrengimai, papuošimai, tvarka ir švara, palapinių statymas ir priežiūra, rankdarbiai, laužai, valgio gaminimas, virtuvių įrengimas ir 1.1. Saugumo reikalai, gaisrų pavojus ir eilė kitų klausimų aptarta taikliai ir smulkmeniškai. Būtų naudinga visiems susipažinti su Šia knygos dalimi, kada tenka organizuoti skautiško tipo stovyklas.

Knygos autoriaus ir leidėjų mintis skirti didžiąją knygos dalį stovyklavimo menui yra padiktuota gyvenimo praktikos. Stovykloje vieneto vadovas, kaip sakoma, laiko savo "egzaminus". Jam tenka užsidėti nelengvą atsakingumo ir rūpesčių naštą. Juk jam tėvai patiki didžiulį būrį vaikų ir jaunuolių su įvairiais įpročiais, polinkiais ir naminėmis tradicijomis bei skoniais. Iš stovyklos vadovo laukiama sugebėjimo išlaikyti drausmę, tinkamo rūpesčio jų mityba, sveikata ir saugumu. Visuomenė, o taip pat ir organizacijos vadovybė puoselėja viltis, kad tas 1 - 2 savaičių stovykloje praleistas laikas bus naudingas vaikų fiziniam ir dvasiniam stiprėjimui, jų tautiniam ir bendruomeniniam susipratimui.

Knyga yra vienas geriausių ir naudingiausių leidinių, kuriuos lietuviškoji skautija yra išleidusi. Ji turi didelę vertę. Gaila tik, kad turbūt, dėl lėšų stokos ji negalėjo būti aprūpinta kietais apdarais. Kalba, sakinių konstrukcija be priekaištų. Skyrių ir poskyrių pavadinimai ir gausybė paveikslėlių bei pagražinimų teikia knygai malonų, patrauklų įspūdį. Spaudos klaidų nepastebėjau. Spaudos darbas atliktas labai dailiai. Nežinau, kuriai spaustuvei tenka šis pelnytas pagyrimas (jos vardo knygoje nėra). Darbštusis autorius ir leidėjai pelno nuoširdžią padėką visų tų, kuriems rūpi mūsų lietuviškojo jaunimo ir mūsų tautos ateitis. Knyga bus stiprus įnašas ir pagalba tai garbingajai misijai, kurią Apvaizda skyrė mūsų jaunimui ir jo vadovams, gyvenantiems ir dirbantiems tėvynės Lietuvos labui.

V.s. Pr. Karalius