POPIEŽIUS PAULIUS VI Spausdinti

POPIEŽIUS PAULIUS VI, miręs rugpjūčio 6 d. Čia jį matome su lietuviais vyskupais Vincentu Brizgiu ir Pranu Braziu 1965 m. žiemą vysk. Brazio konsekracijos proga.
Paulius VI — Giovanni Battista Montini — buvo gimęs 1897 rugsėjo 26 šiaurinėje Italijoje, prie Brescia miesto. Kunigu įšventintas 1920. Gregorianumo universitete įsigijo teologijos ir kanonų teisės doKtoratus. Trumpai dirbęs Varšuvos nunciatūroje, didžiąją amžiaus dalį (1933 - 1954) praleido Vatikano sekretoriate kaip valstybės sekretoriaus pavaduotojas bei prosekretorius, kol 1954 buvo paskirtas Milano arkivyskupu. Kardinolu pakeltas 1958, popiežium išrinktas 1963 birželio 23. Bažnyčią valdė labai neramiu laiku, stengdamasis derinti nuosaikiąsias grupes su kraštutinėmis. Jam pasisekė išlaikyti pusiausvyrą, nors daug kentėjo dėl vidinių ir išorinių sutrikimų. Matydamas, kad griežtumas neatnešė teigiamų vaisių, su komunistinėmis valdžiomis ėjo į derybas bei nuolaidas. Daug keliavo po visus žemynus, skelbdamas Kristaus taiką ir socialinį teisingumą. Paskelbė 3 žymias enciklikas: Mysterium fidei (apie Eucharistiją), Populorum progressio (apie tautų bendradarbiavimą) ir Humanae vitae (apie žmogiškos gyvybės kilnumą bei jos neliečiamybę). Dirbdamas Vatikano valstybės sekretoriate, gerai buvo informuotas apie Lietuvą. Turėjo daug pažinčių su lietuviais. Lietuvių tautai rodė nuoširdaus palankumo. Mirė ištaręs šiuos laiminimo žodžius: "Palikdamas šį liūdną, dramatišką ir nuostabų pasaulį, dar sykį meldžiu jam Dievo gailestingumo".